Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kolonializmas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kolonializmas – vienų šalių prisijungiant kitų šalių ir tautų teritorijas (pvz., dėl resursų, vergų, strateginės padėties, tokios kaip svarbios upės žiotys arba greta svarbaus sąsiaurio, ar didesnio ploto).
Kolonializmo šalininkai teigia, jog kolonializmas kolonizuotoms tautoms yra naudingas, nes vystoma ekonominė ir politinė infrastruktūra, reikalinga modernizavimui ir demokratijai. Kaip pavyzdžius jie nurodo tokias buvusias kolonijas kaip JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Honkongas bei Singapūras. Kita vertus, šios šalys nėra tipiški kolonializmo pavyzdžiai, nes formavosi kaip naujakurių visuomenės arba prekybiniai miestai.
Priklausomybės teorijos (dependency theory) šalininkai, tokie kaip Andre Gunder Frank, teigia, kad kolonializmo sistemoje turtas yra perkeliamas iš kolonizuotų šalių į , o kolonializmas stabdo sėkmingą ekonominį vystymąsi.
Kolonializmo raida
Suklestėjimas Naujaisiais laikais
Palankios sąlygos kolonializmui susidarė vėlyvųjų viduramžių ir renesanso sandūroje, kuomet laivybos technologijos įgalino plaukti didelius atstumus per gilius vandenynus. Viena pagrindinių kolonializmo prielaidų yra Didieji geografiniai atradimai: Amerikos atradimas skatino galingų Europos šalių skverbimąsi į ją, nes tenai valstybės buvo silpnos, o gamtinių išteklių (pvz., aukso) – daug; jūrų kelio į Indiją aplink Afriką atradimas skatino šias šalis steigti atramos punktus Afrikos pakrantėse ir salose aplink ją, taip pat ir pačioje Indijoje. Pradžioje buvo išsidalinta Amerika, Afrika (išskyrus Transvalį, , Etiopiją ir Liberiją) išsidalinta iki XX amžiaus pradžios. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Persija, Kinija, Siamas nebuvo oficialiai prijungtos, bet išsidalintos į .
Kolonijinės imperijos
Kolonializmo laikais susiformavo galingos kolonijinės imperijos, kurių iškilimą galima skirstyti į tris etapus:
- XV a. - XVI a.
- Ispanijos kolonijinė imperija
- Portugalijos kolonijinė imperija
- XVI a. - XX a.
- Britų kolonijinė imperija
- Prancūzijos kolonijinė imperija
- Nyderlandų kolonijinė imperija
- Rusijos imperija
- XIX a. - XX a.
- Italijos kolonijinė imperija
- Vokietijos kolonijinė imperija
- Japonijos imperija
- Belgijos kolonijinė imperija
Kai kurios Europos valstybės, pvz., Kuršas, Danija, Švedija irgi turėjo savo kolonijų, bet jų mastai nebuvo tokie, kad gali būti vadinamos kolonijinėmis imperijomis.
Kolonializmo nykimas
XX amžiuje, kadangi galingų valstybių nevaldomų teritorijų iš esmės nebeliko (išskyrus Ameriką, kurios šalis ginti pasižadėjo JAV), kolonializmas sulėtėjo. Teritorijų trūkumas – viena Pirmojo pasaulinio karo prielaidų. Po šio karo teritorijos buvo perdalintos, pralaimėjusių šalių kolonijos atiduotos nugalėjusioms šalims valdyti tiesiogiai arba kaip Tautų Sąjungos mandatinės teritorijos, susikūrė daug naujų nepriklausomų valstybių. Antrasis pasaulinis karas darsyk perbraižė sienas, naujų valdų įgijo Tarybų Sąjunga. Pokariu prasidėjo dekolonizacija, kolonijas išlaikyti tapo nebenaudinga, tad jų imta atsisakyti. Prancūzija bei Jungtinė Karalystė kolonijų atsisakė dažniausiai taikiai, tuo tarpu Portugalija dėl jų kovojo.
Iki aštuntojo XX amžiaus dešimtmečio dauguma kolonijų tapo laisvomis, bet tarp kai kurių buvusių kolonijų prasidėjo tarpusavio konfliktai ir vienos jų užėmė kitas (Marokas užėmė Vakarų Sacharą, Indonezija – Rytų Timorą ir kt.). Šiuo metu dar yra kolonijų, tačiau tai jau nebe dideles pasaulio dalis užimantys plotai, o nedidelės salos ar retai apgyvendintos teritorijos, dažniausiai turinčios nedaug gyventojų arba išvis negyvenamos.
