Lietuvos apskritys

Išsamiau apie Lietuvos administracinį suskirstymą žiūrėkite čia.

Apskritis (istoriškai dar vadinta pavietu, ujezdu) – Lietuvos istorinis administracinis vienetas, egzistavęs nuo XIV a. Kaip administracinis vienetas su pertraukomis egzistavo iki 2010 m. Dabar Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kurios yra tik teritorinis, bet ne administracinis vienetas.

Istorija

LDK apskritys (pavietai) XIV-XVIII a.

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis suskirstymas.

LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigaikštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 1564–1566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.

Pagal lenkišką apskrities pavadinimą powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. Pirmąkart šis terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, tačiau pavieto statusas dar nebuvo aiškiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomos tokios LDK apskritys:

Brastos apskritis (Bresto), Birštono apskritis, Breslaujos apskritis, Darsūniškio apskritis, Daugų apskritis, Eišiškių apskritis,

Gardino apskritis, Medininkų apskritis, Polocko apskritis, , Semeliškių apskritis, Vilniaus apskritis ir kt.

Per XVI a. 2-ojoje pusėje atliktą administracinę reformą vaivadijose sudarytos tokios apskritys:

Trakų vaivadija: Gardino apskritis Kauno apskritis Trakų apskritis Upytės apskritis

Vilniaus vaivadija: Ašmenos apskritis Breslaujos apskritis Lydos apskritis Vilkmergės apskritis Vilniaus apskritis

XVIII a. Žemaitijoje įkurtos apskritys: Raseinių apskritis Šiaulių apskritis Telšių apskritis

Apskritys buvo stambūs administraciniai vienetai: pačios mažiausios apėmė bent 5000 km². Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 5 apskritys ir 1 seniūnija.

Carinės Rusijos apskritys (ujezdai)

Padalijus lietuviškas žemes 1795 m. Rusijai atiteko 122.853 km² ploto. Jos buvo suskirstytos į 6 gubernijas:

• Gardino gubernija
• Kauno gubernija (7 lietuviškos apskritys)
• Kuršo gubernija
• (1 lietuviška apskritis)
• Suvalkų gubernija
• Vilniaus gubernija (5 lietuviškos apskritys)

Didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos 1795–1797 m. ir nuo 1801 metų priklausė Vilniaus gubernijai, o 1797–1801 m. – Lietuvos gubernijai. Tačiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinė dabartinio Varėnos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybė nuo 1801 m. įėjo į Gardino guberniją. Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskričiai (1795–1917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.

buvo suskirstytos į apskritis, kurių teritorijos dalinai atitiko senąsias LDK apskritis. Tačiau didalė dalis jų buvo susmulkintos. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 14 apskričių. Pačios mažiausios (Užnemunėje) savo dydžiais buvo vos didesnės nei 1000 km², o didžiausios (pvz. Vilniaus apskritis) išlaikė senąjį dydį. 1843–1914 m. lietuviškas apskritis žr. čia (1843 m.) ir čia (1867–1914 m.).

Kuomet 1815 m. Rusijai perėjo Užnemunė (iki tol priklausė Prūsijai), joje sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir Marijampolės. Jos abidvi priskirtos Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai.

Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinės priežiūros, kurią vykdė , ir mokesčių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius.

Lietuvos apskritys 1915-1939

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvos teritorija 1915–1918 m. priklausė Vokietijos imperijai. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją Oberosto teritorijos dalį. Vokiečių administracija naikino senąsias Rusijos apskritis (ujezdus) ir jas smulkino, kurdama naujas (kreise). Dauguma senųjų apskričių buvo padalintos į 2-3 dalis. Per keletą metų buvo atliktos kelios administracinės reformos, kurių metu apskritys buvo keletą kartų skaidomos ir jungiamos. 1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiau čia).

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, apskritys tapo jos svarbiausiu administraciniu vienetu. Jas formuojant buvo didele dalimi remiamasi Vokietijos atliktu administraciniu suskirstymu, tačiau dalis jų buvo naikinamos ir stambinamos. 1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių. Tarpukariu apskrities statusą taip pat turėjo 5 miestai.

1930 m. buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau čia). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsčius. Kauno miestas, Klaipėdos miestas, Panevėžio miestas, Šiaulių miestas ir Ukmergės miestas taip pat turėjo atskirų apskričių statusą. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.

Po karo Vilniaus kraštas atiteko Lenkijai, ir ten buvo įvesta Lenkijos administracija. Vilniaus vaivadija irgi buvo skirstoma į apskritis, kurios buvo suformuotos vokiškųjų apskričių pagrindu.

Kuomet Klaipėdos kraštas perėjo Lietuvai, ten suformuotos 3 apskritys: Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės. 1939 m. susigrąžinus Vilniaus kraštą, dalis jo apskričių perėjo Lietuvos administracijai. 1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys.

Sovietinės ir Trečiojo Reicho apskritys (1940-1950 m.)

1941 m. Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Trečiasis Reichas rėmėsi iki tol buvusia administracija, tik grupavo apskritis į didesnes krašto apygardas (Lietuvos teritorijoje tokios buvo 4).

