Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Dirvožemis viršutinis purus Žemės plutos sluoksnis susidaręs paviršutinėse uolienose nuogulose veikiamas vandens oro org
Dirvožemis
Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų. Paprastai gebantis duoti augalų derlių, pagrindinė žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė.
Dirvožemio savybės
Dirvožemio fizinės savybės
Nuo dirvožemio fizinių savybių priklauso, kiek jame susikaupia augalams reikalingų maisto medžiagų ir ar jiems užtenka vandens bei oro. Dirvožemių fizines savybes galima suskirstyti į bendrąsias ir fizines – mechanines. Bendrosioms fizinėms savybėms priskiriamas dirvožemio (kietosios dalies) tankis (lyginamasis svoris). Įvairių dirvožemių lyginamasis svoris yra nuo 1,3 iki 2,75 g/cm³.
Dirvožemio tankis išreiškiamas masės tūrinio tankio rodikliais (g/cm³). Pagal tankį skiriami tokie dirvožemiai:
- palaidi – mažiau kaip 1 g/cm³;
- purūs – 1-1,2 g/cm³;
- glūdoki – 1,2-1,4 g/cm³;
- glūdūs – 1,4-1,6 g/cm³;
- kietoki – 1,6-1,8 g/cm³;
- kieti – 1,8-2 g/cm³;
- labai kieti – daugiau kaip 2 g/cm³;
- įvairaus purumo durpės – nuo 0,08 iki 0,5 g/cm³.
Dirvožemio savybės priklauso ir nuo jo struktūringumo – gebėjimo susiskaidyti į įvairaus dydžio bei formos grumstelius. Pagal tų grumstelių formą skiriamos įvairios dirvožemių struktūros: tarpinė, riešutinė, grūdinė, plytelinė, plokštelinė ir kt. Kai kurių dirvožemių skirtingi horizontai turi savą struktūrą. Lemiami struktūringumo veiksniai yra dirvožemio (0,0001 mm), kurie suklijuoja dirvožemio daleles į atskirus struktūrinius agregatus, ir kalkės, suteikiančios jiems patvarumo. Didesniu strukūringumu pasižymi sunkesni, o mažesniu – lengvesni dirvožemiai.
Dirvožemio poringumu vadiname bendrą visų jame esančių porų bei tarpelių tūrį, išreikštą dirvožemio tūrio procentais. Didžiausias poringumas būdingas viršutiniams dirvožemio sluoksniams – 50-70 % (durpių – 90 %), o mažesnis – 35-50 % – gilesniems.
Iš dirvožemio fizinių – mechaninių savybių svarbiausios yra plastiškumas, brinklumas ir rišlumas:
- Dirvožemio plastiškumas yra jo gebėjimas keisti savo formą veikiant kokiai nors išoriniai jėgai.
- Brinklumas () – dirvožemio savybė didinti savo tūrį drėkstant.
- Rišlumas rodo dirvožemių gebėjimą pasipriešinti išorinėms jėgoms, besistengiančioms perskirti susijusias dirvožemio daleles. Didžiausiu rišlumu pasižymi molio, mažiausiu – smėlio dirvožemiai.
Dirvožemio rūgštingumas
– tai dirvožemio gebėjimas neutralizuoti šarminius ir parūgštinti neutraliosios reakcijos druskų tirpalus bei vandenį.
Viena forma – aktualusis rūgštingumas, priklausantis nuo dirvožemio tirpale esančių laisvų vandenilio jonų. Jei vandenilio jonų koncentracija tirpale yra didesnė už jonų koncentraciją, tai jo reakcija rūgšti, priešingu atveju – šarminė. Vandenilio jonų koncentracija dirvožemio tirpale svyruoja nuo 10-4 ligi 10-9 jonų vandens litre. Šie dydžiai (pH) reiškiami jų neigiamais dešimtainiais logaritmais, pvz., pH 4, pH 6 ir t. t.
Kita forma – kietosios dirvožemio fazės rūgštingumas, vadinamas potencialiuoju rūgštingumu. Jis skirstomas į mainų ir hidrolitinį rūgštumą:
- Mainų rūgštingumą sudaro vandenilio jonų kiekis, kurį iš gali išstumti neutralių druskų (pvz., NaCl, KCl, ) perteklius. Šis rūgštumas paprastai išreiškiamas pH dydžiais arba miliekvivalentais 100 g dirvožemio.
- Hidrolitinį rūgštumą sudaro vandenilio jonų kiekis, kurį iš sorbento išstumia silpnų rūgščių ir stiprių šarmų tirpalas.