Neokolonializmas
Neokolonializmo koncepcijų šalininkai teigia, kad kolonijinė sistema išlaikoma ir buvusioms kolonijoms formaliai tapus nepriklausomomis, taikomi tik kitokie poveikio būdai.
Kolonializmas atskiruose regionuose
Kolonializmas Amerikoje
| Europiečių kolonijos Amerikoje |
|---|
| Britanijos kolonijos |
| Danijos kolonijos |
| Ispanijos kolonijos |
| Kuršo kolonijos |
| Nyderlandų kolonijos |
| Prancūzijos kolonijos |
Prasidėjo po Kristupo Kolumbo kelionių, pradžioje Karibų salose ir daugiausiai vykdytas Ispanijos ir Portugalijos Pietų Amerikoje. Šios šalys pasidalino teritoriją Tordesiljo sutartimi. Vėliau prisijungė Anglija, Prancūzija, Nyderlandai; taip pat menkiau veikė Švedija, Danija, Kuršas ir Škotija. Rusija kolonizavo Aliaską iš kitos pusės (per Beringo sąsiaurį). Iki XIX amžiaus pradžios didžioji dalis žemyno buvo pasidalinta (išskyrus Patagoniją), XVIII amžiaus pabaigoje prasidėjo nepriklausomybės judėjimas , jos paskelbė nepriklausomybę kaip JAV. Bandymas JAV prisijungti ir likusias Anglijos kolonijos (Kanadą) baigėsi nesėkme. Vėliau JAV išpirko arba užėmė daugumą Šiaurės Amerikos žemių, kurios priklausė Europos valstybėms, tačiau iš esmės buvo beveik nenaudojamos (Luiziana, Aliaska). Šiaurės Amerikos kolonijos iš esmės buvo , daug vietos gyventojų, kurie buvo klajokliai, išžudyta, bet privežta vergų iš Afrikos. Centrinės ir Pietų Amerikos kolonijos, išskyrus La Platos pietus, turėjo daug indėnų ir kolonistai ten prasimaišė su vietiniais. Karibų salų kolonijos buvo vergų prekybos postai ir todėl daugumą gyventojų ten sudaro negrai. Per Napoleono invaziją į Ispaniją dauguma pasinaudojusios proga iškovojo nepriklausomybę. Brazilija įgavo nepriklausomybę nuo Portugalijos taikiai. Taigi XIX amžiuje didžiąją dalį žemyno jau sudarė nepriklausomos šalys, tik Karibų salose ir Pietų Amerikos šiaurės rytuose dar buvo kolonijų, taip pat kolonijos buvo Kanada, Niūfaundlendas ir . JAV stengėsi neprileisti į žemyną atgal europiečių įtakos. Tiesa, vėliau JAV pati ėmėsi kolonialistinės politikos, iš Kolumbijos atkovodama Panamą, iš Ispanijos – Kubą. Haitis iškovojo nepriklausomybę nuo prancūzų, tapo pirma nepriklausomybę iškovojusia negrų šalimi. Amerika beveik galutinai dekolonizuota XX amžiuje, kuomet nepriklausomos tapo Kanada ir daug Karibų šalių. Kolonijomis beliko kelios Karibų salos (Monseratas, Nyderlandų Antilai, Aruba) bei Prancūzų Gviana. Kolonializmo Amerikoje priežastys daugiausia buvo resursai, ypač auksas, sidabras, kurie buvo ypač vertingi Europoje, tačiau jų buvo daug Amerikoje, todėl buvo lengva juos atkovoti iš silpnų lyginant su europiečiais vietinių valstybių arba patiems išsikasti (). Šitai viliojo neturtingų sluoksnių gyventojus iš Europos.
Kolonializmas Afrikoje
Kolonializmas Artimuosiuose rytuose
Po Arabų Kalifato žlugimo didžiąją Artimųjų Rytų dalį ilgą laiką valdė Osmanų Imperija. Europiečius regionas pradėjo dominti atradus jūrų kelią į Indiją, ypač jo pietūs, kur buvo galima užtikrinti sustojimo uostus iš ir į Indiją plaukiantiems laivams. Arabijos pusiasalio pietuose įsitvirtino britai, įsteigę Adeno koloniją, taip pat sudarę tam tikras sutartis su vietos šeichais (), kurios iš esmės nepadarė jų valdytų žemių kolonijomis, tačiau įpareigojo juos priimti britų laivus.
