Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Sodas reikšmės Sodas iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas tradicinis interjero elementas pa
Sodas (etnografija)
- Kitos reikšmės – Sodas (reikšmės).
Sodas – iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, tradicinis interjero elementas, paplitęs Šiaurės ir Rytų Europos šalyse.
Paprotys puošti patalpas sodu yra arba istoriškai buvo paplitęs Lietuvoje (sodas dar vadinamas liktoriumi, voru, žarondeliais), Latvijoje (latv. puzuris), Estijoje (est. jõulukroon), Šiaurės šalyse ir Vokietijoje (šved. halmkrona, suom. himmeli, vok. Himmeli, norv. julekrone/halmkrone), Lenkijoje (lenk. pająk) bei kituose slavų kraštuose (bltr. Павук, ukr. Павук, rus. Паук).
Sodas Lietuvoje
| Šiaudinių sodų gamyba Lietuvoje | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
| Sodai Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje | |
| Vieta | Lietuva |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2023 m. |
| Nuorodos | |
| Nuoroda | |
| Vikiteka: | Sodas (etnografija)Vikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Šiaudiniai sodai – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgstamą sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į priešingas puses – viršų ir apačią.
Būdavo kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas „išpirkti“. Sodas, o kartu ir vietos prie stalo būdavo išperkami atitinkamo turinio dainomis, saldainiais, degtine. Paprotys buvo paplitęs visoje Lietuvoje, bet ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje (iki XX a. pradžios).
Pats paprasčiausias sodas sudarytas iš dviejų piramidžių su bendru pagrindu. Prie keturių kampų ir apatinės piramidės viršūnės tvirtinami mažesni tokios pat formos pakabukai. Kad papuošalas suktųsi, jį kabindavo ant vaškuoto siūlo ar ašuto. Būdavo ir kitokios formos sodai: ritiniai, kubai, rutuliai, bet jie mažiau paplitę. Sodo viduje galėdavo patalpinti papuošalą (lėlytę, obuoliuką, paukščiuką ir kt.). Kartais sodą rišdavo iš eglutės arba kadugio. Etnografas Jonas Vaiškūnas mano, kad šis paprotys yra senesnis.
Dėl savo svarbos Lietuvos kultūroje 2018 m. šiaudinių sodų rišimo tradicija buvo įtraukta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 2023 m. Lietuvos šiaudinių sodų tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Šaltiniai
- Jonas Vaiškūnas. Sodas ir Visata. Liaudies kultūra, 1992 m., Nr. 4, p. 26–30.
- Šiaudinių sodų tradicija
- UNESCO nematerialaus paveldo sąraše – dar viena Lietuvos vertybė: šiaudinių sodų rišimas, 2023-12-05
Nuorodos
- Lietuva internete: žinių talka
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sodas (etnografija), Kas yra Sodas (etnografija)? Ką reiškia Sodas (etnografija)?
Kitos reiksmes Sodas reiksmes Sodas is suvertu ant siulo siaudeliu suristas papuosalas tradicinis interjero elementas paplites Siaures ir Rytu Europos salyse Paprotys puosti patalpas sodu yra arba istoriskai buvo paplites Lietuvoje sodas dar vadinamas liktoriumi voru zarondeliais Latvijoje latv puzuris Estijoje est joulukroon Siaures salyse ir Vokietijoje sved halmkrona suom himmeli vok Himmeli norv julekrone halmkrone Lenkijoje lenk pajak bei kituose slavu krastuose bltr Pavuk ukr Pavuk rus Pauk Sodas LietuvojeSiaudiniu sodu gamyba LietuvojeNematerialusis pasaulio paveldasSodai Antano ir Jono Jusku etnines kulturos muziejujeVieta LietuvaRegionas ENAĮrasas 2023 m NuorodosNuorodaVikiteka Sodas etnografija Vikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Sodas Marcinkoniu etnografiniame muziejuje Siaudiniai sodai viena įspudingiausiu lietuviu paprotines dekoratyvines dailes rusiu gyvybingu iki siu dienu Tai turiniai grieztai geometrines formos siaudu dirbiniai Lietuvoje vyrauja keturslaites piramides silueto ir is jos kilusiu sudetingesnes strukturos sodai Labiausiai megstama sodu pavidala sudaro oktaedras dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramides kuriu virsunes simetriskai nukreiptos į priesingas puses virsu ir apacia Budavo kabinamas virs vestuvinio stalo Sugrįze is jungtuviu vestuvininkai rasdavo stala apsesta persirengeliais todel pabroliai turedavo vietas ispirkti Sodas o kartu ir vietos prie stalo budavo isperkami atitinkamo turinio dainomis saldainiais degtine Paprotys buvo paplites visoje Lietuvoje bet ilgiausiai issilaike Aukstaitijoje iki XX a pradzios Pats paprasciausias sodas sudarytas is dvieju piramidziu su bendru pagrindu Prie keturiu kampu ir apatines piramides virsunes tvirtinami mazesni tokios pat formos pakabukai Kad papuosalas suktusi jį kabindavo ant vaskuoto siulo ar asuto Budavo ir kitokios formos sodai ritiniai kubai rutuliai bet jie maziau paplite Sodo viduje galedavo patalpinti papuosala lelyte obuoliuka pauksciuka ir kt Kartais soda risdavo is eglutes arba kadugio Etnografas Jonas Vaiskunas mano kad sis paprotys yra senesnis Del savo svarbos Lietuvos kulturoje 2018 m siaudiniu sodu risimo tradicija buvo įtraukta į Lietuvos Nematerialaus kulturos paveldo vertybiu savada 2023 m Lietuvos siaudiniu sodu tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyviojo zmonijos nematerialaus pasaulio kulturos paveldo sarasa SaltiniaiJonas Vaiskunas Sodas ir Visata Liaudies kultura 1992 m Nr 4 p 26 30 Siaudiniu sodu tradicija UNESCO nematerialaus paveldo sarase dar viena Lietuvos vertybe siaudiniu sodu risimas 2023 12 05NuorodosLietuva internete ziniu talka