Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Narvos mūšis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Narvos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pergalė Narvoje, 1910 paveikslas | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Švedija | Rusija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Karolis XII | |||||||
Narvos mūšis (1700 m. lapkričio 30 d.) – mūšis pradinėje Šiaurės karo stadijoje, kuriame Švedijos karaliaus Karolio XII armija nugalėjo Rusijos caro Petro I armiją. Tai buvo švedų taktinė pergalė. Mūšis vyko prie Narvos.
Mūšio eiga
1700 m. lapkričio 30 d. 8 140 žmonių kariuomenė, vadovaujama Karolio XII, užpuolė Rusijos armiją, apsupusią švedų (dabar Estijos) Narvos miestą. Pagrindinėms švedų pajėgoms padėjo apie 2 500 vyrų miesto viduje. Rusijos armija turėjo ryškų kareivių pranašumą – jų buvo 37 000. To meto švedų šaltiniai teigė, kad rusų buvo net 80 000–100 000; šis skaičius galėjo būti įmanomas, priskaičiuojant ir civilius, padėjusius rusams, kareivių žmonas ir šeimas.
Švedų armijai vadovavo pats karalius, padedamas generolo , o rusams vadovavo . Caras Petras I buvo išvykęs prieš keletą dienų.
Švedijos armija pradėjo puolimą vidurdienį, pasinaudodami pūga, kuri pūtė rusams tiesiai į akis, juos akindama. Švedai pralaužė Rusų armijos gynybą, įsiveržė į jų eiles, privertė visą Rusijos armiją panikuoti.
Abiejų pusių netektys buvo gana didelės, tačiau tai buvo didžiulė Švedijos pergalė. Švedai prarado 667 vyrus (beveik 10 %), o rusų armija prarado net 15 000 kareivių, daugelis kurių pabėgę iš mūšio lauko tiesiog nuskendo Narvos upėje.
Likę rusai kapituliavo, ir visi buvo apgyvendinti kareivinėse, atidavę savo ginkluotę švedams. Švedijos armijai atiteko 20 000 muškietų.
Padariniai
Ironiška, tačiau šis mūšis puikiai iliustruoja patarlę „Gali pralaimėti mūšį, bet laimėti karą“. Šis pralaimėjimas paskatino Rusijos carą Petrą I reformuoti savo armiją. Jau po kelerių metų rusai buvo kur kas stipresnis priešininkas mūšio lauke. Kita vertus, šia pergale nepasinaudojo Švedijos karalius Karolis XII: nors generolai ir parlamentas jam patarė toliau persekioti rusus, jis nusprendė kovoti prieš Abiejų tautų respubliką, kuri tada norėjo taikos. Jau po kelerių metų ATR karalius Augustas II buvo priverstas atsisakyti karūnos, tačiau Petras I, galėjęs laisvai tvarkytis savo valstybėje, sukūrė stiprią armiją, kuri 1709 metais Poltavos mūšyje nugalėjo Švediją, dėl to baigėsi Švedijos imperijos dominavimas, ir iškilo Rusijos imperija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Narvos mūšis, Kas yra Narvos mūšis? Ką reiškia Narvos mūšis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Narvos musisPergale Narvoje 1910 paveikslasData 1700 m lapkricio 30 d Vieta prie NarvosRezultatas Svedu pergaleKonflikto salysSvedija RusijaVadovai ir kariniai vadaiKarolis XII Narvos musis 1700 m lapkricio 30 d musis pradineje Siaures karo stadijoje kuriame Svedijos karaliaus Karolio XII armija nugalejo Rusijos caro Petro I armija Tai buvo svedu taktine pergale Musis vyko prie Narvos Musio eiga1700 m lapkricio 30 d 8 140 zmoniu kariuomene vadovaujama Karolio XII uzpuole Rusijos armija apsupusia svedu dabar Estijos Narvos miesta Pagrindinems svedu pajegoms padejo apie 2 500 vyru miesto viduje Rusijos armija turejo rysku kareiviu pranasuma ju buvo 37 000 To meto svedu saltiniai teige kad rusu buvo net 80 000 100 000 sis skaicius galejo buti įmanomas priskaiciuojant ir civilius padejusius rusams kareiviu zmonas ir seimas Svedu armijai vadovavo pats karalius padedamas generolo o rusams vadovavo Caras Petras I buvo isvykes pries keleta dienu Svedijos armija pradejo puolima vidurdienį pasinaudodami puga kuri pute rusams tiesiai į akis juos akindama Svedai pralauze Rusu armijos gynyba įsiverze į ju eiles priverte visa Rusijos armija panikuoti Abieju pusiu netektys buvo gana dideles taciau tai buvo didziule Svedijos pergale Svedai prarado 667 vyrus beveik 10 o rusu armija prarado net 15 000 kareiviu daugelis kuriu pabege is musio lauko tiesiog nuskendo Narvos upeje Like rusai kapituliavo ir visi buvo apgyvendinti kareivinese atidave savo ginkluote svedams Svedijos armijai atiteko 20 000 muskietu PadariniaiIroniska taciau sis musis puikiai iliustruoja patarle Gali pralaimeti musį bet laimeti kara Sis pralaimejimas paskatino Rusijos cara Petra I reformuoti savo armija Jau po keleriu metu rusai buvo kur kas stipresnis priesininkas musio lauke Kita vertus sia pergale nepasinaudojo Svedijos karalius Karolis XII nors generolai ir parlamentas jam patare toliau persekioti rusus jis nusprende kovoti pries Abieju tautu respublika kuri tada norejo taikos Jau po keleriu metu ATR karalius Augustas II buvo priverstas atsisakyti karunos taciau Petras I galejes laisvai tvarkytis savo valstybeje sukure stipria armija kuri 1709 metais Poltavos musyje nugalejo Svedija del to baigesi Svedijos imperijos dominavimas ir iskilo Rusijos imperija Vikiteka Narvos musis vaizdine ir garsine medziaga