Užkaukazėje įsigalėjo Rusija, o regiono rytuose – Persija. Artimųjų Rytų sienos buvo perbraižytos po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet nugalėtojai išsidalino pralaimėjusios Osmanų imperijos teritorijas:
- prancūzams atiteko dabartinių Sirijos ir Libano teritorijos,
- Jungtinei Karalystei – Palestinos, Jordanijos, Irako, Kuveito.
Tuo tarpu išsilaisvino Saudo Arabija. Gautų teritorijų ribas šalys valdytojos iš dalies perbraižė dėl religinių ir politinių priežasčių (pavyzdžiui, prancūzai nuo musulmoniškos Sirijos atskyrė tuo metu krikščionišką Libaną). Šie sienų perbraižymai (pavyzdžiui, Kuveito atskyrimas nuo Irako) dar ir šalims atgavus nepriklausomybę kelia problemų. Pilnai Osmanų imperijos padalijimo planai įgyvendinti nebuvo, nes Turkija valdant atsigavo ir susigrąžino dalį teritorijų, kuriose buvo planuota steigti nepriklausomas valstybes ar jas atiduoti Europos kolonijinėms jėgoms. Po Antrojo pasaulinio karo šalys ėmė įgyti nepriklausomybę. Įsikūrė Izraelis, iš Europos ir kitur atvykusių žydų valstybė, kuri užiminėjo aplinkinių valstybių teritorijas. Pokariu Artimieji Rytai išliko svarbus regionas, pirmiausia dėl naftos, kurios atsargų daugiausia yra būtent čia. Tačiau tuo metu kolonializmas jau nyko, tad regionas tapo naujos jo išraiškos – Neokolonializmo scena: stipriausios valstybės: JAV ir Tarybų Sąjunga stengėsi įgyti partnerių, kuriems galėtų daryti įtaką.
Kolonializmas Indijoje
Indija visą laiką garsėjo savo prieskoniais ir kitomis brangiomis prekėmis, tačiau iki atrandant jūrų kelią į ją, kolonijų steigimas buvo neįmanomas, nes prekybą su indais kontroliavo arabai. Atradus jūrų kelią į Indiją, Europos valstybės, siekdamos užsitikrinti prekybą, ėmė Indijos pakrantėse steigti atramos punktus. Anglų kolonijos buvo didžiausios. Dėl Indijos gyventojų skaitlingumo ir kitų priežasčių, kolonistų Indijoje buvo ne tiek ir daug, ir šalis iš esmės liko indiška (t. y. tų tautų, kurios ten gyveno iki kolonializmo, dominuojama). Tik anglų kalba liko naudojama ir po kolonializmo pabaigos, tuo tarpu kitos kolonijinių valstybių kalbos pamažu nunyko kolonijas prijungus prie Indijos valstybės. Pastaroji suvienijo visų valstybių hinduistiškas kolonijas, o musulmoniškos kolonijos tapo Pakistanu, nuo kurio vėliau atskilo Bangladešas.
Kolonializmas Antarktidoje
Antarktida buvo atrasta vėliausiai iš visų žemynų ir dėl atšiauraus klimato jos kolonizavimas nebuvo patrauklus, tad pagrindinės valstybės tiesiog pareiškė pretenzijas į tam tikras žemyno dalis, dažniausiai šios pretenzijos arba atitiko tuos tarpus, kuriose tos valstybės buvo arčiausiai Antarktidos (t. y. piečiausios), arba atitiko tų valstybių tyrinėjimų vietas. Šios pretenzijos buvo lygiai atriektos žemyno dalys nuo jo pakrančių iki pietų ašigalio. JAV ir Rusija nepareiškė pretenzijų, bet pasiliko teisę jas pareikšti. Valstybės susitarė, kad Antarktidoje nebus vykdoma karinė veikla, o tik mokslinė, įkurta . Čilė salose prie Antarktidos įkūrė turistinį kaimelį; Čilė, skirtingai nei dauguma kitų šalių, savo teritorijas Antarktidoje laiko net ne kolonija, o sudėtine šalies dalimi, tačiau realus kolonizavimas nepradėtas ir Antarktidoje nuolatos gyvenančių žmonių nėra. Dvi valstybės – Vokietija ir Pietų Afrika – buvo anksčiau pareiškusios pretenzijas į žemyno dalis, bet jų atsisakė.
