Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilhelmas Konradas Rentgenas vok Wilhelm Conrad RöntgenV K Rentgenas 1901 m Gimė 1845 m kovo 27 d Lenepas dabar Remšeido
Wilhelm Conrad Röntgen
| Vilhelmas Konradas Rentgenas vok. Wilhelm Conrad Röntgen | |
|---|---|
| V. K. Rentgenas 1901 m. | |
| Gimė | 1845 m. kovo 27 d. Lenepas (dabar Remšeido dalis), Vokietija |
| Mirė | 1923 m. vasario 10 d. (77 metai) Miunchenas, Vokietija |
| Pilietybė | vokietis |
| Sritis | fizika |
| Organizacijos | Strasbūro universitetas, Hohenhaimo universitetas, Gyseno universitetas, Viurcburgo universitetas, Miuncheno universitetas |
| Alma mater | , Ciuricho universitetas |
| Žymūs studentai | , |
| Žinomas (-a) už | Rentgeno spinduliai |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Nobelio fizikos premija (1901 m.) | |
Vilhelmas Konradas Rentgenas (vok. Wilhelm Conrad Röntgen, 1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas − 1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − vokiečių fizikas. Keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją.
Biografija
Vilhelmas Konradas Rentgenas buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje. Vilhelmo tėvas Frydrichas Konradas Rentgenas (Friedrich Conrad Röntgen) buvo kilęs iš amatininkų ir pirklių giminės. Jo motina Šarlotė Frovein (Charlotte Frowein), gimusi taip pat , buvo persikėlusi į Amsterdamą, kur jos šeima tapo turtingais pirkliais.
1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė tai, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti gyventi į Apeldorno miestą vidurio rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį savo vaikystės.
Pradinį ir vidurinį išsilavinimą Vilhelmas Konradas Rentgenas įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būsimasis mokslininkas, besilavindamas šioje įstaigoje, ypatingų mokslinių gabumų nepademonstravo. Tačiau jis buvo išradingas ir nuo pat vaikystės mėgo konstruoti mechaninius prietaisus.
Būdamas septyniolikos, Vilhelmas Konradas Rentgenas ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tuo metu neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau lankė , fizikos, chemijos, botanikos ir zoologijos paskaitas šioje įstaigoje neoficialiai.
Vilhelmas Rentgenas sužinojęs iš vieno draugo apie liberalią Ciuricho federalinio politechnikos instituto studentų priėmimo politiką, 1865 metais išvyko į Šveicariją ir išlaikė stojamuosius egzaminus. Ėmęs studijuoti mašinų gamybą, jis buvo supažindintas su matematika, mechanika, braižyba, technologijomis, hidrologija bei termodinamika. Po trejų metų jaunasis mokslininkas įgijo mechaninės inžinerijos diplomą.
Studijuojant Ciuriche, Vilhelmui Konradui Rentgenui daug įtakos turėjo vokiečių fiziko ir matematiko Rudolfo Klauzijaus paskaitos bei darbas laboratorijoje su fiziku (August Kundt). Būtent pastarasis mokslininkas pasiūlė Rentgenui pereiti iš inžinerijos į fizikos sritį. 1869 m. Ciuricho universitete apsigynė fizikos daktaro disertaciją bei tapo Kundto asistentu.
Mokslininkas šešerius metus praleido Šveicarijoje. Šiuo laikotarpiu jis susižadėjo su savo gyvenimo meile Ana Berta Liudvik (Anna Bertha Ludwig), vokiečių rašytojo Oto Liudviko (Otto Ludwig) dukterėčia, su kuria vėliau susituokė. Vestuvės įvyko 1872 m. pradžioje. Beveik 50 metų kartu gyvenusi pora savo vaikų nesusilaukė, tačiau įsivaikino Anos dukterėčią.
