Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytų Frankų karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rytų Frankų karalystė − istorinė karalystė, viena iš trijų Karolingų Frankų (Romos) imperijos dalių, egzistavusi 843−962 m. (kitų nuomone, iki 919 m.) Jos teritorijos užėmė imperijos rytinę dalį, dabartinę vakarų ir pietų Vokietiją, Austriją, didžiąją dalį Šveicarijos, Slovėnijos.
| lot. Regnum Francorum Orientalium Rytų Frankų karalystė | ||||
| Frankų imperijos sub-karalystė | ||||
| ||||
| Rytų Frankų karalystė (žalia) 843 m. | ||||
| Sostinė | Rėgensburgas, Frankfurtas | |||
| Kalbos | Lotynų kalba, | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Verdeno sutartis | 843 m. m. | |||
| - Šventosios Romos imperijos sukūrimas | 962 m. | |||
Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo Vakarų Frankų karalystė ir Vidurio Frankų karalystė.
Raida
(843−876 m.) gavo šią karalystę trims broliams padalinus Frankų imperiją. Po Vidurio Frankų karalystės suirimo 855 m., konkuruodamas su Vakarų Frankų imperija, jis siekė įgyti kai kurias sritis rytuose, kas jam pavyko 870 m., užimant dalį šiaurinės Lotaringijos. 875 m. jam nepavyko tapti Romos imperatorium ir šis postas atiteko jo konkurentui ir broliui Karoliui Plikagalviui iš Vakarų Frankų karalystės.
Dar 865 m. Liudvikas karalystę padalino į keturias kunigaikštystes, atiduodamas jas trims savo sūnums: gavo Bavariją, – Saksoniją ir Frankoniją, o Karolis III Storasis – . 876 m. mirus Liudvikui Vokiečiui, jo darbus tęsė įpėdinis (valdęs Saksoniją ir Frankoniją), kuris sėkmingai pasipriešino Karolio invazijai, o po šio mirties 877 m. pradėjo kovas su Karolio Plikagalvio įpėdiniais. Pasinaudojęs Vakarų Frankų nusilpimu, jis gavo broliui Karlomanui Italijos karūną, o 880 m. pasiėmė visą šiaurinę Lotaringiją. Taip siena tarp Rytų ir Vakarų Frankų nusistovėjo iki XV a.
Po Liudviko III mirties 881 m. visą Rytų Frankų karalystę paveldėjo brolis Karolis Storasis, kuris 884 m. pasinaudojęs Vakarų Frankų Karlomano mirtimi užėmė Vakarų Frankų sostą ir užsidėjo imperatoriaus karūną, taip paskutinį kartą politiškai suvienydamas imperiją. Nuo tolesnio vienijimo jį sustabdė senyvas amžius, todėl po jo mirties Vakarų Frankų karalystėje įsigalėjo vietiniai valdovai (Robertinai).
Po Karolio III mirties 887 m. Rytų Frankų sostą paveldėjo neteisėtas Karlomano sūnus . Jis sėkmingai kovojo su vikingais ir slavais, o 896 m. užėmė imperatoriaus sostą. 899 m. miręs, Rytų Frankų soste jis paliko mažametį sūnų – . Jam valdant, karaliai prarado įtaką Italijoje, o karalystėje intensyvėjo feodaliniai nesutarimai tarp įtakingiausių giminių: Babenbergų, , Liudolfingų ir kitų. Be to, rytuose nuolat grėsė vikingų, slavų, madjarų grėsmė.
Po Liudviko Vaiko mirties 911 m. nebeliko vyriškos lyties įpėdinio. Todėl atskirų karalystės kunigaikštysčių kunigaikščiai susirinko ir tarpusavyje išsirinko naują karalių. Tai buvo Karolingų dinastijos pabaiga. Nauju valdovu tapo Frankonijos kunigaikštis Konradas I. Po jo mirties karaliumi išrinktas Henrikas I Paukštininkas iš Saksonijos, kuris sustiprino karalystės valdžią. Jo sūnus tapo vėlesniu karaliumi, o 962 m. po ilgo laiko titulavosi imperatoriumi. Po šios datos Rytų Frankų karalystė yra vadinama Šventąja Romos imperija.