| Antarktidos sektoriai | |
|---|---|
| Argentinos Antarktida · Čilės Antarktida · Australijos Antarktinė teritorija · Britų Antarktidos teritorija · Karalienės Modos Žemė / Petro I-ojo sala · Roso teritorija · Adelės žemė | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kolonializmas, Kas yra Kolonializmas? Ką reiškia Kolonializmas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kolonializmas vienu saliu prisijungiant kitu saliu ir tautu teritorijas pvz del resursu vergu strategines padeties tokios kaip svarbios upes ziotys arba greta svarbaus sasiaurio ar didesnio ploto karikatura Rodo kolosas 1892 m Kolonializmo salininkai teigia jog kolonializmas kolonizuotoms tautoms yra naudingas nes vystoma ekonomine ir politine infrastruktura reikalinga modernizavimui ir demokratijai Kaip pavyzdzius jie nurodo tokias buvusias kolonijas kaip JAV Kanada Australija Naujoji Zelandija Honkongas bei Singapuras Kita vertus sios salys nera tipiski kolonializmo pavyzdziai nes formavosi kaip naujakuriu visuomenes arba prekybiniai miestai Priklausomybes teorijos dependency theory salininkai tokie kaip Andre Gunder Frank teigia kad kolonializmo sistemoje turtas yra perkeliamas is kolonizuotu saliu į o kolonializmas stabdo sekminga ekonominį vystymasi Kolonializmo raidaSuklestejimas Naujaisiais laikais Palankios salygos kolonializmui susidare velyvuju viduramziu ir renesanso sanduroje kuomet laivybos technologijos įgalino plaukti didelius atstumus per gilius vandenynus Viena pagrindiniu kolonializmo prielaidu yra Didieji geografiniai atradimai Amerikos atradimas skatino galingu Europos saliu skverbimasi į ja nes tenai valstybes buvo silpnos o gamtiniu istekliu pvz aukso daug juru kelio į Indija aplink Afrika atradimas skatino sias salis steigti atramos punktus Afrikos pakrantese ir salose aplink ja taip pat ir pacioje Indijoje Pradzioje buvo issidalinta Amerika Afrika isskyrus Transvalį Etiopija ir Liberija issidalinta iki XX amziaus pradzios Kai kurios salys pavyzdziui Persija Kinija Siamas nebuvo oficialiai prijungtos bet issidalintos į Kolonijines imperijos Didziausios kolonijines valstybes 1898 m Kolonializmo laikais susiformavo galingos kolonijines imperijos kuriu iskilima galima skirstyti į tris etapus XV a XVI a Ispanijos kolonijine imperija Portugalijos kolonijine imperija XVI a XX a Britu kolonijine imperija Prancuzijos kolonijine imperija Nyderlandu kolonijine imperija Rusijos imperija XIX a XX a Italijos kolonijine imperija Vokietijos kolonijine imperija Japonijos imperija Belgijos kolonijine imperija Kai kurios Europos valstybes pvz Kursas Danija Svedija irgi turejo savo koloniju bet ju mastai nebuvo tokie kad gali buti vadinamos kolonijinemis imperijomis Kolonializmo nykimas Pagrindinis straipsnis Dekolonizacija XX amziuje kadangi galingu valstybiu nevaldomu teritoriju is esmes nebeliko isskyrus Amerika kurios salis ginti pasizadejo JAV kolonializmas suletejo Teritoriju trukumas viena Pirmojo pasaulinio karo prielaidu Po sio karo teritorijos buvo perdalintos pralaimejusiu saliu kolonijos atiduotos nugalejusioms salims valdyti tiesiogiai arba kaip Tautu Sajungos mandatines teritorijos susikure daug nauju nepriklausomu valstybiu Antrasis pasaulinis karas darsyk perbraize sienas nauju valdu įgijo Tarybu Sajunga Pokariu prasidejo dekolonizacija kolonijas islaikyti tapo nebenaudinga tad ju imta atsisakyti Prancuzija bei Jungtine Karalyste koloniju atsisake dazniausiai taikiai tuo tarpu Portugalija del ju kovojo Iki astuntojo XX amziaus desimtmecio dauguma koloniju