Šiuo metu apie 18,7 % Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra rūgščios, o beveik 1 mln.ha – linkusios parūgštėti. Šiuos dirvožemius reikia reguliariai kalkinti.
Dirvožemio sorbcija
Dirvožemio sorbcija – tai dirvožemio galėjimas prisitraukti iš dirvožemio tirpalo įvairias medžiagas ir jas sulaikyti. Skiriamos kelios sorbcijos rūšys: mechaninė, biologinė, fizikinė, cheminė, fizikinė – cheminė. Dirvožemiuose didelę reikšmę turi fizikinė – cheminė, arba mainų sorbcija, tai yra dirvožemio sugebėjimas sugerti tirpalo jonus (katijonus ir anijonus) ir atiduoti tirpalui kitus anksčiau sorbuotus jonus.
Sorbavimo galią turi ne visa dirvožemio masė, bet tik jo dalis, sudaryta iš smulkiausių (0,00025 mm) mineralinių bei organinių dalelių – . Ji vadinama sorbuojančiuoju kompleksu (). Neutraliame dirvožemyje paprastai esti sorbuoti šarminių metalų (bazių) (pvz., kalcis (Ca), magnis (Mg), natris (Na)) ir (NH4)jonai. Sorbuotų bazių suma parodo, kiek dirvožemis turi sorbavęs šarminių metalų katijonų [išreiškiama miliekvivalentais (mekv.) 100 g dirvožemio].
Dirvožemio cheminė sudėtis
Dirvožemis susideda iš mineralinių, organinių ir organinių-mineralinių medžiagų. Mineralinių medžiagų šaltinis – gimtoji uoliena. Organinė medžiaga dirvožemyje yra augalinės ir gyvūninės kilmės. Dėl mineralinių ir organinių tarpusavio sąveikos susidaro sudėtingi organiniai – mineraliniai junginiai. Dirvožemių mineralinė dalis paprastai sudaro 80-90 %, o organinė mažiau negu 10 %.
Cheminiai elementai dirvožemyje yra įvairiuose junginiuose. Daugelio cheminių elementų labai reikia gyvūnams ir augalams augti. Svarbiausi makroelementai yra fosforas, kalis, azotas, siera, kalcis ir kt. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, kiek daugiau yra kalio. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinami mikroelementais. Tai boras, molibdenas, varis, cinkas ir kt. Makroelementų ir mikroelementų trūkumas kompensuojamas trąšomis.
Dirvožemio vanduo
Šis vanduo – kelių formų:
- Pirmoji – higroskopinis vanduo, kurį stipriai laiko dirvožemio dalelės. Ji galima pašalinti tik kaitinant dirvožemį 100 °C temperatūroje. Higroskopinis vanduo augalams neprieinamas.
- Antroji forma – plėvelinis, arba puriai surištas, vanduo. Jis plona plėvele aptraukia dirvožemio daleles. Dirvožemyje jis juda lėtai, augalams sunkiai prieinamas.
- Trečioji forma – kapiliarinis vanduo. Jis laikosi smulkiuose dirvožemio plyšeliuose – kapiliaruose.
- Ketvirtoji forma – gravitacinis vanduo, kuris užpildo didžiuosius dirvožemio tarpus ir lengvai juda veikiamas žemės traukos.
Dirvožemio laidumas vandeniui. Laidumas vandeniui yra dirvožemio gebėjimas praleisti vandenį. Jis išreiškiamas ilgiu per laiko vienetą. Ši dirvožemio savybė priklauso nuo porų, plyšių skaičiaus ir jų dydžio. Labiausiai laidūs – smėlis ir žvyras, o mažiausiai – molio dirvožemiai.
Dirvožemio vandens imlumas yra jo savybė paimti ir išlaikyti drėgmę. Toks drėgmės kiekis dirvožemyje, kai augalai dėl jo stokos pradeda vysti, vadinamas augalų vytimo drėgme, arba vytimo koeficientu.
