Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Romos respublika lot Res publica Romana Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo monarchijos nuvertimo apie 509 m
Romos respublika
Romos respublika (lot. Res publica Romana) – Senovės Romos valstybės forma laikotarpyje nuo monarchijos nuvertimo apie 509 m. pr. m. e. (paskutinio karaliaus Lucijaus Tarkvinijaus Išdidžiojo ištrėmimo) iki principato sukūrimo 27 m. pr. m. e., Romos Senatui suteikus Oktavianui ypatingus įgaliojimus (27 m. pr. m. e. sausio 16 d.). Respublikos laikotarpio valstybės formą galima apibūdinti kaip aristokratinę-oligarchinę, kurioje aukščiausioji valdžia buvo Senato ir konsulų rankose.
| Romos respublika lot. Res publica Romana | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Romos provincijos prieš Gajaus Julijaus Cezario nužudymą, 44 m. pr. m. e. | ||||
| Sostinė | Roma | |||
| Kalbos | Lotynų (oficiali), senovės graikų, hebrajų, galų, berberų | |||
| Religija | Senovės Romos religija | |||
| Valdymo forma | Oligarchija, Respublika | |||
| Era | Antika | |||
| Plotas | ||||
| - 326 m. pr. m. e. | 10 000 km² | |||
| - 200 m. pr. m. e. | 360 000 km² | |||
| - 146 m. pr. m. e. | 800 000 km² | |||
| - 100 m. pr. m. e. | 1 200 000 km² | |||
| - 50 m. pr. m. e. | 1 950 000 km² | |||
| Valiuta | Senovės Romos pinigai | |||
Ankstyvieji Julijų–Klaudijų dinastijos imperatoriai palaikė iliuziją, kad respublika vis dar egzistuoja (nors saugoma asmenų, turinčių ypatingus įgaliojimus) ir galiausiai bus visiškai atkurta. Roma vadinosi respublika iki III a., kai reformomis buvo įvesta dominato sistema.
Istorija
| Senovės Romos istorija |
| Etruskai |
| Didžioji Graikija |
| Romos karalystė |
| Romos respublika |
| Romos imperija |
| Julijų-Klaudijų dinastija > Flavijų dinastija > Nervų-Antoninų dinastija > > > Valentinianų dinastija > Teodosų dinastija |
| Vakarų Romos imperija |
| Italijos istorija |
Respublikos ištakos
Seniausiais laikais Romos teritorija buvo labai nedidelė: „laukų brolijos“ (fratres arvales) žyniai kasmet iškilmingai apeidavo Romos laukus, o apėjimas greičiausiai sutapdavo su seniausiomis Romos sienomis. Ši teritorija buvo 5 Romos mylios (1000 žingsnių) dešiniajame Tibro krante arba vakaruose, 6 mylios kairiajame krante, 5 mylios pietuose link ir 2 mylios į šiaurę. Romai absorbavus keletą priemiesčio bendruomenių ir dar karalystės laikais užkariavus ir miestus jos teritorija (ager Romanus) buvo maždaug 870 km². Pietuose romėnai rėmėsi bendragentine ir sąjungininkiška lotynų miestų federacija; šiaurėje prieš Romą stovėjo galingi, karalių valdomi etruskų miestai, tarpusavyje sudarę silpną federaciją; rytuose romėnai kovojo su giminingomis kalnų gentimis – sabinais, volskais ir , kurie puldinėjo derlingą romėnų „Kampaniją“. Pirmoji 240 metų trukusios epochos (pasibaigusios visišku Italijos užkariavimu) dalis praėjo vykstant smulkiems susirėmimams. Šias dvi dalis žymi miesto užkariavimas (396 m. pr. m. e.). Vėliau Romos galią sukrėtė galų įsiveržimas ir Romos sudeginimas, tačiau po to miestas greitai atsigavo ir per vieną amžių sugebėjo sau pajungti visą Italiją, išskyrus Po slėnį ir priealpines sritis, kurios tuo metu laikytos Galijos dalimi.
Italijos užkariavimas
Roma tapo pernelyg galinga lotynų federacijos nare ir ėmė laikyti Lotynų sąjungą tik kaip savo politikos įrankį, o kiti lotynai siekė sau didesnio vaidmens.