Kuomet Ciūricho universiteto fizikos profesoriui Augustui Kundtui buvo pasiūlytas darbas Viurcburgo universitete, kartu su šiuo mokslininku atvyko ir jo asistentu tuo metu buvęs Vilhelmas Konradas Rentgenas. Dar po kelerių metų kolegos persikraustė į Strasbūrą. Nuo tada artimiausius keliolika metų Rentgenas dirbo daugelyje įvairių universitetų ir pamažėl įgijo puikaus mokslininko reputaciją. Antrojoje XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pusėje mokslininkas dirbo Strasbūro aukštojoje mokykloje, paskui, nuo 1879 iki 1888 metų buvo Gyseno universiteto profesorius. 1888 metais Vilhelmas Rentgenas sugrįžo į Viurcburgo universitetą, kuriame jam buvo suteiktos Fizikos instituto direktoriaus pareigos bei fizikos profesoriaus titulas. Praėjus dar šešeriems metams, šis mokslininkas tapo Viurcburgo universiteto rektoriumi. Amžių sandūroje Rentgenas atkeliavo į Miuncheno universitetą, su kuriuo ir susiejo savo visą likusią karjerą. 1900 m. tapo šio universiteto direktoriumi.
Žymiausi pasiekimai
1888 m. eksperimentiškai įrodė, kad judančio elektriškai poliarizuoto dielektriko sukurtas magnetinis laukas (rentgeno srovė) tapatus elektros srovės sukurtam magnetiniam laukui.
1895 m. atrado ir kruopščiai ištyrė labai trumpas elektromagnetines bangas − Rentgeno spindulius, numatė jų pritaikymo medicinoje ir technikoje galimybes.
Už šių spindulių atradimą ir tyrimus 1901 m. jam paskirta Nobelio premija.
Rentgeno spindulių atradimas turėjo didelį poveikį tolesnei fizikos mokslo raidai.
Labai svarbūs Rentgeno pjezoelektrinių ir piroelektrinių kristalų savybių, elektrinių ir optinių reiškinių ryšio kristaluose tyrimai. Jis labai tiksliai išmatavo įvairias fizikines konstantas.
Rentgeno atradimai buvo viena šiuolaikinės atomo teorijos ištakų. Rentgeno srovės atradimas davė pradžią H. A. Lorenco elektroninei teorijai, o rentgeno spindulių atradimas tiesiogiai stimuliavo radioaktyvumo atradimą.
Šaltiniai
- Wilhelm Conrad Röntgen. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-18).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Wilhelm Conrad Röntgen, Kas yra Wilhelm Conrad Röntgen? Ką reiškia Wilhelm Conrad Röntgen?
Vilhelmas Konradas Rentgenas vok Wilhelm Conrad RontgenV K Rentgenas 1901 m Gime 1845 m kovo 27 d Lenepas dabar Remseido dalis VokietijaMire 1923 m vasario 10 d 77 metai Miunchenas VokietijaPilietybe vokietisSritis fizikaOrganizacijos Strasburo universitetas Hohenhaimo universitetas Gyseno universitetas Viurcburgo universitetas Miuncheno universitetasAlma mater Ciuricho universitetasZymus studentai Zinomas a uz Rentgeno spinduliaiZymus apdovanojimaiNobelio fizikos premija 1901 m Vilhelmas Konradas Rentgenas vok Wilhelm Conrad Rontgen 1845 m kovo 27 d Lenepe dab Remseidas 1923 m vasario 10 d Miunchene vokieciu fizikas Keleto Vokietijos universitetu profesorius Pirmasis fizikas gaves Nobelio fizikos premija BiografijaVilhelmas Konradas Rentgenas buvo vienturtis sunus pasiturinciu gelumbes gamintoju seimoje Vilhelmo tevas Frydrichas Konradas Rentgenas Friedrich Conrad Rontgen buvo kiles is amatininku ir pirkliu gimines Jo motina Sarlote Frovein Charlotte Frowein gimusi taip pat buvo persikelusi į Amsterdama kur jos seima tapo turtingais pirkliais 1848 m revoliucijos ir politinis sujudimas nuleme tai kad Rentgenu seima prarado Vokietijos pilietybe ir nusprende persikelti gyventi į Apeldorno miesta vidurio rytu Nyderlanduose Butent ten Vilhelmas praleido didziaja dalį savo vaikystes Pradinį ir vidurinį issilavinima Vilhelmas Konradas Rentgenas įgijo privaciame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne Busimasis mokslininkas besilavindamas sioje įstaigoje ypatingu moksliniu gabumu