Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Martynas Mažvydas Vaitkūnas apie 1510 1520 m spėjama Švėkšnos Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse 1563 m gegužės 3
Martynas Mažvydas
Martynas Mažvydas Vaitkūnas (apie 1510–1520 m., spėjama, Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio ar Gardamo apylinkėse – 1563 m. gegužės 31 d. Ragainėje, Mažoji Lietuva) – XVI a. lietuvių rašytojas, liuteronų dvasininkas, pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorius.
Kilmė
Kilęs iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus. Pasak Z. Zinkevičiaus, M. Mažvydo raštų dialektologinės analizės duomenimis, M. Mažvydas gimė pietų Žemaitijoje. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė – nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie 1520 m. miestelėno šeimoje, tačiau vokiečių mokslininko P. G. Tyleno (Thielen) knygoje „Kultūra Prūsijos kunigaikščio Albrechto (1525–1568 m.) dvare“ (1953 m.) rašoma, kad M. Mažvydas į Karaliaučių atvyko kaip „jaunas lietuvių bajoras“. Bet savo teiginio autorius nepagrindė jokiu šaltiniu.
Vis dėlto M. Mažvydas buvo artimas bajorų luomui. Jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas tam luomui tikrai priklausė. Todėl, Z. Zinkevičiaus nuomone, M. Mažvydo bajorų kilmės motina, B. Vilento tėvo bajoro sesuo, greičiausiai buvo ištekėjusi už nebajoro Vaitiekaus Mažvydo, rašytojo tėvo. Kilmės versijų aiškinimui turi reikšmės M. Mažvydo prisipažinimas laiške kunigaikščiui Albrechtui, rašytame iš Ragainės, kad jis nemoka dirbti žemės ūkio darbų. Tad gal iš tikrųjų augo ne valstiečio šeimoje. Suprantama, tokia prielaida – dar ne įrodymas.
Įamžinimas
Klaipėdoje, S. Daukanto gatvėje 1976 m. įkurtas skulptūrų parkas, kuris vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo vardu. 2000 m. mero E. Gentvilo įsakymu parko pavadinimas pakeistas: neliko M. Mažvydo pavardės. Šiandien parkas vadinasi Klaipėdos Skulptūrų parkas.
Laukstėnų kaime (Šilutės raj.), prie kelio Žemaičių Naumiestis – Gardamas – Švėkšna (šio kelio dalis yra ir Gardamo miestelio gatvė kuri pavadinta Martyno Mažvydo vardu), stovi paminklinis akmuo su užrašu: „Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai“ (pastatytas 2001 m. gegužės 7 d.).
Klaipėdoje Lietuvininkų aikštėje pastatytas paminklas Mažvydui. Uostamiestyje yra ir Martyno Mažvydo pėsčiųjų alėja.
Knygos
M. Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. Visos išleistos Karaliaučiuje. Tris paskelbė pats M. Mažvydas.
- „Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“ – 1547 m. Tai pirmoji lietuviška knyga.
Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Knygelė susideda iš 79 puslapių. Ją sudaro lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“, lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“, eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, penkių dalių katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai) bei 11 giesmių giesmynėlis su gaidomis.
Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia.
Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus, kitas – Lenkijoje, Torunės universitete.
- „Giesmė Š. Ambroziejaus bei Š. Augustina, kurią vadino Te Deum laudamus“ – 1549 m.,
- „Forma chrikschtima“ – 1559 m.
Kitos knygos publikuotos jau po M. Mažvydo mirties:
- „Giesmės krikščioniškos“, d. I – 1566 m.,
- „Giesmės krikščioniškos“, d. II – 1570 m.
Jas spaudai parengė M. Mažvydo darbo tęsėjas Baltramiejus Vilentas. Jo vietą Karaliaučiaus lietuvių parapijoje užėmęs klebonas Jonas Bretkūnas paskelbė paskutinį M. Mažvydo darbą – knygelę:
- „Parafrazis“ – tai maldos „Tėve mūsų“ aiškinimas. Ji išleista kartu su trimis paties J. Bretkūno darbais 1589 m.