Feodalinės valstybės
Dėl nuolatinių feodalinių karų Rytų Frankų karalystė greitai skaldėsi. Ją sudarė šios feodalinės valstybės:
- Saksonijos kunigaikštystė (880–1180 m.), kurioje įsigalėjo įtakinga Liudolfingų šeima. Ji taip pat kontroliavo slavų teritorijas rytuose, tarp kurių buvo Sorbų marka, Gero marka, Bilungo marka;
- (906–939), valdoma Konradinų šeimos;
- Bavarijos kunigaikštystė (907–1180 m.), valdoma šeimos. Ji taip pat kontroliavo nemažas slavų teritorijas rytuose (Karantaniją), kurioje IX a. pab. suformuotos smulkios markos: Karintijos marka, Krainos marka, Vinedų marka, , Rytų marka;
- (909–1268 m.), valdoma , bet vėliau čia įsigalėjo Liudolfingai;
- Lotaringijos kunigaikštystė (inkorporuota 939 m.).
Valdovai
| Vokietijos istorija |
| Germanija |
| Frankų imperija, Vakarų slavai |
| Rytų Frankų karalystė |
| Šventoji Romos imperija () |
| Reino konfederacija |
| Vokiečių konfederacija |
| Šiaurės Vokietijos sąjunga |
| Vokietijos imperija |
| Veimaro respublika |
| Trečiasis Reichas |
| VDR, VFR |
| Suvienytoji Vokietija |
| Vokietijos istoriniai regionai: |
| Austrija, Bavarija, Švabija, , Frankonija, Reino Frankonija, , Žemutinės Provincijos, , Žemutinė Saksonija, , Prūsija |
- (843−876 m.)
- (876−882 m.),
- (876−880 m.), kartu su Liudviku III,
- Karolis III Storasis (881−887 m.), kartu su Liudviku III, Romos imperatorius 881−888 m.,
- (887−899 m.), Romos imperatorius 896−899 m.,
- (899−911 m.),
- Konradas I (911−918 m.),
- Henrikas I Paukštininkas (919−936 m.),
- Otonas I Didysis (936−962 m.),
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų Frankų karalystė, Kas yra Rytų Frankų karalystė? Ką reiškia Rytų Frankų karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rytu Franku karalyste istorine karalyste viena is triju Karolingu Franku Romos imperijos daliu egzistavusi 843 962 m kitu nuomone iki 919 m Jos teritorijos uzeme imperijos rytine dalį dabartine vakaru ir pietu Vokietija Austrija didziaja dalį Sveicarijos Slovenijos lot Regnum Francorum Orientalium Rytu Franku karalysteFranku imperijos sub karalyste 843 m 962 Location ofRytu Franku karalyste zalia 843 m Sostine Regensburgas FrankfurtasKalbos Lotynu kalba Valdymo forma monarchijaEra Viduramziai Verdeno sutartis 843 m m Sventosios Romos imperijos sukurimas 962 m Kitos Franku imperija sudariusios karalystes buvo Vakaru Franku karalyste ir Vidurio Franku karalyste Raida 843 876 m gavo sia karalyste trims broliams padalinus Franku imperija Po Vidurio Franku karalystes suirimo 855 m konkuruodamas su Vakaru Franku imperija jis sieke įgyti kai kurias sritis rytuose kas jam pavyko 870 m uzimant dalį siaurines Lotaringijos 875 m jam nepavyko tapti Romos imperatorium ir sis postas atiteko jo konkurentui ir broliui Karoliui Plikagalviui is Vakaru Franku karalystes Dar 865 m Liudvikas karalyste padalino į keturias kunigaikstystes atiduodamas jas trims savo sunums gavo Bavarija Saksonija ir Frankonija o Karolis III Storasis 876 m mirus Liudvikui Vokieciui jo darbus tese įpedinis valdes Saksonija ir