Lietuvos dirvožemiai
Lietuvos dirvožemiai priklauso jaurinių dirvožemių zonai. Jų vertikaliajame pjūvyje išskiriami trys pagrindiniai horizontai – A, B, C:
- Viršutinysis horizontas (A) dažniausiai skirstomas į horizontus A 0, A 1 ir A 2. Horizontą A 0 sudaro miško augalų liekanų – spyglių, lapų, šakelių – paklotė. Horizontas A 1 yra pilkas ir vadinamas akumuliaciniu arba puveninguoju, nes jame telkiasi dirvožemio humusas (puvenų liekanos), susidaręs iš augalų bei gyvulių organinių medžiagų. Horizontas A 2 yra balzganas (pelenų spalvos), vadinamas jauriniu, arba išplaunamuoju. Nuo A 2 horizonto išsivystymo priklauso dirvožemių rūgštingumas ir maisto medžiagų kiekis. Kuo A 2 ryškesnis, tuo dirvožemis rūgštesnis ir tuo mažiau maisto medžiagų.
- Po jauriniu horizontu (A 2) slypi iliuvinis įplautasis įvairių atspalvių rudas horizontas B, kuriame telkiasi iš viršutinių horizontų išplautos medžiagos.
- Dar giliau (1-2 m) slūgso gimtoji uoliena – horizontas C.
Tarp šių horizontų įvairiuose dirvožemiuose skiriami dar tarpiniai (A1A2, A2B ir kiti) horizontai. Dirvožemių genetiniai horizontai vieni nuo kitų skiriasi ne tik išore, bet ir daugeliu fizinių bei cheminių savybių.
| Dalelių skersmuo, mm | Mechaniniai elementai, jų grupės | |
|---|---|---|
| Fizinis smėlis | ||
| 3 | Akmenys | |
| 3–1 | Žvyras | |
| 1–0,5 | Rupus smėlis | |
| 0,5–0,25 | Vidutinio rupumo smėlis | |
| 0,25–0,05 | Smulkus smėlis | |
| Fizinis molis | ||
| 0,05–0,01 | Rupios dulkės | |
| 0,01–0,001 | Smulkios dulkės | |
| < 0,001 | Dumblas | |
Dirvožemio mechaninė sudėtis
Lietuvos dirvožemiai susidarė ant jūrinių, upinių, ledyninių, vėjinių nuogulų. Šių nuogulų nevienodas karbonatingumas, jos skiriasi augalams reikalingų maisto medžiagų elementais. Karbonatingiausia gimtoji uoliena yra Vidurio Lietuvoje ( iki 30 %), mažiausia yra nuogulose, o mažiausiai – Žemaičių ir Medininkų aukštumų nuogulose. Pagal mechaninę sudėtį Lietuvoje vyrauja priesmėliai, priemoliai, smėliai bei moliai.
Dirvožemio mechaninė sudėtis turi labai didelę reikšmę dirvožemių susidarymui, taip
pat dirvožemių naudojimui žemės ūkio gamybai. Nuo mechaninės sudėties priklauso
beveik visos dirvožemių fizinės ir fizinės – mechaninės savybės: tankumas, drėgmės imlumas, laidumas vandeniui, oro bei šilumos režimai ir kt.
Organinė dirvožemio dalis
Dirvožemio organinė dalis susideda iš organinių liekanų ir humuso – tamsios spalvos organinių medžiagų, lygiai persunkiančių viršutinę dirvožemio horizonto dalį. Humuso šaltinis yra aukštesniųjų augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų liekanos.
Lietuvos dirvožemiuose humuso kiekis labai nevienodas. Tai daugiausia priklauso nuo dirvožemių gimtosios uolienos mechaninės sudėties ir kiek joje yra augalams reikalingų maisto medžiagų. Jei Rytų Lietuvos vėlėniniuose jauriniuose dirvožemiuose yra 0,5-1 % humuso, tai derlinguose Vidurio Lietuvos karbonatiniuose dirvožemiuose jo esti 3 % ir daugiau.
Tyrimais ir stebėjimais nustatyta, kad kai kuriuose Lietuvos dirvožemiuose humuso kiekis mažėja. Tam didžiulę įtaką darė labai staigus perėjimas nuo arklių prie traktorių. Arkliniais padargais ardavo 12-18 cm, o traktoriniais – 18-25 cm gyliu. Humuso kiekis prasiskiedė pastorėjus ariamajam horizontui. Antra vertus, ūkiai pokario metais ir kolektyvizacijos pradžioje į galulaukes mažiau išgabeno bei . Tačiau Lietuvos žemdirbystės instituto tyrimais nustatyta, kad priemolinius dirvožemius tręšiant vidutinėmis mineralinių trąšų normomis, kasmet iškratant 10 t/ha mėšlo ir sėjomainoje auginant 2 metus daugiametes žoles, humuso ne mažėja, o daugėja.