Veikla Lietuvoje
Apie M. Mažvydo veiklą Lietuvoje beveik nėra duomenų. Į Prūsijos Kunigaikštystę jis išvyko 1546 m. Nieko negalima pasakyti konkrečiai apie M. Mažvydo išsilavinimą ir darbą Lietuvoje. Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, būtų aišku, kodėl kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, netekęs dviejų profesorių lietuvių – Abraomo Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio, pasikvietė būtent jį. Taip pat galėtume bent spėti, kokį lietuviškų rankraščių pluoštą galėjo M. Mažvydas 1546 m. nusivežti į Karaliaučių.
Realiausia būtų manyti, kad XVI a. pirmoje pusėje, kai katalikiška pasaulietinė ir bažnytinė valdžia ėmė rūpintis lietuvių kalbos vartojimu bažnyčiose, o ypač XVI a. antrajame ketvirtyje, kai Lietuvoje ėmė plisti protestantizmas (kalvinizmas), skleidžiantis bažnyčiose lietuvių kalbą, ir prasidėjo M. Mažvydo veikla. Pirma turėjo būti studijos, tik po jų darbas. Mokytis galėjo maždaug 1535–1540 m., o dirbti Lietuvoje, suprantama, iki 1546 m. Lietuvių kalbą vartojo ne tik žodžiu, bet turėjo naudotis ir lietuviškais religinio turinio rankraščiais, nes po Lietuvos krikšto tokių rankraščių jau buvo.
Atvykęs į Prūsijos kunigaikštystę, M. Mažvydas labiausiai rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Todėl reikia pritarti Konstantino Jablonskio teiginiui, kad Lietuvoje M. Mažvydas yra buvęs bažnyčioje kantoriumi, bažnytinių bernelių (mokinių) chorvedžiu. Turėjo būti baigęs atitinkamus mokslus ir iš prigimties muzikalus.
Prūsijoje
1546 m. Atvykęs į Karaliaučių, M. Mažvydas buvo iš karto priimtas į Karaliaučiaus universitetą. Vadinasi, jis universitetinėms studijoms pasirengė kažkur Lietuvoje, gal A. Kulviečio mokykloje. Pirmieji lietuviai liuteronai buvo pedagoginės prigimties asmenybės (profesoriai, didikų vaikų mokytojai). Toks buvo ir M. Mažvydas, tik jo veiklos sfera žemesnė: jis mokė ne studentus ir didikų vaikus, o parapinės mokyklos lygio jaunuomenę („žėkelius“).
A. Kulviečiui ir J. Zablockiui skubiai iš Vilniaus 1542 m. pasitraukus, M. Mažvydas liko Vilniuje, Lietuvoje, ir, matyt, tuo laiku (1542–1544 m.) buvo suimtas ar kitaip persekiojamas, nes 1548 m. laišką Karaliaučiaus universiteto rektoriui J. Bretšneideriui (Bretchschneider, Placotomus) pasirašė, prie pavardės pridėdamas: Martinus Mossuid, Protomartyr dictus. Taigi pareiškė, kad jis vadinamas „pirmuoju kankiniu“. Kas jį taip vadino? Be abejo, kolegos liuteronai. Persekiojamas turbūt buvo tik iki 1544 m., nes gavęs iš savo gyvo tėvo Žygimanto Senojo faktinę valdžią Lietuvoje, Žygimantas Augustas tais metais sustabdė protestantų persekiojimus.
M. Mažvydas turbūt neilgai kalėjo. Paskui prieglobstį rado tikriausiai pas Lietuvos didikus, kurie pritarė liuteronybei. Gal tai buvo Žemaičių valdytojai Jonas Bilevičius Stankevičius ar Jonas Kmita, o gal A. Kulviečio motina E. Kulvietienė.