Romos respublikos žlugimas
Broliams nepasisekus reformuoti Romos respubliką, iniciatyvą perėmė legionų vadai. Buvo sudarytas triumviratas. Didžiausią įtaką įgijo Cezaris. Jis:
- Užkariavo Galiją (dab. Prancūziją)
- Užgrobė valdžią Romoje
- Tapo diktatoriumi iki gyvos galvos
- Pasiliko imperatoriaus titulą, kuris anksčiau buvo suteikiamas itin pripažintiems karvedžiams
- Atleido nuo skolų valstiečius
- davė žemės
- Vietoj įvedė Saulės kalendorių, vadinamą Julijaus, kuris galiojo iki
- Įveda vieningą pinigą Romoje – denarą
Cezaris buvo nužudytas respublikos šalininkų Bruto ir Kasijaus. Po jo mirties vėl prasidėjo pilietiniai karai. Markas Antonijus ir Oktavianas siekė atkeršyti Cezario žudikams ir sumušė Bruto bei Kasijaus kariuomenę, kuri atstovavo senatui. Markas Antonijus ėmė valdyti rytinę Romos respublikos dalį ir vedė Kleopatrą. Oktavianas valdė vakarinę dalį su Romos miestu. Prasidėjus nesutarimams, kilo naujas pilietinis karas tarp Marko Antonijaus ir Oktaviano. Egiptas įjungtas į Romos sudėtį. Karą laimėjo Oktavianas.
Santvarka
Romos respublikoje valdžia buvo padalinta tarp , senato ir magistratų.
Senatą sudarė 300 kilmingų patricijų, vėliau jų skaičius išaugo iki 900. Jie tvirtino pareigūnų nutarimus, rengė įstatymus, tvarkė finansinius klausimus, rūpinosi religiniais reikalais. Kilus pavojui šešiems mėnesiams skirdavo diktatorių, kuriam visi privalėjo paklusti. Respublikos laikotarpiu senato nariai pareigybes ėjo iki gyvos galvos.
Romos respublikos valdymas
Tautos susirinkimas rinko aukščiausius pareigūnus, priimdavo arba atmesdavo siūlomus įstatymus, turėjo teisę skelbti karą ir sudaryti taiką, vieneriems metams rinkdavo du konsulus. Vėliau šie konsulai tapdavo senatoriais iki mirties. Konsulai kviesdavo senatą, karo metu vadovaudavo kariuomenei. Magistratai – aukšti valdžios pareigūnai. Jais galėjo būti tik turtingi, nes dirbo be atlyginimo. Magistratai rūpinosi mokesčių surinkimu, teismų darbu, prižiūrėjo organizuojamus renginius, kviesdavo tautos susirinkimą. Tautos komicijoms pirmininkavo pretoriai. Du cenzoriai surašydavo gyventojus, nustatydavo jų turtinę padėtį, tvarkydavo mokesčius. Edilai rūpinosi miesto saugumu ir tvarka, vadovavo sargybai. Kvestoriai rūpinosi iždu, saugojo valstybės vėliavas ir archyvą. Įsigalėjus respublikiniam valdymui, suirutėms įveikti būdavo skiriami diktatoriai.
Visuomenę sudarė:
- patricijai: dalyvavo valstybės valdyme, rinko valdžios atstovus. Tik patricijai galėjo tapti senato nariais;
- plebėjai: sudarė didumą kariuomenės, bet negalėjo užimti valstybinių pareigų;
- moterys ir vergai: neturėjo jokių politinių teisių.
Plebėjų ir patricijų kovos
Plebėjai siekia įgyti tokių pat teisių, kokias turi patricijai, todėl tarp šių grupių vyksta kova.
Plebėjai išsireikalauja rinkti jų interesus ginančius du tribūnus (vėliau dešimt) ir teisę šaukti savo susirinkimus. Nuo šiol nutarimai įsigalioja, jei tik pritaria liaudies tribūnai (žymiausi tribūnai: Tiberijus Grakchas ir Gajus Grakchas). V a. pr. m. e. plebėjams reikalaujant išrinkta dešimties žmonių komisija parengia Dvylikos lentelių įstatymus. Šios teisės normos, iškaltos dvylikoje bronzinių plokščių, vienodai taikomos ir plebėjams, ir patricijams. Jos pakabinamos forume. Vėliau teisynas buvo papildytas. Dvylikos lentelių įstatymai galiojo apie tūkstantį metų ir buvo visos Romos teisės pagrindas. Šie įstatymai darė įtaką ir Romos švietimui, nes jaunimas mokėsi iš jų skaityti. IV a. pr. m. e. vieną konsulą rinko iš plebėjų. Buvo draudžiama Romos pilietį paversti vergu už skolas. III a. pr. m. e. plebėjų teisės buvo sulygintos su patricijų teisėmis.
