Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sent Vinsentas ir Grenadinai angl Saint Vincent and the GrenadinesVėliava HerbasHimnas Sent Vinsente nuostabioji žeme Se
Sent Vinsentas ir Grenadinai
| Sent Vinsentas ir Grenadinai angl. Saint Vincent and the Grenadines | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Sent Vinsente, nuostabioji žeme“ | |||||
Sent Vinsentas ir Grenadinai žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Kingstaunas | ||||
| Didžiausias miestas | Kingstaunas | ||||
| Valstybės vadovai • valdovas • generalgubernatorius • premjeras | Karolis III | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 389 km2 (182) nežymus | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 109 895 (193) 302,95 žm./km2 (24) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2011 (progn.) 0,695 mlrd. $ (182) 6 342 $ (124) | ||||
| Valiuta | Rytų Karibų doleris | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC -4 | ||||
| Nepriklausomybė | nuo JK 1979 m. spalio 27 d. | ||||
| Interneto kodas | .vc | ||||
| Telefono kodas | +1-784 | ||||
Sent Vinsentas ir Grenadinai – salų valstybė Karibų jūroje.
Istorija
- Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
Pirmieji salų gyventojai buvo indėnai karibai. Europiečiai Sent Vinsento apylinkėse plaukiojo nuo 1498 m. (Kristupas Kolumbas), bet dėl nuožmaus karibų priešinimosi, salų nekolonizavo. Tik 1719 m. prancūzai pradėjo Sent Vinsento kolonizaciją. Tačiau anksčiau čia atsikraustė juodaodžiai, kurie čia pateko sudužus laivui ar pabėgę iš vergijos Barbadose. Jie susimaišė su vietiniais gyventojais ir sudarė garifūnų etninę grupę.
XVIII a. prancūzai saloje augino tabaką, kavą, cukranendres, indigažoles, medvilnę. Dirbti plantacijose įvežti vergai iš Afrikos. Pagal 1763 m. Paryžiaus sutartį, Sent Vinsentas atiteko britams. Jų kolonizacijai vietiniai gyventojai intensyviai priešinosi. 1779 m. salą užėmė prancūzai, bet 1783 m. ji vėl grąžinta britams. 1783–1796 m. vedami ir prancūzų palaikomi garifūnai rengė sukilimus prieš kolonizatorius iš Anglijos, bet galiausiai neramumai numalšinti. Apie 5000 garifūnų iš Sent Vinsento ištremta į Roataną (dab. Hondūras). Vėliau iš ten jie paplito po beveik visą Centrinės Amerikos Karibų pakrantę.
1838 m. galutinai panaikinus vergiją, kolonija patyrė nuosmukį, žlugo cukraus verslas. XIX a. į salą kėlėsi imigrantai iš Indijos, Madeiros. 1902 m. Sufriero ugnikalnio išsiveržimas pražudė ~2000 žmonių.
1833 m. Sent Vinsento ir Grenadinų kolonija įjungta į Britų Priešvėjines salas. 1958 m. ši britų valda bandė jungtis į Vest Indijos federaciją. Tačiau šis projektas žlugo, ir 1962 m. vėl tapo atskira britų valda. 1969 m. valdai suteiktas asocijuotos šalies statusas, o 1979 m. šalis pasiekė nepriklausomybę po organizuoto referendumo. Šalis išliko Britų Sandraugos nare. 2009 m. organizuotas referendumas dėl šalies tapimo respublika, tačiau gyventojų dauguma pasisakė už pavaldumo Britanijos monarchui išlaikymą.
Politinė sistema
Sent Vinsentas ir Grenadinai yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas – karalius Karolis III, kuriam atstovauja , turintis simbolinę galią. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui ir kabinetui. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 21 vietą turintis parlamentas, kurio 15 narių renkami visuotiniuose rinkimuose, o likusieji šeši paskiriami generalgubernatoriaus pagal ministro pirmininko ir opozicinės partijos rekomendacijas. Parlamento kadencija trunka penkerius metus. Valdžia šalyje centralizuota; nėra vietinių savivaldos institucijų.
