Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Daržininkystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Daržininkystė – žemės ūkio šaka – daržovių auginimas, daržovių auginimo mokslas.
Daržovės auginamos lauke ir . Lauko daržovės gerai auga dirvose, gausiai patręštose organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (60-80 t/ha mėšlo, 1,2-2,0 t/ha mineralinių trąšų). Dar daugiau tręšiama šiltadaržiuose (200-300 t/ha mėšlo, ~10 t/ha mineralinių trąšų). Lauke daržovės auginamos pavasarį, vasarą ir rudenį. Šiltadaržių daržininkystei reikia daug kapitalinių įdėjimų, darbo jėgos, kuro, el. energijos ir kitų sanaudų. Šiltadaržiuose daržovės gerai dera (3000-8000 /ha per metus). Ilgo vegetacijos periodo daržovių daigai auginami šiltadaržiuose ir į lauką sodinami tik palankiomis sąlygomis. Daugiausia daržovių auginama JAV, Italijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Nyderlanduose, Belgijoje.
Lietuvoje
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pradėjus agrarinę reformą, žemės ūkyje įvyko daug pokyčių. Vietoj ž.ū. įmonių (kolūkių, tarybinių ūkių, specializuotų valstybinių ūkių) kuriami ūkininkų ūkiai, ž. ū. bendrovės. kai kurie iš jų ėmė auginti daržoves. 1995 m. buvo auginama 25,8 tūkst. ha daržovių (1,1 % viso pasėlių ploto). Derlingaisiais 1991 m. ir 1995 m. išauginta beveik po 400 tūkst. t daržovių, nederlingais 1992 m. – ~260 tūkst. tonų.
Iš lauke auginamų daržovių kopūstinės užima ~37 % daržovių ploto. Labiausiai paplitę . Lietuvoje nedaug auginama brokolių bei , , briuselinių, žiedinių, Pekino ir ropinių kopūstų. Valgomieji burokėliai ir morkos užima ~40-44 % daržovių ploto, kitos daržovės – 20 %. Lauke dažniausiai augimamos lietuviškos daržovių veislės.
Valsybinės įmonės, akcinės bendrovės, želdinimo organizacijos Lietuvoje 1995 m. turėjo 120 ha šiltnamių (72 ha žieminių ir 48 ha pavasarinių polietileninių).
Daržininkystės problemas tiria Sodininkystės ir daržininkystės institutas ir Ž. ū. universiteto Namų ūkio ir sodininkystės katedra. Daržininkai 1920–1940 buvo rengiami , nuo 1924 m. rengiami Ž. ū. akademijoje, nuo 1945 m. , nuo 1958 m. – ir Kretingos aukštesnioji žemės ūkio mokykloje.
Istorija
Jau III t - metyje pr. m. e. daržovės buvo auginamos Kinijoje Europoje, Egipte. Daugiau jų auginti imta ankstyvaisiais vid. amžiais. Vėliau daržininkystės produkcija vis didėjo, ypač prie didesniųjų miestų.
Lietuvoje
Lietuvoje kopūstai buvo auginami jau XIII amžiuje. XVI a. imta auginti (daugiausia dvaruose) ropes, svogūnus, pastarnokus, burokėlius, agurkus, morkas, krienus, porus, salierus, ridikus, petražoles, mairūnus.
1913 m. įv. daržovėmis buvo apsodinta 13 000 ha (0,7 % viso pasėlių ploto). Valstiečiai savo poreikiams sėklas auginosi patys. 1930 m. Dotnuvoje įkurta kooperatyvinė draugija „Sėklininkas“ (1931 m. perkelta į Kauną), kuri augino ir daugino daržovių (ir pašarinių žolių, linų) veislines sėklas. Nuo 1939 m. beveik visų augalų veislinių sėklų auginimui ir dauginimui vadovavo kooperatyvinė sąjunga „Lietūkis“. Dauguma daržovių sėklų ji importuodavo iš Vokietijos, Nyderlandų, Danijos.
Daržoves supirkdavo ir eksportuodavo Lietuvos ž. ū. smulkiųjų šakų spec. kultūrų draugijų sąjunga (nuo 1939 m. akcinė bendrovė) „Sodyba“. 1939 m. daržovių eksportuota 7422 t, importuota 131 tona. 1939 m. Lietuvoje buvo 12 mažų įmonių, perdirbančių vaisius ir daržoves. 1940 m. daržovių auginta ~14 300 ha (0,6 % viso pasėlių ploto).