Tolesni faktai jau leidžia atkurti M. Mažvydo biografiją. 1546 m. gegužės 8 d. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas parašė iš Vilniaus, kuriame lankėsi, laišką savo senam pažįstamam Žemaitijos vietininkui Jonui Stanislovui Bilevičiui (Biliūnui), prašydamas keletą lietuvių, gerai mokančių savo kalbą, atsiųsti į Karaliaučiaus universitetą, kad po studijų galėtų tapti liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje. Albrechtui buvo pristatyta M. Mažvydo kandidatūra – taip galime spėti.
Kunigaikštis Albrechtas lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje 1546 m. birželio 8 d., pakvietė M. Mažvydą atvykti į Karaliaučių. Laišką į Vilnių atvežė kunigaikščio įgaliotinis, minėtasis J. Bretšneideris. Laiške konfidencialiai rašoma, kad M. Mažvydas, jau anksčiau išsiaiškinus, kviečiamas ypatingai misijai į Karaliaučių. M. Mažvydas tai misijai jautėsi pasirengęs.
M. Mažvydas 1546 m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašytas į Karaliaučiaus universiteto studentų sąrašus. Universitetą baigė per tris semestrus vietoj aštuonių – 1548 m. balandžio 5 d. Studijų metu parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą – katekizmą.
Baigęs universitetą, M. Mažvydas laišku kreipėsi į Prūsijos kunigaikštį Albrechtą, prašydamas skirti jį klebonu į vieną iš lietuviškų parapijų ir 1549 m. buvo paskirtas Ragainės klebonu, o po penkerių metų tapo Ragainės apskrities arkidiakonu. Be lietuvių kalbos, mokėdamas dar lenkų, lotynų, greičiausiai ir kanceliarinę slavų kalbą, pramokęs vokiškai, gavo papildomo darbo pas apskrities viršininką, kuriam versdavo įvairius dokumentus.
Nemaža laiko Ragainėje M. Mažvydas skyrė literatūriniam darbui. Apie materialines ir moralines M. Mažvydo gyvenimo Ragainėje peripetijas ir problemas sužinome iš jo laiškų, kurių yra išlikę trylika. M. Mažvydas laiškuose išsakydavo savo globėjui kunigaikščiui Albrechtui bėdas, o šis visokeriopai jį rėmė. Pakilaus retorinio stiliaus laiškuose keliamos trejopos problemos:
- materialinio pobūdžio prašymai;
- kunigo darbo sunkumai ir uždaviniai;
- lietuvių raštijos reikalai.
Ragainėje M. Mažvydas sukūrė šeimą – vedė dideliame skurde atsidūrusios našlaičių šeimos vyriausiąją dukterį Benigną, kartu prisiimdamas globoti ir jos jaunesniuosius brolius ir seseris (naujai skiriamas liuteronų kunigas, jeigu būdavo dar nevedęs, turėdavo vesti savo mirusio pirmtako našlę arba bent dukterį, kad aprūpintų likusią be maitintojo šeimą).
Martynas Mažvydas išvertė nemažai introitų (įžanginių priegiesmių) į lietuvių kalbą, kuriuos jis paskelbė knygoje: „Gesmes Chriksczoniskas“ (1566, 1570 m.), parengė maldyną „Parafrazės“ (1589 m.).
Šaltiniai
- Martynas Mažvydas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-09-30).
- Zigmas Zinkevičius. „Mažvydo rašomosios kalbos kilmė. III“. pirmojiknyga.mch.mii.lt. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-09. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
- Algirdas Matulevičius. Reformacija, Prūsijos hercogas (kunigaikštis) Albrechtas Brandenburgietis ir Martyno Mažvydo 500-osios metinė
Nuorodos
- Visas M. Mažvydo „Katekizmo" tekstas Archyvuota kopija 2008-04-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Martynas Mažvydas, Kas yra Martynas Mažvydas? Ką reiškia Martynas Mažvydas?