Taip pat skaitykite
- Aliuvis
- Azoto fiksacija
- Dirvodara
- Dirvotyra
- Dirvožemio profilis
- Dirvožemio reakcija
- Druskožemis
- Humusas
- Juodžemis
- Kompostas
- Mėšlas
- Nitrifikacija
Literatūra
- A. Majerio ir B. Baginskio „Lietuvos TSR dirvožemiai“ (1958)
- autorių kolektyvo „Lietuvos TSR dirvožemiai“ (1965)
- Lietuvos dirvožemiai: kolektyvinė monografija / redaktoriai Eidukevičienė M., Vasiliauskienė V. // Lietuvos. mokslas, 32 knyga. – 1244 p (2001)
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dirvožemis, Kas yra Dirvožemis? Ką reiškia Dirvožemis?
Dirvozemis virsutinis purus Zemes plutos sluoksnis susidares pavirsutinese uolienose nuogulose veikiamas vandens oro organizmu Paprastai gebantis duoti augalu derliu pagrindine zemes ir misku ukio gamybos priemone DirvozemisSuartas laukasDirvozemio savybesDirvozemio fizines savybes Nuo dirvozemio fiziniu savybiu priklauso kiek jame susikaupia augalams reikalingu maisto medziagu ir ar jiems uztenka vandens bei oro Dirvozemiu fizines savybes galima suskirstyti į bendrasias ir fizines mechanines Bendrosioms fizinems savybems priskiriamas dirvozemio kietosios dalies tankis lyginamasis svoris Įvairiu dirvozemiu lyginamasis svoris yra nuo 1 3 iki 2 75 g cm Dirvozemio tankis isreiskiamas mases turinio tankio rodikliais g cm Pagal tankį skiriami tokie dirvozemiai palaidi maziau kaip 1 g cm purus 1 1 2 g cm gludoki 1 2 1 4 g cm gludus 1 4 1 6 g cm kietoki 1 6 1 8 g cm kieti 1 8 2 g cm labai kieti daugiau kaip 2 g cm įvairaus purumo durpes nuo 0 08 iki 0 5 g cm Dirvozemio savybes priklauso ir nuo jo strukturingumo gebejimo susiskaidyti į įvairaus dydzio bei formos grumstelius Pagal tu grumsteliu forma skiriamos įvairios dirvozemiu strukturos tarpine riesutine grudine plyteline ploksteline ir kt Kai kuriu dirvozemiu skirtingi horizontai turi sava struktura Lemiami strukturingumo veiksniai yra dirvozemio 0 0001 mm kurie suklijuoja dirvozemio daleles į atskirus strukturinius agregatus ir kalkes suteikiancios jiems patvarumo Didesniu strukuringumu pasizymi sunkesni o mazesniu lengvesni dirvozemiai Dirvozemio poringumu vadiname bendra visu jame esanciu poru bei tarpeliu turį isreiksta dirvozemio turio procentais Didziausias poringumas budingas virsutiniams dirvozemio sluoksniams 50 70 durpiu 90 o mazesnis 35 50 gilesniems Is dirvozemio fiziniu mechaniniu savybiu svarbiausios yra plastiskumas brinklumas ir rislumas Dirvozemio plastiskumas yra jo gebejimas keisti savo forma veikiant kokiai nors isoriniai jegai Brinklumas dirvozemio savybe didinti savo turį drekstant Rislumas rodo dirvozemiu gebejima pasipriesinti isorinems jegoms besistengiancioms perskirti susijusias dirvozemio daleles Didziausiu rislumu pasizymi molio maziausiu smelio dirvozemiai Dirvozemio rugstingumas tai dirvozemio gebejimas neutralizuoti sarminius ir parugstinti neutraliosios reakcijos drusku tirpalus bei vandenį Viena forma aktualusis rugstingumas priklausantis nuo dirvozemio tirpale esanciu laisvu vandenilio jonu Jei vandenilio jonu koncentracija tirpale yra didesne uz jonu koncentracija tai jo reakcija rugsti priesingu atveju sarmine Vandenilio jonu koncentracija dirvozemio tirpale svyruoja nuo 10 4 ligi 10 9 jonu vandens litre Sie dydziai pH reiskiami ju neigiamais desimtainiais logaritmais pvz pH 4 pH 6 ir t t Kita forma kietosios dirvozemio fazes rugstingumas vadinamas potencialiuoju rugstingumu Jis skirstomas į mainu ir hidrolitinį rugstuma Mainu rugstinguma sudaro vandenilio jonu kiekis kurį is gali