Sparčiau plėtoti daržininkystę imta po II pasaulinio karo. 1963 m. visų kategorijų ūkiuose auginta 21 900 ha (0,9 % visų pasėlių ploto), visuomeninio sektoriaus ūkiuose 5300 ha, tarp jų kolūkiuose – 2100 ha. Bendras derlius – 33 300 tonų. 1953–1963 m. daržovių paruošos padidėjo 3 kartus. 1971–1975 m. daržininkystė ypač buvo plečiama, buvo koncentruojami daržovių plotai, kuriami specializuoti ūkiai.
Visų kategorijų ūkiuose 1986 m. daržovių auginta 19 800 ha, arba 0,8 % viso pasėlių ploto (visuomeninio sektoriaus ūkiuose 9700 ha). Bendras derlius – 535 700 t, derlingumas – 172 cnt/ha. Daržovių paruošos nuo 33 000 t 1965 m. padidėjo iki 141 400 t 1986 m. Daržoves augino 81 specializuotas daržininkystės ūkis.
Sėklų auginimu ir realizacija rūpinasi (nuo 1947 m.) susivienijimas „Sėklos“. Daržovių sėklininkystė buvo koncentruojama 7 specializuotuose ūkiuose. 1986 m. išauginta 144,6 t daržovių sėklų ir 1,4 t prieskoninių augalų sėklų, trūkstamos sėklos importuotos.
Išleistos knygos
- J. Strazdo „Daržovių auginimas“ (1925),
- P. Svetikos ir J. Eidžiūno „Daržininkystė“ (mokomoji knyga ž. ū. mokykloms; 1957, 1961),
- P. Svetikos ir J. Eidžiūno „Daržininkystė“ (mokomoji knyga Ž. ū. akademijai; 1960),
- autorių kolektyvo „Daržininko žinynas“ (1965),
- G. Strubos ir N. Gaižutienės „Sodininkystė ir daržininkystė“ (1980),
- autorių kolektyvo „Daržovių kenkėjai ir ligos“ (1983),
- autorių kolektyvo „Lauko ir šiltadaržių daržininkystė“ (1983),
- M. Baranauskienės „Retosios daržovės“ (1988),
- G. Visockienės „Jaunajam daržininkui“ (1989),
- J. Galvydžio „Daržovių sėklos ir veislės“ (1994),
- autorių kolektyvo „Daržininkystė“ (1986, 1995)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Daržininkystė, Kas yra Daržininkystė? Ką reiškia Daržininkystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Darzininkyste zemes ukio saka darzoviu auginimas darzoviu auginimo mokslas Darzoves auginamos lauke ir Lauko darzoves gerai auga dirvose gausiai patrestose organinemis ir mineralinemis trasomis 60 80 t ha meslo 1 2 2 0 t ha mineraliniu trasu Dar daugiau tresiama siltadarziuose 200 300 t ha meslo 10 t ha mineraliniu trasu Lauke darzoves auginamos pavasarį vasara ir rudenį Siltadarziu darzininkystei reikia daug kapitaliniu įdejimu darbo jegos kuro el energijos ir kitu sanaudu Siltadarziuose darzoves gerai dera 3000 8000 ha per metus Ilgo vegetacijos periodo darzoviu daigai auginami siltadarziuose ir į lauka sodinami tik palankiomis salygomis Daugiausia darzoviu auginama JAV Italijoje Prancuzijoje Japonijoje Kinijoje Indijoje Rusijoje Bulgarijoje Rumunijoje Nyderlanduose Belgijoje Lietuvoje1990 m atkurus Lietuvos nepriklausomybe ir pradejus agrarine reforma zemes ukyje įvyko daug pokyciu Vietoj z u įmoniu kolukiu tarybiniu ukiu specializuotu valstybiniu ukiu kuriami ukininku ukiai z u bendroves kai kurie is ju eme auginti darzoves 1995 m buvo auginama 25 8 tukst ha darzoviu 1 1 viso paseliu ploto Derlingaisiais 1991 m ir 1995 m isauginta beveik po 400 tukst t darzoviu nederlingais 1992 m 260 tukst tonu Is lauke auginamu darzoviu kopustines uzima 37 darzoviu ploto Labiausiai paplite Lietuvoje nedaug auginama brokoliu bei briuseliniu ziediniu Pekino ir ropiniu kopustu Valgomieji burokeliai