Sent Vinsentas ir Grenadinai priklauso JTO, TVF, PSO, OAS, OECS ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
Administracinis suskirstymas
Šalis suskirstyta į 6 parapijas iš kurių 5 yra Sent Vinsente, o šeštoji apima Grenadinus.
Geografija
Sent Vinsentas ir Grenadinai yra Karibų jūros salyne, tarp Sent Lusijos šiaurėje (skiria Sent Vinsento sąsiauris), Grenados pietuose ir Barbadoso rytuose. Sent Vinsentą ir Grenadinus sudaro viena pagrindinė sala, Sent Vinsentas, ir šiaurinė 600 salų ir salelių, vadinamų Grenadinais, dalis. Didžiausios šaliai priklausančios Grenadinų salos yra Bekija, Junionas, Kanuanas, Miustikas, Mero.
Sent Vinsento sala užima 89 % valstybės ploto, joje gyvena 95 % piliečių. Sala kalnuota, lygumų nedaug, virš šiaurinio salos trečdalio kyla veikiantis Sufriero ugnikalnis, XX a. išsiveržęs ne vieną kartą. Vidurinė ir pietinė salos dalys staigiai leidžiasi į jūrą, o rytinėje pusėje virš juodo smėlio paplūdimių kyla stačios uolos. Ilgiausia upė – Koloneris. Dauguma Grenadinų salų ne tokios kalnuotos, jas supa koralų rifai. Keletas Grenadinų salų, kaip antai Miustikas ir Bekija, tapo prabangiais kurortais turtingiesiems užsieniečiams.
Klimatas
Klimatas tropinis, pasatinis, drėgnas. Vidutinės mėnesio oro temperatūros svyruoja nedaug, tarp 25 ir 28 °C; dienomis pakyla iki 28-30 °C ar daugiau, naktimis atvėsta iki 22-24 °C. Per metus iškrenta nuo 1200 mm kritulių pietuose, iki 3700 mm centriniuose Sent Vinsento rajonuose. Sausesnis periodas trunka nuo sausio iki gegužės. Salas dažnai nusiaubia uraganai.
| Chartumo klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 25 | 25 | 25,5 | 26,5 | 27,5 | 27,5 | 27,5 | 27,5 | 27 | 27 | 26,5 | 26 | 26,5 |
| Krituliai mm | 63 | 45 | 41 | 49 | 95 | 158 | 202 | 214 | 212 | 193 | 184 | 103 | 1 559 |
| Duomenys: Sudano klimatas, Chartumas 2013 06 29 | |||||||||||||
Gamta
Salose aptinkama virš 1300 augalų, 111 paukščių, 16 roplių, 15 žinduolių ir 4 varliagyvių rūšys. Aplinkiniuose vandenyse gyvena virš 500 rūšių žuvys. 2010 m. duomenimis miškai salose dengia apie 68 % viso ploto. Didesnė jų dalis – tropinės džiunglės, bet taip pat yra ir nedideli mangrovių bei kitų tipų miškų plotai.
Ekonomika
Sent Vinsento ir Grenadinų ekonomika yra prasta lyginant su kitų Karibų salomis, kadangi žemės ūkis yra pagrindinė pelno šaka. Bananai yra vieni iš svarbiausių žemės ūkio poduktų, bet Sent Vinsentas yra vienas iš didžiausių marantės augintojų pasaulyje. Taip pat auginami kokosai, saldžiosios bulvės, prieskoniai. Žvejyba šalyje buvo atgaivinta Japonijos pagalba. Esama nekokios statybinių medžiagų (cemento), maisto perdirbimo ir siuvimo pramonės. Gaminamas romas. Turizmas yra vienas iš didžiausių šalies ekonomikos dalių.