Martynas Mazvydas Vaitkunas apie 1510 1520 m spejama Sveksnos Zemaiciu Naumiescio ar Gardamo apylinkese 1563 m geguzes 31 d Ragaineje Mazoji Lietuva XVI a lietuviu rasytojas liuteronu dvasininkas pirmosios lietuviskos knygos Katekizmo autorius Kazio Kisieliaus skulptura Martyno Mazvydo bibliotekojeKatekizmas1549 m isleisti Martyno Mazvydo vertimai Giesmes krikscioniskos Pirmoji dalis 1566 m Lietuvos banko 50 litu moneta skirta Mazvydo Katekizmo pirmosios lietuviskos knygos 450 osioms metinems 1997 m KilmeKiles is Mazvydu gimines Vaitkaus sunus Pasak Z Zinkeviciaus M Mazvydo rastu dialektologines analizes duomenimis M Mazvydas gime pietu Zemaitijoje Kada gime ir kokiam luomui priklause nezinoma Spejama kad bus gimes apie 1520 m miesteleno seimoje taciau vokieciu mokslininko P G Tyleno Thielen knygoje Kultura Prusijos kunigaikscio Albrechto 1525 1568 m dvare 1953 m rasoma kad M Mazvydas į Karaliauciu atvyko kaip jaunas lietuviu bajoras Bet savo teiginio autorius nepagrinde jokiu saltiniu Vis delto M Mazvydas buvo artimas bajoru luomui Jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas tam luomui tikrai priklause Todel Z Zinkeviciaus nuomone M Mazvydo bajoru kilmes motina B Vilento tevo bajoro sesuo greiciausiai buvo istekejusi uz nebajoro Vaitiekaus Mazvydo rasytojo tevo Kilmes versiju aiskinimui turi reiksmes M Mazvydo prisipazinimas laiske kunigaiksciui Albrechtui rasytame is Ragaines kad jis nemoka dirbti zemes ukio darbu Tad gal is tikruju augo ne valstiecio seimoje Suprantama tokia prielaida dar ne įrodymas ĮamzinimasKlaipedoje S Daukanto gatveje 1976 m įkurtas skulpturu parkas kuris veliau buvo pervadintas Martyno Mazvydo vardu 2000 m mero E Gentvilo įsakymu parko pavadinimas pakeistas neliko M Mazvydo pavardes Siandien parkas vadinasi Klaipedos Skulpturu parkas Laukstenu kaime Silutes raj prie kelio Zemaiciu Naumiestis Gardamas Sveksna sio kelio dalis yra ir Gardamo miestelio gatve kuri pavadinta Martyno Mazvydo vardu stovi paminklinis akmuo su uzrasu Siose Sveksnos Gardamo Zemaiciu Naumiescio apylinkese apie 1510 m gime pirmosios lietuviskos knygos autorius MARTYNAS MAZVYDAS 2001 Dekingi krastieciai pastatytas 2001 m geguzes 7 d Klaipedoje Lietuvininku aiksteje pastatytas paminklas Mazvydui Uostamiestyje yra ir Martyno Mazvydo pesciuju aleja KnygosM Mazvydas parenge parase sukure pirmasias sesias lietuviskas knygas ir knygeles Visos isleistos Karaliauciuje Tris paskelbe pats M Mazvydas Katechizmusa prasty zadei makslas skaityma rasta yr giesmes 1547 m Tai pirmoji lietuviska knyga Pirmosios lietuviskos knygos pavadinimas Katekizmo prasti zodziai mokslas skaitymo rasto ir giesmes del krikscionystes bei del berneliu jaunu naujai suguldytos Knygele susideda is 79 puslapiu Ja sudaro lotyniskas ketureilis Didziajai Lietuvos kunigaikstystei lotyniska pratarme Baznyciu Lietuvoje ganytojams ir tarnams malone ir ramybe eiliuota lietuviska pratarme Knygeles pacios bylo lietuvninkump ir zemaiciump nedidelis elementorius Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rasyti penkiu daliu katekizmas verstiniai religiniai socialiniai ir doroviniai pamokymai bei 11 giesmiu giesmynelis su gaidomis Pirmoji lietuviska