Pūnų karai
III a. pr. m. e. Roma pradėjo kariauti su Kartagina. Šie karai vadinami Pūnų karais (kartaginiečiai vadinami pūnais).
Karų priežastis – dviejų stipriausių valstybių kova dėl įtakos Viduržemio jūros baseine.
- Pirmasis pūnų karas – kova dėl Sicilijos (264–241 m. pr. m. e.). Romos kariuomenė persikėlė į Siciliją ir užėmė Mesaną, nugalėjo Kartaginos laivyną prie Milų. Roma, pasinaudojusi Kartaginos silpnumu, užgrobė Sardiniją ir įsitvirtino Korsikoje.
- Antrasis pūnų karas (218–201 m. pr. m. e.). Kartaginiečiai laimėjo mūšį prie Kanų ir Kapujos (216 m. pr. m. e.). Kare įvyko persilaužimas – Roma užėmė Sirakūzus (gynybai vadovavo ir mūšyje žuvo matematikas Archimedas). 202 m. pr. m. e. romėnai pasiekė pergalę prie Zamos. Roma įsitvirtino vakarinės Viduržemio jūros pakrantėse. Kartagina neteko laivyno ir kariuomenės.
- Trečiasis pūnų karas (149–146 m. pr. m. e.). Kartaginos valdos tapo Romos provincija. 146 m. pr. m. e. Kartaginos miestas sulyginamas su žeme, o gyventojai parduodami į vergiją.
146 m. pr. m. e. Roma pajungė Graikiją.
Karų padariniai
Roma išplėtė savo valstybės ribas ir tapo Viduržemio jūros valstybių valdove. Karas nuskurdino žemdirbius, dalis jų neteko žemės. Iškilo turtingi žemvaldžiai. Daugėjo vergų. Sutriko visuomenės pusiausvyra: vieni skendėjo prabangoje, kiti, nuskurdinti karo, buvo priversti parduoti savo žemę.
Dėl visuomenės pusiausvyros sutrikimo Romos valstybėje prasidėjo pilietiniai karai.
Reformos
- Brolių Grakchų reformos (133 m. pr. m. e.)
Tiberijus Grakchas vykdo žemės įstatymų reformą. Jis siekia turtuolių žemes išdalyti nusigyvenusiems plebėjams, už tai nužudomas. Pradėtą žemes reformą prisiekia įgyvendinti Gajus Grakchas. Priimamas duonos įstatymas: kiekvieną mėnesį Romos varguomenė nemokamai arba už labai mažą kainą turi gauti grūdų. Organizuojami viešieji darbai.
Išnašos
- Taagepera, Rein (1979). „Size and Duration of Empires: Growth–Decline Curves, 600 BCE to 600 CE“. Social Science History. Social Science History, Vol. 3, No. 3/4. 3 (3/4): 115–138. doi:10.2307/1170959. ISSN 0145-5532. JSTOR 1170959.
Taip pat skaitykite
- Romos respublikos konsulai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romos respublika, Kas yra Romos respublika? Ką reiškia Romos respublika?
Romos respublika lot Res publica Romana Senoves Romos valstybes forma laikotarpyje nuo monarchijos nuvertimo apie 509 m pr m e paskutinio karaliaus Lucijaus Tarkvinijaus Isdidziojo istremimo iki principato sukurimo 27 m pr m e Romos Senatui suteikus Oktavianui ypatingus įgaliojimus 27 m pr m e sausio 16 d Respublikos laikotarpio valstybes forma galima apibudinti kaip aristokratine oligarchine kurioje auksciausioji valdzia buvo Senato ir konsulu rankose Romos respublika lot Res publica Romana Image border 30px link Romos karalyste 509 27 m pr m e HerbasLocation of RomaRomos provincijos pries Gajaus Julijaus Cezario nuzudyma 44 m pr m e Sostine RomaKalbos Lotynu oficiali senoves graiku hebraju galu berberuReligija Senoves Romos religijaValdymo forma Oligarchija RespublikaEra AntikaPlotas 326 m pr m e 10 000 km 200 m pr m e 360 000 km 146 m pr m e 800 000 km 100 m pr m e 1 200 000 km 50 m pr m e 1 950 000 km Valiuta Senoves Romos pinigai Ankstyvieji Juliju Klaudiju dinastijos imperatoriai palaike iliuzija kad respublika vis dar egzistuoja nors saugoma asmenu turinciu ypatingus įgaliojimus ir galiausiai bus visiskai atkurta Roma vadinosi respublika iki III a kai reformomis buvo įvesta dominato sistema IstorijaSenoves Romos istorijaEtruskaiDidzioji GraikijaRomos karalysteRomos respublikaRomos