Importuojami maisto produktai, chemikalai, trąšos, degalai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Barbadosas, Didžioji Britanija, Sent Lucija, Trinidadas ir Tobagas, Antigva ir Barbuda, Grenada.
Demografija
2009 m. šalyje gyveno 104,5 tūkst. gyventojų – absoliuti dauguma Sent Vinsente. Tankiausiai apgyvendintos salos pakrantės (ypač pietinės, pietvakarinės). 66 % Sent Vinsento ir Grenadinų gyventojų yra juodaodžiai, 19 % – mišrios kilmės (garifūnai, mulatai), 6 % – indai, 4 % – europiečiai (daugiausia portugalai, britai), 2 % – indėnai (karibai), 3 % – kiti (kinai, sirai ir kt.).
Šalyje kalbama angliškai (dažniau – Sent Vinsento kreoline kalba), prancūzų „patua“ tarme.
Dauguma tikinčiųjų yra krikščionys (anglikonai – 47 %, metodistai – 28 %, Septintosios dienos adventistai ir kiti protestantai – 6 %). Taip pat nemažai hinduistų (13 %), musulmonų (7 %).
Šaltiniai
- Climate & when to go Archyvuota kopija 2014-10-14 iš Wayback Machine projekto.
- Saint Vincent and the Grenadines, Climate Change Knowledge Portal; tikrinta: 2013-06-29
- CBD Fourth National Report – Saint Vincent and the Grenadine
- Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2012-07-12
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Oficiali vyriausybės svetainė, anglų k.
- Statistika pagal CŽV Archyvuota kopija 2016-02-13 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- Wikivoyage gidas, anglų k.
Žemėlapiai:
- Sent Vinsento ir Grenadinų fizinis žemėlapis
- Sent Vinsento ir Grenadinų administracinis-politinis žemėlapis
- Sent Vinsentas ir Grenadinai per google žemėlapį
Laikas ir orai:
- Kingstauno laikas
- Sent Vinsento ir Grenadinų oras
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sent Vinsentas ir Grenadinai, Kas yra Sent Vinsentas ir Grenadinai? Ką reiškia Sent Vinsentas ir Grenadinai?
Sent Vinsentas ir Grenadinai angl Saint Vincent and the GrenadinesVeliava HerbasHimnas Sent Vinsente nuostabioji zeme Sent Vinsentas ir Grenadinai zemelapyjeValstybine kalba angluSostine KingstaunasDidziausias miestas KingstaunasValstybes vadovai valdovas generalgubernatorius premjeras Karolis IIIPlotas Is viso vandens 389 km2 182 nezymusGyventoju 2017 Tankis 109 895 193 302 95 zm km2 24 BVP Is viso Vienam gyventojui 2011 progn 0 695 mlrd 182 6 342 124 Valiuta Rytu Karibu dolerisLaiko juosta Vasaros laikas UTC 4Nepriklausomybe nuo JK 1979 m spalio 27 d Interneto kodas vcTelefono kodas 1 784 Sent Vinsentas ir Grenadinai salu valstybe Karibu juroje IstorijaPagrindinis straipsnis Sent Vinsento ir Grenadinu istorija Dar ziurekite Karibu juros regiono istorija Britu Vakaru Indijos Pirmieji salu gyventojai buvo indenai karibai Europieciai Sent Vinsento apylinkese plaukiojo nuo 1498 m Kristupas Kolumbas bet del nuozmaus karibu priesinimosi salu nekolonizavo Tik 1719 m prancuzai pradejo Sent Vinsento kolonizacija Taciau anksciau cia atsikrauste juodaodziai kurie cia pateko suduzus laivui ar pabege is vergijos Barbadose Jie susimaise su vietiniais gyventojais ir sudare garifunu etnine grupe XVIII a prancuzai saloje augino tabaka kava cukranendres indigazoles medvilne Dirbti plantacijose