Marijampolės apskritis 1795 1950 m egzistavęs administracinis vienetas dab pietvakarių Lietuvoje su centru Marijampolėje

Marijampolės apskritis – 1795–1950 m. egzistavęs administracinis vienetas dab. pietvakarių Lietuvoje, su centru Marijampolėje, kurio priklausomybė ir teritorija keletą kartų keitėsi. Istorinė Marijampolės apskritis atkurta 1994 m. kaip keletą savivaldybių apimanti Marijampolės apskritis.

Marijampolės apskritis

←

1795 – 1950

→

→

Apskritis Rusijos imperijos Suvalkų gubernijoje

Administracinis centras

Marijampolė

Valsčiai

14 (1913), 20 (1923), 7 (1949)

1795–1807

Balstogės departamentas

1807–1815

Lomžos departamentas

1815–1837

Augustavo vaivadija

1867–1915

Suvalkų gubernija

1915–1919

Lietuvos sritis

1919–1939

Lietuva

1939–1944

Kauno krašto apygarda

1944–1950

Lietuvos TSR

Gyventojų

114 262 (1897), 99 220 (1923), 102 400 (1942)

Plotas

2 199 km² (1923), 1 155 km² (1949)

Rytų Prūsijos sudėtyje

1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Užnemunė atiteko Prūsijai. Šioje pirmą kartą suformuota Marijampolės apskritis, kuri iš pradžių ji vadinosi Starapolės, Senapilės apskritimi. 1795–1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos Balstogės departamentui.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje apskrityje buvo:

7 karališkieji miestai:
- Liudvinavas
- Marijampolė
- Naumiestis (dab. Kudirkos Naumiestis)
- Pilviškiai
- Prienai
- Sudargas
- Zapyškis
3 dvarininkams priklausantys miestai:
- Balbieriškis
- Panemunė
- Šakiai

Rusijos imperijos sudėtyje

Per XIX a. apskrities pavaldumas keletą kartų keitėsi. 1807–1815 m. ji priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. į Rusijos imperiją įeinančiai Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Kalvarijos, Naumiesčio ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi ir Kauno gubernijos Kauno apskritimi.

1867 m. dalis apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytai Naumiesčio apskričiai.

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 114 262 žmonės. Marijampolės mieste gyveno 6 737 žmonės, o Prienų mieste 2 477 žmonės. Tuometinė tautinė apskrities sudėtis buvo tokia:

Lietuviai – 76,9% (87 960);
Žydai – 10,3% (11 806);
Vokiečiai – 4,98% (5 691);
Rusai – 3,97% (4 545);
Lenkai – 2,89% (3 312);
Gudai – 0,42% (489);
Ukrainiečiai – 0,14% (171);
Totoriai – 0,08% (94);
Čiuvašai – 0,03% (42);
Čeremisai – 0,007% (8);
Kiti – 0,12% (144).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897	~2000	114 262		2 miestai: Marijampolė, Prienai miesteliai: Balbieriškis, Garliava, Gižai, Gudeliai, Kazlų Rūda, Pilviškiai, Šunskai, Veiveriai, Zapyškis
1913			14 valsčių: Aleksoto valsčius, Antanavo valsčius, Balbieriškio valsčius, Veiverių valsčius, Gudelių valsčius, Kvietiškio valsčius, Mikališkių valsčius, Pilviškių valsčius, Pagirmuonių valsčius, Panemunės valsčius, Fredos valsčius, Klebiškio valsčius, Šunskų valsčius, Javaravo valsčius.
1914	1307	127 400

1915–1950 m.

1915–1916 m. priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sričiai. 1917 m. buvo prijungta Kalvarijos apskritis.

Po 1918 m. apskritis įėjo į Lietuvos valstybę. 1941–1944 m. okupavus vokiečiams įėjo į Kauno krašto apygardą.