isstumti neutraliu drusku pvz NaCl KCl perteklius Sis rugstumas paprastai isreiskiamas pH dydziais arba miliekvivalentais 100 g dirvozemio Hidrolitinį rugstuma sudaro vandenilio jonu kiekis kurį is sorbento isstumia silpnu rugsciu ir stipriu sarmu tirpalas Siuo metu apie 18 7 Lietuvos zemes ukio naudmenu yra rugscios o beveik 1 mln ha linkusios parugsteti Siuos dirvozemius reikia reguliariai kalkinti Dirvozemio sorbcija Dirvozemio sorbcija tai dirvozemio galejimas prisitraukti is dirvozemio tirpalo įvairias medziagas ir jas sulaikyti Skiriamos kelios sorbcijos rusys mechanine biologine fizikine chemine fizikine chemine Dirvozemiuose didele reiksme turi fizikine chemine arba mainu sorbcija tai yra dirvozemio sugebejimas sugerti tirpalo jonus katijonus ir anijonus ir atiduoti tirpalui kitus anksciau sorbuotus jonus Sorbavimo galia turi ne visa dirvozemio mase bet tik jo dalis sudaryta is smulkiausiu 0 00025 mm mineraliniu bei organiniu daleliu Ji vadinama sorbuojanciuoju kompleksu Neutraliame dirvozemyje paprastai esti sorbuoti sarminiu metalu baziu pvz kalcis Ca magnis Mg natris Na ir NH4 jonai Sorbuotu baziu suma parodo kiek dirvozemis turi sorbaves sarminiu metalu katijonu isreiskiama miliekvivalentais mekv 100 g dirvozemio Dirvozemio chemine sudetisDirvozemis susideda is mineraliniu organiniu ir organiniu mineraliniu medziagu Mineraliniu medziagu saltinis gimtoji uoliena Organine medziaga dirvozemyje yra augalines ir gyvunines kilmes Del mineraliniu ir organiniu tarpusavio saveikos susidaro sudetingi organiniai mineraliniai junginiai Dirvozemiu mineraline dalis paprastai sudaro 80 90 o organine maziau negu 10 Cheminiai elementai dirvozemyje yra įvairiuose junginiuose Daugelio cheminiu elementu labai reikia gyvunams ir augalams augti Svarbiausi makroelementai yra fosforas kalis azotas siera kalcis ir kt Daugelio cheminiu elementu rezervai dirvozemyje nedideli kiek daugiau yra kalio Kai kuriu elementu augalijai reikia labai nedaug Tokie vadinami mikroelementais Tai boras molibdenas varis cinkas ir kt Makroelementu ir mikroelementu trukumas kompensuojamas trasomis Dirvozemio vanduoSis vanduo keliu formu Pirmoji higroskopinis vanduo kurį stipriai laiko dirvozemio daleles Ji galima pasalinti tik kaitinant dirvozemį 100 C temperaturoje Higroskopinis vanduo augalams neprieinamas Antroji forma plevelinis arba puriai suristas vanduo Jis plona plevele aptraukia dirvozemio daleles Dirvozemyje jis juda letai augalams sunkiai prieinamas Trecioji forma kapiliarinis vanduo Jis laikosi smulkiuose dirvozemio plyseliuose kapiliaruose Ketvirtoji forma gravitacinis vanduo kuris uzpildo didziuosius dirvozemio tarpus ir lengvai juda veikiamas zemes traukos Dirvozemio laidumas vandeniui Laidumas vandeniui yra dirvozemio gebejimas praleisti vandenį Jis isreiskiamas ilgiu per laiko vieneta Si dirvozemio savybe priklauso nuo poru plysiu skaiciaus ir ju dydzio Labiausiai laidus smelis ir zvyras o maziausiai molio dirvozemiai Dirvozemio vandens imlumas yra jo savybe paimti ir islaikyti dregme Toks dregmes kiekis dirvozemyje kai augalai del jo stokos pradeda vysti vadinamas augalu vytimo dregme arba vytimo koeficientu Lietuvos dirvozemiaiLietuvos dirvozemiai priklauso jauriniu dirvozemiu zonai Ju vertikaliajame pjuvyje isskiriami trys pagrindiniai horizontai A B C Virsutinysis horizontas A dazniausiai skirstomas į horizontus A 0 A 1 ir A 2 Horizonta A 0 sudaro misko augalu liekanu spygliu lapu sakeliu paklote Horizontas A 1 yra pilkas ir vadinamas akumuliaciniu