įvezti vergai is Afrikos Pagal 1763 m Paryziaus sutartį Sent Vinsentas atiteko britams Ju kolonizacijai vietiniai gyventojai intensyviai priesinosi 1779 m sala uzeme prancuzai bet 1783 m ji vel grazinta britams 1783 1796 m vedami ir prancuzu palaikomi garifunai renge sukilimus pries kolonizatorius is Anglijos bet galiausiai neramumai numalsinti Apie 5000 garifunu is Sent Vinsento istremta į Roatana dab Honduras Veliau is ten jie paplito po beveik visa Centrines Amerikos Karibu pakrante 1838 m galutinai panaikinus vergija kolonija patyre nuosmukį zlugo cukraus verslas XIX a į sala kelesi imigrantai is Indijos Madeiros 1902 m Sufriero ugnikalnio issiverzimas prazude 2000 zmoniu 1833 m Sent Vinsento ir Grenadinu kolonija įjungta į Britu Priesvejines salas 1958 m si britu valda bande jungtis į Vest Indijos federacija Taciau sis projektas zlugo ir 1962 m vel tapo atskira britu valda 1969 m valdai suteiktas asocijuotos salies statusas o 1979 m salis pasieke nepriklausomybe po organizuoto referendumo Salis isliko Britu Sandraugos nare 2009 m organizuotas referendumas del salies tapimo respublika taciau gyventoju dauguma pasisake uz pavaldumo Britanijos monarchui islaikyma Politine sistemaPagrindinis straipsnis Sent Vinsentas ir Grenadinai yra parlamentine demokratija Valstybes vadovas karalius Karolis III kuriam atstovauja turintis simboline galia Vykdomoji valdzia priklauso ministrui pirmininkui ir kabinetui Įstatymu leidziamaja valdzia sudaro 21 vieta turintis parlamentas kurio 15 nariu renkami visuotiniuose rinkimuose o likusieji sesi paskiriami generalgubernatoriaus pagal ministro pirmininko ir opozicines partijos rekomendacijas Parlamento kadencija trunka penkerius metus Valdzia salyje centralizuota nera vietiniu savivaldos instituciju Sent Vinsentas ir Grenadinai priklauso JTO TVF PSO OAS OECS ir kitoms tarptautinems organizacijoms Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Sent Vinsento ir Grenadinu parapijos Salies zemelapis Salis suskirstyta į 6 parapijas is kuriu 5 yra Sent Vinsente o sestoji apima Grenadinus GeografijaPagrindinis straipsnis Sent Vinsento ir Grenadinu geografija Sent Vinsentas ir Grenadinai yra Karibu juros salyne tarp Sent Lusijos siaureje skiria Sent Vinsento sasiauris Grenados pietuose ir Barbadoso rytuose Sent Vinsenta ir Grenadinus sudaro viena pagrindine sala Sent Vinsentas ir siaurine 600 salu ir saleliu vadinamu Grenadinais dalis Didziausios saliai priklausancios Grenadinu salos yra Bekija Junionas Kanuanas Miustikas Mero Sent Vinsento sala uzima 89 valstybes ploto joje gyvena 95 pilieciu Sala kalnuota lygumu nedaug virs siaurinio salos trecdalio kyla veikiantis Sufriero ugnikalnis XX a issiverzes ne viena karta Vidurine ir pietine salos dalys staigiai leidziasi į jura o rytineje puseje virs juodo smelio papludimiu kyla stacios uolos Ilgiausia upe Koloneris Dauguma Grenadinu salu ne tokios kalnuotos jas supa koralu rifai Keletas Grenadinu salu kaip antai Miustikas ir Bekija tapo prabangiais kurortais turtingiesiems uzsienieciams Klimatas Klimatas tropinis pasatinis dregnas Vidutines menesio oro temperaturos svyruoja nedaug