knyga tai ne tik lietuviu rastijos bet ir lietuviu kalbos gramatikos terminijos taip pat pasaulietines poezijos muzikos istorijos pradzia Yra islike du pirmosios knygos egzemplioriai vienas saugomas Vilniaus kitas Lenkijoje Torunes universitete Giesme S Ambroziejaus bei S Augustina kuria vadino Te Deum laudamus 1549 m Forma chrikschtima 1559 m Kitos knygos publikuotos jau po M Mazvydo mirties Giesmes krikscioniskos d I 1566 m Giesmes krikscioniskos d II 1570 m Jas spaudai parenge M Mazvydo darbo tesejas Baltramiejus Vilentas Jo vieta Karaliauciaus lietuviu parapijoje uzemes klebonas Jonas Bretkunas paskelbe paskutinį M Mazvydo darba knygele Parafrazis tai maldos Teve musu aiskinimas Ji isleista kartu su trimis paties J Bretkuno darbais 1589 m Veikla LietuvojeApie M Mazvydo veikla Lietuvoje beveik nera duomenu Į Prusijos Kunigaikstyste jis isvyko 1546 m Nieko negalima pasakyti konkreciai apie M Mazvydo issilavinima ir darba Lietuvoje Jei zinotume atsakymus į siuos klausimus butu aisku kodel kunigaikstis Albrechtas Brandenburgietis netekes dvieju profesoriu lietuviu Abraomo Kulviecio ir Stanislovo Rapolionio pasikviete butent jį Taip pat galetume bent speti kokį lietuvisku rankrasciu pluosta galejo M Mazvydas 1546 m nusivezti į Karaliauciu Realiausia butu manyti kad XVI a pirmoje puseje kai katalikiska pasaulietine ir baznytine valdzia eme rupintis lietuviu kalbos vartojimu baznyciose o ypac XVI a antrajame ketvirtyje kai Lietuvoje eme plisti protestantizmas kalvinizmas skleidziantis baznyciose lietuviu kalba ir prasidejo M Mazvydo veikla Pirma turejo buti studijos tik po ju darbas Mokytis galejo mazdaug 1535 1540 m o dirbti Lietuvoje suprantama iki 1546 m Lietuviu kalba vartojo ne tik zodziu bet turejo naudotis ir lietuviskais religinio turinio rankrasciais nes po Lietuvos kriksto tokiu rankrasciu jau buvo Atvykes į Prusijos kunigaikstyste M Mazvydas labiausiai rupinosi baznytiniu giedojimu Todel reikia pritarti Konstantino Jablonskio teiginiui kad Lietuvoje M Mazvydas yra buves baznycioje kantoriumi baznytiniu berneliu mokiniu chorvedziu Turejo buti baiges atitinkamus mokslus ir is prigimties muzikalus Prusijoje1546 m Atvykes į Karaliauciu M Mazvydas buvo is karto priimtas į Karaliauciaus universiteta Vadinasi jis universitetinems studijoms pasirenge kazkur Lietuvoje gal A Kulviecio mokykloje Pirmieji lietuviai liuteronai buvo pedagogines prigimties asmenybes profesoriai didiku vaiku mokytojai Toks buvo ir M Mazvydas tik jo veiklos sfera zemesne jis moke ne studentus ir didiku vaikus o parapines mokyklos lygio jaunuomene zekelius A Kulvieciui ir J Zablockiui skubiai is Vilniaus 1542 m pasitraukus M Mazvydas liko Vilniuje Lietuvoje ir matyt tuo laiku 1542 1544 m buvo suimtas ar kitaip persekiojamas nes 1548 m laiska Karaliauciaus universiteto rektoriui J Bretsneideriui Bretchschneider Placotomus pasirase prie pavardes pridedamas Martinus Mossuid Protomartyr dictus Taigi pareiske kad jis vadinamas pirmuoju kankiniu Kas jį taip vadino Be abejo kolegos liuteronai Persekiojamas turbut buvo tik iki 1544 m nes gaves is savo gyvo tevo Zygimanto Senojo faktine valdzia Lietuvoje Zygimantas Augustas tais metais sustabde