Frankonija kuris sekmingai pasipriesino Karolio invazijai o po sio mirties 877 m pradejo kovas su Karolio Plikagalvio įpediniais Pasinaudojes Vakaru Franku nusilpimu jis gavo broliui Karlomanui Italijos karuna o 880 m pasieme visa siaurine Lotaringija Taip siena tarp Rytu ir Vakaru Franku nusistovejo iki XV a Po Liudviko III mirties 881 m visa Rytu Franku karalyste paveldejo brolis Karolis Storasis kuris 884 m pasinaudojes Vakaru Franku Karlomano mirtimi uzeme Vakaru Franku sosta ir uzsidejo imperatoriaus karuna taip paskutinį karta politiskai suvienydamas imperija Nuo tolesnio vienijimo jį sustabde senyvas amzius todel po jo mirties Vakaru Franku karalysteje įsigalejo vietiniai valdovai Robertinai Po Karolio III mirties 887 m Rytu Franku sosta paveldejo neteisetas Karlomano sunus Jis sekmingai kovojo su vikingais ir slavais o 896 m uzeme imperatoriaus sosta 899 m mires Rytu Franku soste jis paliko mazametį sunu Jam valdant karaliai prarado įtaka Italijoje o karalysteje intensyvejo feodaliniai nesutarimai tarp įtakingiausiu giminiu Babenbergu Liudolfingu ir kitu Be to rytuose nuolat grese vikingu slavu madjaru gresme Po Liudviko Vaiko mirties 911 m nebeliko vyriskos lyties įpedinio Todel atskiru karalystes kunigaikstysciu kunigaiksciai susirinko ir tarpusavyje issirinko nauja karaliu Tai buvo Karolingu dinastijos pabaiga Nauju valdovu tapo Frankonijos kunigaikstis Konradas I Po jo mirties karaliumi isrinktas Henrikas I Paukstininkas is Saksonijos kuris sustiprino karalystes valdzia Jo sunus tapo velesniu karaliumi o 962 m po ilgo laiko titulavosi imperatoriumi Po sios datos Rytu Franku karalyste yra vadinama Sventaja Romos imperija Feodalines valstybesRytu Franku karalystes teritorijos Del nuolatiniu feodaliniu karu Rytu Franku karalyste greitai skaldesi Ja sudare sios feodalines valstybes Saksonijos kunigaikstyste 880 1180 m kurioje įsigalejo įtakinga Liudolfingu seima Ji taip pat kontroliavo slavu teritorijas rytuose tarp kuriu buvo Sorbu marka Gero marka Bilungo marka 906 939 valdoma Konradinu seimos Bavarijos kunigaikstyste 907 1180 m valdoma seimos Ji taip pat kontroliavo nemazas slavu teritorijas rytuose Karantanija kurioje IX a pab suformuotos smulkios markos Karintijos marka Krainos marka Vinedu marka Rytu marka 909 1268 m valdoma bet veliau cia įsigalejo Liudolfingai Lotaringijos kunigaikstyste inkorporuota 939 m ValdovaiVokietijos istorijaGermanijaFranku imperija Vakaru slavaiRytu Franku karalysteSventoji Romos imperija Reino konfederacijaVokieciu konfederacijaSiaures Vokietijos sajungaVokietijos imperijaVeimaro respublikaTreciasis ReichasVDR VFRSuvienytoji VokietijaVokietijos istoriniai regionai Austrija Bavarija Svabija Frankonija Reino Frankonija Zemutines Provincijos Zemutine Saksonija Prusija 843 876 m 876 882 m 876 880 m kartu su Liudviku III Karolis III Storasis 881 887 m kartu su Liudviku III Romos imperatorius 881 888 m 887 899 m Romos imperatorius 896 899 m 899 911 m Konradas I 911 918 m Henrikas I Paukstininkas 919 936 m Otonas I Didysis 936 962 m