nepademonstravo Taciau jis buvo isradingas ir nuo pat vaikystes mego konstruoti mechaninius prietaisus Budamas septyniolikos Vilhelmas Konradas Rentgenas eme lankyti Utrechto technikos mokykla taciau jos nebaige nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikaturos nupiesimu Busimojo mokslininko ateitis tuo metu neatrode sviesi Pasalintas is mokyklos ir nelaikes baigiamuju egzaminu jis negalejo buti priimtas į Utrechto universiteta Taciau lanke fizikos chemijos botanikos ir zoologijos paskaitas sioje įstaigoje neoficialiai Vilhelmas Rentgenas suzinojes is vieno draugo apie liberalia Ciuricho federalinio politechnikos instituto studentu priemimo politika 1865 metais isvyko į Sveicarija ir islaike stojamuosius egzaminus Ėmes studijuoti masinu gamyba jis buvo supazindintas su matematika mechanika braizyba technologijomis hidrologija bei termodinamika Po treju metu jaunasis mokslininkas įgijo mechanines inzinerijos diploma Studijuojant Ciuriche Vilhelmui Konradui Rentgenui daug įtakos turejo vokieciu fiziko ir matematiko Rudolfo Klauzijaus paskaitos bei darbas laboratorijoje su fiziku August Kundt Butent pastarasis mokslininkas pasiule Rentgenui pereiti is inzinerijos į fizikos sritį 1869 m Ciuricho universitete apsigyne fizikos daktaro disertacija bei tapo Kundto asistentu Mokslininkas seserius metus praleido Sveicarijoje Siuo laikotarpiu jis susizadejo su savo gyvenimo meile Ana Berta Liudvik Anna Bertha Ludwig vokieciu rasytojo Oto Liudviko Otto Ludwig dukterecia su kuria veliau susituoke Vestuves įvyko 1872 m pradzioje Beveik 50 metu kartu gyvenusi pora savo vaiku nesusilauke taciau įsivaikino Anos dukterecia Kuomet Ciuricho universiteto fizikos profesoriui Augustui Kundtui buvo pasiulytas darbas Viurcburgo universitete kartu su siuo mokslininku atvyko ir jo asistentu tuo metu buves Vilhelmas Konradas Rentgenas Dar po keleriu metu kolegos persikrauste į Strasbura Nuo tada artimiausius keliolika metu Rentgenas dirbo daugelyje įvairiu universitetu ir pamazel įgijo puikaus mokslininko reputacija Antrojoje XIX amziaus astuntojo desimtmecio puseje mokslininkas dirbo Strasburo aukstojoje mokykloje paskui nuo 1879 iki 1888 metu buvo Gyseno universiteto profesorius 1888 metais Vilhelmas Rentgenas sugrįzo į Viurcburgo universiteta kuriame jam buvo suteiktos Fizikos instituto direktoriaus pareigos bei fizikos profesoriaus titulas Praejus dar seseriems metams sis mokslininkas tapo Viurcburgo universiteto rektoriumi Amziu sanduroje Rentgenas atkeliavo į Miuncheno universiteta su kuriuo ir susiejo savo visa likusia karjera 1900 m tapo sio universiteto direktoriumi Zymiausi pasiekimai1888 m eksperimentiskai įrode kad judancio elektriskai poliarizuoto dielektriko sukurtas magnetinis laukas rentgeno srove tapatus elektros sroves sukurtam magnetiniam laukui 1895 m atrado ir kruopsciai istyre labai trumpas elektromagnetines bangas Rentgeno spindulius numate ju pritaikymo medicinoje ir technikoje galimybes Uz siu spinduliu atradima ir tyrimus 1901 m jam paskirta Nobelio premija Rentgeno spinduliu atradimas turejo didelį poveikį tolesnei fizikos mokslo raidai Labai svarbus Rentgeno pjezoelektriniu ir piroelektriniu kristalu savybiu elektriniu ir optiniu reiskiniu rysio kristaluose tyrimai Jis labai tiksliai ismatavo įvairias fizikines konstantas Rentgeno atradimai buvo viena siuolaikines atomo teorijos istaku Rentgeno sroves atradimas dave pradzia H A Lorenco elektroninei teorijai o rentgeno spinduliu atradimas tiesiogiai stimuliavo radioaktyvumo atradima Vikiteka Wilhelm Conrad Rontgen vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiWilhelm Conrad Rontgen Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 09 18