protestantu persekiojimus M Mazvydas turbut neilgai kalejo Paskui prieglobstį rado tikriausiai pas Lietuvos didikus kurie pritare liuteronybei Gal tai buvo Zemaiciu valdytojai Jonas Bilevicius Stankevicius ar Jonas Kmita o gal A Kulviecio motina E Kulvietiene Tolesni faktai jau leidzia atkurti M Mazvydo biografija 1546 m geguzes 8 d Prusijos kunigaikstis Albrechtas parase is Vilniaus kuriame lankesi laiska savo senam pazįstamam Zemaitijos vietininkui Jonui Stanislovui Bileviciui Biliunui prasydamas keleta lietuviu gerai mokanciu savo kalba atsiusti į Karaliauciaus universiteta kad po studiju galetu tapti liuteronu kunigais Mazojoje Lietuvoje Albrechtui buvo pristatyta M Mazvydo kandidatura taip galime speti Kunigaikstis Albrechtas lotynisku laisku rasytu Karaliauciuje 1546 m birzelio 8 d pakviete M Mazvyda atvykti į Karaliauciu Laiska į Vilniu atveze kunigaikscio įgaliotinis minetasis J Bretsneideris Laiske konfidencialiai rasoma kad M Mazvydas jau anksciau issiaiskinus kvieciamas ypatingai misijai į Karaliauciu M Mazvydas tai misijai jautesi pasirenges M Mazvydas 1546 m rugpjucio 1 d buvo įrasytas į Karaliauciaus universiteto studentu sarasus Universiteta baige per tris semestrus vietoj astuoniu 1548 m balandzio 5 d Studiju metu parenge ir isleido pirmaja lietuviska knyga katekizma Baiges universiteta M Mazvydas laisku kreipesi į Prusijos kunigaikstį Albrechta prasydamas skirti jį klebonu į viena is lietuvisku parapiju ir 1549 m buvo paskirtas Ragaines klebonu o po penkeriu metu tapo Ragaines apskrities arkidiakonu Be lietuviu kalbos mokedamas dar lenku lotynu greiciausiai ir kanceliarine slavu kalba pramokes vokiskai gavo papildomo darbo pas apskrities virsininka kuriam versdavo įvairius dokumentus Nemaza laiko Ragaineje M Mazvydas skyre literaturiniam darbui Apie materialines ir moralines M Mazvydo gyvenimo Ragaineje peripetijas ir problemas suzinome is jo laisku kuriu yra islike trylika M Mazvydas laiskuose issakydavo savo globejui kunigaiksciui Albrechtui bedas o sis visokeriopai jį reme Pakilaus retorinio stiliaus laiskuose keliamos trejopos problemos materialinio pobudzio prasymai kunigo darbo sunkumai ir uzdaviniai lietuviu rastijos reikalai Ragaineje M Mazvydas sukure seima vede dideliame skurde atsidurusios naslaiciu seimos vyriausiaja dukterį Benigna kartu prisiimdamas globoti ir jos jaunesniuosius brolius ir seseris naujai skiriamas liuteronu kunigas jeigu budavo dar nevedes turedavo vesti savo mirusio pirmtako nasle arba bent dukterį kad aprupintu likusia be maitintojo seima Martynas Mazvydas isverte nemazai introitu įzanginiu priegiesmiu į lietuviu kalba kuriuos jis paskelbe knygoje Gesmes Chriksczoniskas 1566 1570 m parenge maldyna Parafrazes 1589 m SaltiniaiMartynas Mazvydas Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2022 09 30 Zigmas Zinkevicius Mazvydo rasomosios kalbos kilme III pirmojiknyga mch mii lt Suarchyvuota is originalo 2011 08 09 Nuoroda tikrinta 2016 05 01 Algirdas Matulevicius Reformacija Prusijos hercogas kunigaikstis Albrechtas Brandenburgietis ir Martyno Mazvydo 500 osios metineNuorodosVisas M Mazvydo Katekizmo tekstas Archyvuota kopija 2008 04 22 is Wayback Machine projekto