ir morkos uzima 40 44 darzoviu ploto kitos darzoves 20 Lauke dazniausiai augimamos lietuviskos darzoviu veisles Valsybines įmones akcines bendroves zeldinimo organizacijos Lietuvoje 1995 m turejo 120 ha siltnamiu 72 ha zieminiu ir 48 ha pavasariniu polietileniniu Darzininkystes problemas tiria Sodininkystes ir darzininkystes institutas ir Z u universiteto Namu ukio ir sodininkystes katedra Darzininkai 1920 1940 buvo rengiami nuo 1924 m rengiami Z u akademijoje nuo 1945 m nuo 1958 m ir Kretingos aukstesnioji zemes ukio mokykloje IstorijaJau III t metyje pr m e darzoves buvo auginamos Kinijoje Europoje Egipte Daugiau ju auginti imta ankstyvaisiais vid amziais Veliau darzininkystes produkcija vis didejo ypac prie didesniuju miestu Lietuvoje Lietuvoje kopustai buvo auginami jau XIII amziuje XVI a imta auginti daugiausia dvaruose ropes svogunus pastarnokus burokelius agurkus morkas krienus porus salierus ridikus petrazoles mairunus 1913 m įv darzovemis buvo apsodinta 13 000 ha 0 7 viso paseliu ploto Valstieciai savo poreikiams seklas auginosi patys 1930 m Dotnuvoje įkurta kooperatyvine draugija Seklininkas 1931 m perkelta į Kauna kuri augino ir daugino darzoviu ir pasariniu zoliu linu veislines seklas Nuo 1939 m beveik visu augalu veisliniu seklu auginimui ir dauginimui vadovavo kooperatyvine sajunga Lietukis Dauguma darzoviu seklu ji importuodavo is Vokietijos Nyderlandu Danijos Darzoves supirkdavo ir eksportuodavo Lietuvos z u smulkiuju saku spec kulturu draugiju sajunga nuo 1939 m akcine bendrove Sodyba 1939 m darzoviu eksportuota 7422 t importuota 131 tona 1939 m Lietuvoje buvo 12 mazu įmoniu perdirbanciu vaisius ir darzoves 1940 m darzoviu auginta 14 300 ha 0 6 viso paseliu ploto Sparciau pletoti darzininkyste imta po II pasaulinio karo 1963 m visu kategoriju ukiuose auginta 21 900 ha 0 9 visu paseliu ploto visuomeninio sektoriaus ukiuose 5300 ha tarp ju kolukiuose 2100 ha Bendras derlius 33 300 tonu 1953 1963 m darzoviu paruosos padidejo 3 kartus 1971 1975 m darzininkyste ypac buvo pleciama buvo koncentruojami darzoviu plotai kuriami specializuoti ukiai Visu kategoriju ukiuose 1986 m darzoviu auginta 19 800 ha arba 0 8 viso paseliu ploto visuomeninio sektoriaus ukiuose 9700 ha Bendras derlius 535 700 t derlingumas 172 cnt ha Darzoviu paruosos nuo 33 000 t 1965 m padidejo iki 141 400 t 1986 m Darzoves augino 81 specializuotas darzininkystes ukis Seklu auginimu ir realizacija rupinasi nuo 1947 m susivienijimas Seklos Darzoviu seklininkyste buvo koncentruojama 7 specializuotuose ukiuose 1986 m isauginta 144 6 t darzoviu seklu ir 1 4 t prieskoniniu augalu seklu trukstamos seklos importuotos Isleistos knygosJ Strazdo Darzoviu auginimas 1925 P Svetikos ir J Eidziuno Darzininkyste mokomoji knyga z u mokykloms 1957 1961 P Svetikos ir J Eidziuno Darzininkyste mokomoji knyga Z u akademijai 1960 autoriu kolektyvo Darzininko zinynas 1965 G Strubos ir N Gaizutienes Sodininkyste ir darzininkyste 1980 autoriu kolektyvo Darzoviu kenkejai ir ligos 1983 autoriu kolektyvo Lauko ir siltadarziu darzininkyste 1983 M Baranauskienes Retosios darzoves 1988 G Visockienes Jaunajam darzininkui 1989 J Galvydzio Darzoviu seklos ir veisles 1994 autoriu kolektyvo Darzininkyste 1986 1995