tapo laisvomis bet tarp kai kuriu buvusiu koloniju prasidejo tarpusavio konfliktai ir vienos ju uzeme kitas Marokas uzeme Vakaru Sachara Indonezija Rytu Timora ir kt Siuo metu dar yra koloniju taciau tai jau nebe dideles pasaulio dalis uzimantys plotai o nedideles salos ar retai apgyvendintos teritorijos dazniausiai turincios nedaug gyventoju arba isvis negyvenamos Neokolonializmas Neokolonializmo koncepciju salininkai teigia kad kolonijine sistema islaikoma ir buvusioms kolonijoms formaliai tapus nepriklausomomis taikomi tik kitokie poveikio budai Kolonializmas atskiruose regionuoseKolonializmas Amerikoje Europieciu kolonijos AmerikojeBritanijos kolonijosDanijos kolonijosIspanijos kolonijosKurso kolonijosNyderlandu kolonijosPrancuzijos kolonijosAmerikos kolonizacijaPagrindinis straipsnis Amerikos kolonizacija Prasidejo po Kristupo Kolumbo kelioniu pradzioje Karibu salose ir daugiausiai vykdytas Ispanijos ir Portugalijos Pietu Amerikoje Sios salys pasidalino teritorija Tordesiljo sutartimi Veliau prisijunge Anglija Prancuzija Nyderlandai taip pat menkiau veike Svedija Danija Kursas ir Skotija Rusija kolonizavo Aliaska is kitos puses per Beringo sasiaurį Iki XIX amziaus pradzios didzioji dalis zemyno buvo pasidalinta isskyrus Patagonija XVIII amziaus pabaigoje prasidejo nepriklausomybes judejimas jos paskelbe nepriklausomybe kaip JAV Bandymas JAV prisijungti ir likusias Anglijos kolonijos Kanada baigesi nesekme Veliau JAV ispirko arba uzeme dauguma Siaures Amerikos zemiu kurios priklause Europos valstybems taciau is esmes buvo beveik nenaudojamos Luiziana Aliaska Siaures Amerikos kolonijos is esmes buvo daug vietos gyventoju kurie buvo klajokliai iszudyta bet privezta vergu is Afrikos Centrines ir Pietu Amerikos kolonijos isskyrus La Platos pietus turejo daug indenu ir kolonistai ten prasimaise su vietiniais Karibu salu kolonijos buvo vergu prekybos postai ir todel dauguma gyventoju ten sudaro negrai Per Napoleono invazija į Ispanija dauguma pasinaudojusios proga iskovojo nepriklausomybe Brazilija įgavo nepriklausomybe nuo Portugalijos taikiai Taigi XIX amziuje didziaja dalį zemyno jau sudare nepriklausomos salys tik Karibu salose ir Pietu Amerikos siaures rytuose dar buvo koloniju taip pat kolonijos buvo Kanada Niufaundlendas ir JAV stengesi neprileisti į zemyna atgal europieciu įtakos Tiesa veliau JAV pati emesi kolonialistines politikos is Kolumbijos atkovodama Panama is Ispanijos Kuba Haitis iskovojo nepriklausomybe nuo prancuzu tapo pirma nepriklausomybe iskovojusia negru salimi Amerika beveik galutinai dekolonizuota XX amziuje kuomet nepriklausomos tapo Kanada ir daug Karibu saliu Kolonijomis beliko kelios Karibu salos Monseratas Nyderlandu Antilai Aruba bei Prancuzu Gviana Kolonializmo Amerikoje priezastys daugiausia buvo resursai ypac auksas sidabras kurie buvo ypac vertingi Europoje taciau ju buvo daug Amerikoje todel buvo lengva juos atkovoti is silpnu lyginant su europieciais vietiniu valstybiu arba patiems issikasti Sitai viliojo neturtingu sluoksniu gyventojus is Europos Kolonializmas Afrikoje Pagrindinis straipsnis Kolonializmas Artimuosiuose rytuose Pagrindinis straipsnis Po Arabu Kalifato zlugimo didziaja Artimuju Rytu dalį ilga laika valde Osmanu Imperija Europiecius regionas pradejo dominti atradus juru kelia į Indija ypac jo pietus kur buvo galima uztikrinti sustojimo uostus is ir į Indija plaukiantiems laivams Arabijos pusiasalio pietuose įsitvirtino britai įsteige Adeno kolonija taip pat sudare tam tikras sutartis su vietos seichais