1945 m. karui pasibaigus, galutinai suformuota rytinė Lietuvos siena su Baltarusija. Vėl atgavus Klaipėdos kraštą, prijungtos trys tarpukario apskritys. Ankstyvuoju sovietmečiu apskritys buvo išlaikytos, tačiau netrukus pradėtos smulkinti. 1946–1947 m. sudaryta 11 naujų apskričių, o 1949 m. – dar 4. Tais metais LSSR iš viso buvo 41 apskritis (išsamiau čia).

1950 m. birželio 20 d. LSSR AT prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į 4 sritis:

• Vilniaus sritis
• Kauno sritis
• Klaipėdos sritis
• Šiaulių sritis

Vėliau sritys panaikintos ir buvo sudaryti rajonai, kurių skaičius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksčiau buvusių apskričių.

Lietuvos apskritys 1995-2010 m.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių, kuriose buvo 56 savivaldybės. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskričių valdytojams tvarka.

1995-2010 m. apskritys buvo stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Apskritis sudarė teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformą sudarytoms savivaldybėms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniūnijas. Miestų savivaldybės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus) apėmė tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesčiais) teritoriją. Kurortų savivaldybės (Palangos, Neringos) apėmė po kelias viena šalia kitos išsidėsčiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybės apėmė šalies regionus, sudarytus iš daugelio miestelių ir kaimų.

Kiekviena apskritis turėjo Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys buvo užtikrinti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys buvo pavaldžios valstybės administracijai. 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos.

Herb.	Apskritis	Adm. centras	Gyv. mieste	Gyv. kaimuose	Plotas (km²)	Gyventojų 2020 m.	Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Telšių apskritis Utenos apskritis Vilniaus apskritis Baltijos jūra Latvija Baltarusija Lenkija Rusija
	Alytaus apskritis	Alytus	84542	72498	5425	134055
	Kauno apskritis	Kaunas	483560	190146	8060	562891
	Klaipėdos apskritis	Klaipėda	274978	103865	5209	320014
	Marijampolės apskritis	Marijampolė	89938	91281	4463	136657
	Panevėžio apskritis	Panevėžys	167723	116512	7881	211162
	Šiaulių apskritis	Šiauliai	215021	134855	8540	261429
	Tauragės apskritis	Tauragė	52336	75042	4411	91802
	Telšių apskritis	Telšiai	102258	71125	4350	130629
	Utenos apskritis	Utena	96461	76119	7201	124965
	Vilniaus apskritis	Vilnius	663969	184128	9760	820725

Apskrities pavadinimas	Teritorija (km²)	Gyventojai (tūkst.)	Savivaldybės	Seniūnijų sk.
Alytaus	5425	134	Alytaus miestas Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas	0 11 2 11 8
Kauno	8060	562,9	Kauno miestas Birštono savivaldybė Jonavos rajonas Kaišiadorių rajonas Kauno rajonas Kėdainių rajonas Prienų rajonas Raseinių rajonas	11 1 9 11 25 11 9 12
Klaipėdos	5209	320	Klaipėdos miestas Klaipėdos rajonas Kretingos rajonas Neringos miestas Palangos miestas Skuodo rajonas Šilutės rajonas	1 11 8 2 1 9 11
Marijampolės	4462	136,7	Marijampolės savivaldybė Kalvarijos savivaldybė Kazlų Rūdos savivaldybė Šakių rajonas Vilkaviškio rajonas	9 4 4 14 12
Panevėžio	7880	211,2	Panevėžio miestas Biržų rajonas Kupiškio rajonas Panevėžio rajonas Pasvalio rajonas Rokiškio rajonas	0 8 6 11 11 10
Šiaulių	8540	261,4	Šiaulių miestas Akmenės rajonas Joniškio rajonas Kelmės rajonas Pakruojo rajonas Radviliškio rajonas Šiaulių rajonas	2 6 10 11 8 13 10
Tauragės	4411	91,8	Tauragės rajonas Jurbarko rajonas Pagėgių savivaldybė Šilalės rajonas	8 11 5 14
Telšių	4305	130,6	Telšių rajonas Mažeikių rajonas Plungės rajonas Rietavo savivaldybė	11 9 11 5
Utenos	7201	125	Utenos rajonas Anykščių rajonas Ignalinos rajonas Molėtų rajonas Visagino miestas Zarasų rajonas	10 10 12 11 - 10
Vilniaus	9759	820,7	Vilniaus miestas Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus rajonas	21 8 13 8 14 8 12 23

Teisinis statusas

Lietuvos apskritis buvo Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą ministerijas bei kitas Vyriausybės institucijas organizavo Vyriausybė. Apskrities valdymas buvo sudėtinė valstybės valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrą nustatė ir keitė, pavadinimą jam suteikdavo ir keisdavo Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.

Apskrities viršininkas

Apskrities viršininko uždaviniai buvo:

• įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, , žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
• koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
• numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.

Apskrities viršininkas bendradarbiavo su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinavo bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nebuvo pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuodavo regiono plėtros tarybos sudarymą.

Šaltiniai

1. Lietuvos apskritys. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 866 psl.
2. www.delfi.lt

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Lietuvos apskritis

• Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
• Apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 676 psl.