imperijaJuliju Klaudiju dinastija gt Flaviju dinastija gt Nervu Antoninu dinastija gt gt gt Valentinianu dinastija gt Teodosu dinastijaVakaru Romos imperijaItalijos istorijaRomos respublika 44 m pr m e Respublikos istakos Seniausiais laikais Romos teritorija buvo labai nedidele lauku brolijos fratres arvales zyniai kasmet iskilmingai apeidavo Romos laukus o apejimas greiciausiai sutapdavo su seniausiomis Romos sienomis Si teritorija buvo 5 Romos mylios 1000 zingsniu desiniajame Tibro krante arba vakaruose 6 mylios kairiajame krante 5 mylios pietuose link ir 2 mylios į siaure Romai absorbavus keleta priemiescio bendruomeniu ir dar karalystes laikais uzkariavus ir miestus jos teritorija ager Romanus buvo mazdaug 870 km Pietuose romenai remesi bendragentine ir sajungininkiska lotynu miestu federacija siaureje pries Roma stovejo galingi karaliu valdomi etrusku miestai tarpusavyje sudare silpna federacija rytuose romenai kovojo su giminingomis kalnu gentimis sabinais volskais ir kurie puldinejo derlinga romenu Kampanija Pirmoji 240 metu trukusios epochos pasibaigusios visisku Italijos uzkariavimu dalis praejo vykstant smulkiems susiremimams Sias dvi dalis zymi miesto uzkariavimas 396 m pr m e Veliau Romos galia sukrete galu įsiverzimas ir Romos sudeginimas taciau po to miestas greitai atsigavo ir per viena amziu sugebejo sau pajungti visa Italija isskyrus Po slenį ir priealpines sritis kurios tuo metu laikytos Galijos dalimi Italijos uzkariavimas Roma tapo pernelyg galinga lotynu federacijos nare ir eme laikyti Lotynu sajunga tik kaip savo politikos įrankį o kiti lotynai sieke sau didesnio vaidmens Romos respublikos zlugimas Broliams nepasisekus reformuoti Romos respublika iniciatyva pereme legionu vadai Buvo sudarytas triumviratas Didziausia įtaka įgijo Cezaris Jis Uzkariavo Galija dab Prancuzija Uzgrobe valdzia Romoje Tapo diktatoriumi iki gyvos galvos Pasiliko imperatoriaus titula kuris anksciau buvo suteikiamas itin pripazintiems karvedziams Atleido nuo skolu valstiecius dave zemes Vietoj įvede Saules kalendoriu vadinama Julijaus kuris galiojo iki Įveda vieninga piniga Romoje denara Cezaris buvo nuzudytas respublikos salininku Bruto ir Kasijaus Po jo mirties vel prasidejo pilietiniai karai Markas Antonijus ir Oktavianas sieke atkersyti Cezario zudikams ir sumuse Bruto bei Kasijaus kariuomene kuri atstovavo senatui Markas Antonijus eme valdyti rytine Romos respublikos dalį ir vede Kleopatra Oktavianas valde vakarine dalį su Romos miestu Prasidejus nesutarimams kilo naujas pilietinis karas tarp Marko Antonijaus ir Oktaviano Egiptas įjungtas į Romos sudetį Kara laimejo Oktavianas SantvarkaRomos Respublikos valdymo III II a pr m e diagrama Romos respublikoje valdzia buvo padalinta tarp senato ir magistratu Senata sudare 300 kilmingu patriciju veliau ju skaicius isaugo iki 900 Jie tvirtino pareigunu nutarimus renge įstatymus tvarke finansinius klausimus rupinosi religiniais reikalais Kilus pavojui sesiems menesiams skirdavo diktatoriu kuriam visi privalejo paklusti Respublikos laikotarpiu senato nariai pareigybes ejo iki gyvos galvos Romos respublikos valdymas Tautos susirinkimas rinko auksciausius pareigunus priimdavo arba atmesdavo siulomus įstatymus turejo teise skelbti kara ir sudaryti taika vieneriems metams rinkdavo du konsulus Veliau sie konsulai tapdavo senatoriais iki mirties Konsulai kviesdavo senata karo metu vadovaudavo kariuomenei Magistratai auksti valdzios pareigunai Jais galejo buti tik turtingi nes dirbo be atlyginimo Magistratai rupinosi mokesciu surinkimu teismu darbu priziurejo organizuojamus