kurios is esmes nepadare ju valdytu zemiu kolonijomis taciau įpareigojo juos priimti britu laivus Uzkaukazeje įsigalejo Rusija o regiono rytuose Persija Artimuju Rytu sienos buvo perbraizytos po Pirmojo pasaulinio karo kuomet nugaletojai issidalino pralaimejusios Osmanu imperijos teritorijas prancuzams atiteko dabartiniu Sirijos ir Libano teritorijos Jungtinei Karalystei Palestinos Jordanijos Irako Kuveito Tuo tarpu issilaisvino Saudo Arabija Gautu teritoriju ribas salys valdytojos is dalies perbraize del religiniu ir politiniu priezasciu pavyzdziui prancuzai nuo musulmoniskos Sirijos atskyre tuo metu krikscioniska Libana Sie sienu perbraizymai pavyzdziui Kuveito atskyrimas nuo Irako dar ir salims atgavus nepriklausomybe kelia problemu Pilnai Osmanu imperijos padalijimo planai įgyvendinti nebuvo nes Turkija valdant atsigavo ir susigrazino dalį teritoriju kuriose buvo planuota steigti nepriklausomas valstybes ar jas atiduoti Europos kolonijinems jegoms Po Antrojo pasaulinio karo salys eme įgyti nepriklausomybe Įsikure Izraelis is Europos ir kitur atvykusiu zydu valstybe kuri uziminejo aplinkiniu valstybiu teritorijas Pokariu Artimieji Rytai isliko svarbus regionas pirmiausia del naftos kurios atsargu daugiausia yra butent cia Taciau tuo metu kolonializmas jau nyko tad regionas tapo naujos jo israiskos Neokolonializmo scena stipriausios valstybes JAV ir Tarybu Sajunga stengesi įgyti partneriu kuriems galetu daryti įtaka Kolonializmas Indijoje Pagrindinis straipsnis Indija visa laika garsejo savo prieskoniais ir kitomis brangiomis prekemis taciau iki atrandant juru kelia į ja koloniju steigimas buvo neįmanomas nes prekyba su indais kontroliavo arabai Atradus juru kelia į Indija Europos valstybes siekdamos uzsitikrinti prekyba eme Indijos pakrantese steigti atramos punktus Anglu kolonijos buvo didziausios Del Indijos gyventoju skaitlingumo ir kitu priezasciu kolonistu Indijoje buvo ne tiek ir daug ir salis is esmes liko indiska t y tu tautu kurios ten gyveno iki kolonializmo dominuojama Tik anglu kalba liko naudojama ir po kolonializmo pabaigos tuo tarpu kitos kolonijiniu valstybiu kalbos pamazu nunyko kolonijas prijungus prie Indijos valstybes Pastaroji suvienijo visu valstybiu hinduistiskas kolonijas o musulmoniskos kolonijos tapo Pakistanu nuo kurio veliau atskilo Bangladesas Kolonializmas Antarktidoje Pagrindinis straipsnis Antarktida buvo atrasta veliausiai is visu zemynu ir del atsiauraus klimato jos kolonizavimas nebuvo patrauklus tad pagrindines valstybes tiesiog pareiske pretenzijas į tam tikras zemyno dalis dazniausiai sios pretenzijos arba atitiko tuos tarpus kuriose tos valstybes buvo arciausiai Antarktidos t y pieciausios arba atitiko tu valstybiu tyrinejimu vietas Sios pretenzijos buvo lygiai atriektos zemyno dalys nuo jo pakranciu iki pietu asigalio JAV ir Rusija nepareiske pretenziju bet pasiliko teise jas pareiksti Valstybes susitare kad Antarktidoje nebus vykdoma karine veikla o tik moksline įkurta Cile salose prie Antarktidos įkure turistinį kaimelį Cile skirtingai nei dauguma kitu saliu savo teritorijas Antarktidoje laiko net ne kolonija o sudetine salies dalimi taciau realus kolonizavimas nepradetas ir Antarktidoje nuolatos gyvenanciu zmoniu nera Dvi valstybes Vokietija ir Pietu Afrika buvo anksciau pareiskusios pretenzijas į zemyno dalis bet ju atsisake Antarktidos sektoriaiArgentinos Antarktida Ciles Antarktida Australijos Antarktine teritorija Britu Antarktidos teritorija Karalienes Modos Zeme Petro I ojo sala Roso teritorija Adeles zeme