1946 m. Balbieriškio, Prienų ir Šilavoto valsčiai kartu su Prienais priskirti Prienų apskričiai, 1948 m. Kalvarijos, Krosnos, Liubavo valsčiai – Kalvarijos apskričiai, 1949 m. Veiverių valsčius – Kauno apskričiai. 1950 m. apskritis panaikinta, jos teritorija perduota Marijampolės rajonui (41 apylinkė), Kazlų Rūdos rajonui (15 apylinkių), Prienų rajonui (2 apylinkės) ir Simno rajonui (6 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			22 valsčiai: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Marijampolės valsčius, Mikališkio valsčius, Padovinio valsčius, Prienų valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šunskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius
1923-09 (išsamiau)	2199	99 220	20 valsčių: Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudelių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavo valsčius, Javaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškio valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Mikališkių valsčius, Padovinio valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šumskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio Rūdos valsčius, 3 miestai: Kalvarija, Marijampolė, Prienai	892 gyvenvietės: 3 miestai (Kalvarija, Marijampolė, Prienai) 2 miesteliai 734 kaimai 15 bažnytkaimių 63 dvarai ir palivarkai 60 vienkiemių 15 kitų gyvenviečių
1932 m.	2080	93 656	13 valsčių ir 194 seniūnijos	2 miestai: Kalvarija, Prienai
1939 m.		120 000
1940 m.			13 valsčių:Balbieriškio valsčius, Gudelių valsčius, Igliškėlių valsčius, Kalvarijos valsčius, Kazlų valsčius, Krosnos valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Marijampolės valsčius, Prienų valsčius, Sasnavos valsčius, Šilavoto valsčius, Veiverių valsčius	2 miestai (Kalvarija, Prienai)
1942 m.		102 400
1949-01-01 (suskirstymas)	1155		7 valsčiai ir 65 apylinkės	1 miestas: Marijampolė
1950-01-19			64 apylinkės

1995–2010 m.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, apskritis vėl sudaryta, jai priskirtos Marijampolės rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. 2000 m. atlikus savivaldybių reformą, vietoje Marijampolės rajono sudarytos 3 savivaldybės – Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė ir Marijampolės savivaldybė.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
2001 m.	4463	188 634	5 savivaldybės: Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė	9 miestai 1567 kaimai

Valsčiai

Valsčiai 1919–1950 metais:

Pavadinimas	Laikotarpis	Centras
Antanavo valsčius	1919–1933	Antanavas
Ašmintos valsčius	1919–1933	Ašminta
Balbieriškio valsčius	1919–1946	Balbieriškis
Gudelių I valsčius	1919–1933	Gudeliai?
Gudelių II valsčius	1919–1933	Gudeliai?
Gudelių valsčius	1933–1950	Gudeliai
Igliškėlių valsčius	1931–1950	Igliškėliai
Janavo valsčius	1919–1933	Janavas
Javaravo valsčius	1919–1933	Javaravas
Kalvarijos valsčius	1919–1948	Kalvarija
Kazlų Rūdos valsčius	1933–1950	Kazlų Rūda
Klebiškio valsčius	1919–1933	Klebiškis
Krosnos valsčius	1919–1948	Krosna
Kvietiškio valsčius	1919–1920, 1923–1931	Kvietiškis?
Liubavo valsčius	1919–1948	Liubavas
Liudvinavo valsčius	1919–1950	Liudvinavas
Marijampolės valsčius	1919, 1931–1950	Marijampolė
Mikališkio valsčius (Mikališkių valsčius)	1919–1933	Mikališkis?
Padovinio valsčius	1919–1931	Padovinys
Prienų valsčius	1919, 1933–1946	Prienai
Raudenio valsčius	1919–1933	Raudenis
Sasnavos valsčius	1919–1950	Sasnava
Šilavoto valsčius	1933–1946	Šilavotas
Šunskų valsčius	1919–1931, 1947–1950	Šunskai
Veiverių valsčius	1919–1949	Veiveriai
Višakio Rūdos valsčius	1919–1933	Višakio Rūda

Tautinė sudėtis

Pagal 1923 m. gyventojų surašymą apskrityje gyveno 99 220 žmonių, o jų tautinė sudėtis buvo pasiskirsčiusi taip:

Lietuviai – 87,92% (87 236);
Žydai – 6,45% (6 407);
Vokiečiai – 3,42% (3 395);
Lenkai – 1,3% (1 296);
Rusai – 0,33% (331);
Baltarusiai – 0,10% (105);
Kiti – 0,45% (450).

Šaltiniai

http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=278 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 122
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Apskrities istorija (1) Archyvuota kopija 2012-12-16 iš Wayback Machine projekto.
Apskrities istorija (2)
Powiat maryampolski. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 146 psl. (lenk.)

[1] ttp://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=278 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)

[2] ttp://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 122

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.

[5] Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74

[7] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[8] 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.