renginius kviesdavo tautos susirinkima Tautos komicijoms pirmininkavo pretoriai Du cenzoriai surasydavo gyventojus nustatydavo ju turtine padetį tvarkydavo mokescius Edilai rupinosi miesto saugumu ir tvarka vadovavo sargybai Kvestoriai rupinosi izdu saugojo valstybes veliavas ir archyva Įsigalejus respublikiniam valdymui suirutems įveikti budavo skiriami diktatoriai Visuomene sudare patricijai dalyvavo valstybes valdyme rinko valdzios atstovus Tik patricijai galejo tapti senato nariais plebejai sudare diduma kariuomenes bet negalejo uzimti valstybiniu pareigu moterys ir vergai neturejo jokiu politiniu teisiu Plebeju ir patriciju kovosPlebejai siekia įgyti tokiu pat teisiu kokias turi patricijai todel tarp siu grupiu vyksta kova Plebejai issireikalauja rinkti ju interesus ginancius du tribunus veliau desimt ir teise saukti savo susirinkimus Nuo siol nutarimai įsigalioja jei tik pritaria liaudies tribunai zymiausi tribunai Tiberijus Grakchas ir Gajus Grakchas V a pr m e plebejams reikalaujant isrinkta desimties zmoniu komisija parengia Dvylikos lenteliu įstatymus Sios teises normos iskaltos dvylikoje bronziniu ploksciu vienodai taikomos ir plebejams ir patricijams Jos pakabinamos forume Veliau teisynas buvo papildytas Dvylikos lenteliu įstatymai galiojo apie tukstantį metu ir buvo visos Romos teises pagrindas Sie įstatymai dare įtaka ir Romos svietimui nes jaunimas mokesi is ju skaityti IV a pr m e viena konsula rinko is plebeju Buvo draudziama Romos pilietį paversti vergu uz skolas III a pr m e plebeju teises buvo sulygintos su patriciju teisemis Punu karaiIII a pr m e Roma pradejo kariauti su Kartagina Sie karai vadinami Punu karais kartaginieciai vadinami punais Karu priezastis dvieju stipriausiu valstybiu kova del įtakos Vidurzemio juros baseine Pirmasis punu karas kova del Sicilijos 264 241 m pr m e Romos kariuomene persikele į Sicilija ir uzeme Mesana nugalejo Kartaginos laivyna prie Milu Roma pasinaudojusi Kartaginos silpnumu uzgrobe Sardinija ir įsitvirtino Korsikoje Antrasis punu karas 218 201 m pr m e Kartaginieciai laimejo musį prie Kanu ir Kapujos 216 m pr m e Kare įvyko persilauzimas Roma uzeme Sirakuzus gynybai vadovavo ir musyje zuvo matematikas Archimedas 202 m pr m e romenai pasieke pergale prie Zamos Roma įsitvirtino vakarines Vidurzemio juros pakrantese Kartagina neteko laivyno ir kariuomenes Treciasis punu karas 149 146 m pr m e Kartaginos valdos tapo Romos provincija 146 m pr m e Kartaginos miestas sulyginamas su zeme o gyventojai parduodami į vergija 146 m pr m e Roma pajunge Graikija Karu padariniai Roma isplete savo valstybes ribas ir tapo Vidurzemio juros valstybiu valdove Karas nuskurdino zemdirbius dalis ju neteko zemes Iskilo turtingi zemvaldziai Daugejo vergu Sutriko visuomenes pusiausvyra vieni skendejo prabangoje kiti nuskurdinti karo buvo priversti parduoti savo zeme Del visuomenes pusiausvyros sutrikimo Romos valstybeje prasidejo pilietiniai karai ReformosBroliu Grakchu reformos 133 m pr m e Tiberijus Grakchas vykdo zemes įstatymu reforma Jis siekia turtuoliu zemes isdalyti nusigyvenusiems plebejams uz tai nuzudomas Pradeta zemes reforma prisiekia įgyvendinti Gajus Grakchas Priimamas duonos įstatymas kiekviena menesį Romos varguomene nemokamai arba uz labai maza kaina turi gauti grudu Organizuojami viesieji darbai IsnasosTaagepera Rein 1979 Size and Duration of Empires Growth Decline Curves 600 BCE to 600 CE Social Science History Social Science History Vol 3 No 3 4 3 3 4 115 138 doi 10 2307 1170959 ISSN 0145 5532 JSTOR 1170959 Taip pat skaitykiteRomos respublikos konsulai