arba puveninguoju nes jame telkiasi dirvozemio humusas puvenu liekanos susidares is augalu bei gyvuliu organiniu medziagu Horizontas A 2 yra balzganas pelenu spalvos vadinamas jauriniu arba isplaunamuoju Nuo A 2 horizonto issivystymo priklauso dirvozemiu rugstingumas ir maisto medziagu kiekis Kuo A 2 ryskesnis tuo dirvozemis rugstesnis ir tuo maziau maisto medziagu Po jauriniu horizontu A 2 slypi iliuvinis įplautasis įvairiu atspalviu rudas horizontas B kuriame telkiasi is virsutiniu horizontu isplautos medziagos Dar giliau 1 2 m slugso gimtoji uoliena horizontas C Tarp siu horizontu įvairiuose dirvozemiuose skiriami dar tarpiniai A1A2 A2B ir kiti horizontai Dirvozemiu genetiniai horizontai vieni nuo kitu skiriasi ne tik isore bet ir daugeliu fiziniu bei cheminiu savybiu Dirvozemio mechaniniu elementu klasifikacija Daleliu skersmuo mm Mechaniniai elementai ju grupesFizinis smelis3 Akmenys3 1 Zvyras1 0 5 Rupus smelis0 5 0 25 Vidutinio rupumo smelis0 25 0 05 Smulkus smelisFizinis molis0 05 0 01 Rupios dulkes0 01 0 001 Smulkios dulkes lt 0 001 DumblasDirvozemio mechanine sudetis Lietuvos dirvozemiai susidare ant juriniu upiniu ledyniniu vejiniu nuogulu Siu nuogulu nevienodas karbonatingumas jos skiriasi augalams reikalingu maisto medziagu elementais Karbonatingiausia gimtoji uoliena yra Vidurio Lietuvoje iki 30 maziausia yra nuogulose o maziausiai Zemaiciu ir Medininku aukstumu nuogulose Pagal mechanine sudetį Lietuvoje vyrauja priesmeliai priemoliai smeliai bei moliai Dirvozemio mechanine sudetis turi labai didele reiksme dirvozemiu susidarymui taip pat dirvozemiu naudojimui zemes ukio gamybai Nuo mechanines sudeties priklauso beveik visos dirvozemiu fizines ir fizines mechanines savybes tankumas dregmes imlumas laidumas vandeniui oro bei silumos rezimai ir kt Organine dirvozemio dalis Dirvozemio organine dalis susideda is organiniu liekanu ir humuso tamsios spalvos organiniu medziagu lygiai persunkianciu virsutine dirvozemio horizonto dalį Humuso saltinis yra aukstesniuju augalu gyvunu ir mikroorganizmu liekanos Lietuvos dirvozemiuose humuso kiekis labai nevienodas Tai daugiausia priklauso nuo dirvozemiu gimtosios uolienos mechanines sudeties ir kiek joje yra augalams reikalingu maisto medziagu Jei Rytu Lietuvos veleniniuose jauriniuose dirvozemiuose yra 0 5 1 humuso tai derlinguose Vidurio Lietuvos karbonatiniuose dirvozemiuose jo esti 3 ir daugiau Tyrimais ir stebejimais nustatyta kad kai kuriuose Lietuvos dirvozemiuose humuso kiekis mazeja Tam didziule įtaka dare labai staigus perejimas nuo arkliu prie traktoriu Arkliniais padargais ardavo 12 18 cm o traktoriniais 18 25 cm gyliu Humuso kiekis prasiskiede pastorejus ariamajam horizontui Antra vertus ukiai pokario metais ir kolektyvizacijos pradzioje į galulaukes maziau isgabeno bei Taciau Lietuvos zemdirbystes instituto tyrimais nustatyta kad priemolinius dirvozemius tresiant vidutinemis mineraliniu trasu normomis kasmet iskratant 10 t ha meslo ir sejomainoje auginant 2 metus daugiametes zoles humuso ne mazeja o daugeja Taip pat skaitykiteAliuvis Azoto fiksacija Dirvodara Dirvotyra Dirvozemio profilis Dirvozemio reakcija Druskozemis Humusas Juodzemis Kompostas Meslas NitrifikacijaLiteraturaA Majerio ir B Baginskio Lietuvos TSR dirvozemiai 1958 autoriu kolektyvo Lietuvos TSR dirvozemiai 1965 Lietuvos dirvozemiai kolektyvine monografija redaktoriai Eidukeviciene M Vasiliauskiene V Lietuvos mokslas 32 knyga 1244 p 2001 NuorodosVikiteka Dirvozemis vaizdine ir garsine medziaga