tarp 25 ir 28 C dienomis pakyla iki 28 30 C ar daugiau naktimis atvesta iki 22 24 C Per metus iskrenta nuo 1200 mm krituliu pietuose iki 3700 mm centriniuose Sent Vinsento rajonuose Sausesnis periodas trunka nuo sausio iki geguzes Salas daznai nusiaubia uraganai Chartumo klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid temperatura C 25 25 25 5 26 5 27 5 27 5 27 5 27 5 27 27 26 5 26 26 5Krituliai mm 63 45 41 49 95 158 202 214 212 193 184 103 1 559Duomenys Sudano klimatas Chartumas 2013 06 29Gamta Salose aptinkama virs 1300 augalu 111 pauksciu 16 ropliu 15 zinduoliu ir 4 varliagyviu rusys Aplinkiniuose vandenyse gyvena virs 500 rusiu zuvys 2010 m duomenimis miskai salose dengia apie 68 viso ploto Didesne ju dalis tropines dziungles bet taip pat yra ir nedideli mangroviu bei kitu tipu misku plotai EkonomikaPagrindinis straipsnis Sent Vinsento ir Grenadinu ekonomika yra prasta lyginant su kitu Karibu salomis kadangi zemes ukis yra pagrindine pelno saka Bananai yra vieni is svarbiausiu zemes ukio poduktu bet Sent Vinsentas yra vienas is didziausiu marantes augintoju pasaulyje Taip pat auginami kokosai saldziosios bulves prieskoniai Zvejyba salyje buvo atgaivinta Japonijos pagalba Esama nekokios statybiniu medziagu cemento maisto perdirbimo ir siuvimo pramones Gaminamas romas Turizmas yra vienas is didziausiu salies ekonomikos daliu Importuojami maisto produktai chemikalai trasos degalai Pagrindiniai salies mainu partneriai yra JAV Barbadosas Didzioji Britanija Sent Lucija Trinidadas ir Tobagas Antigva ir Barbuda Grenada DemografijaPagrindinis straipsnis Sent Vinsento ir Grenadinu demografija Zvejai Bekijos saloje 2009 m salyje gyveno 104 5 tukst gyventoju absoliuti dauguma Sent Vinsente Tankiausiai apgyvendintos salos pakrantes ypac pietines pietvakarines 66 Sent Vinsento ir Grenadinu gyventoju yra juodaodziai 19 misrios kilmes garifunai mulatai 6 indai 4 europieciai daugiausia portugalai britai 2 indenai karibai 3 kiti kinai sirai ir kt Salyje kalbama angliskai dazniau Sent Vinsento kreoline kalba prancuzu patua tarme Dauguma tikinciuju yra krikscionys anglikonai 47 metodistai 28 Septintosios dienos adventistai ir kiti protestantai 6 Taip pat nemazai hinduistu 13 musulmonu 7 SaltiniaiClimate amp when to go Archyvuota kopija 2014 10 14 is Wayback Machine projekto Saint Vincent and the Grenadines Climate Change Knowledge Portal tikrinta 2013 06 29 CBD Fourth National Report Saint Vincent and the Grenadine Global Forest Resources Assessment 2010 Global Tables FOA tikrinta 2012 07 12NuorodosVikiteka Sent Vinsentas ir Grenadinai vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Sent Vinsentas ir Grenadinai Sent Vinsentas ir Grenadinai kelioniu gidai susije su straipsniu Bendros nuorodos Oficiali vyriausybes svetaine anglu k Statistika pagal CZV Archyvuota kopija 2016 02 13 is Wayback Machine projekto anglu k Wikivoyage gidas anglu k Zemelapiai Sent Vinsento ir Grenadinu fizinis zemelapis Sent Vinsento ir Grenadinu administracinis politinis zemelapis Sent Vinsentas ir Grenadinai per google zemelapį Laikas ir orai Kingstauno laikas Sent Vinsento ir Grenadinu oras