Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Eptesicus serotinus Apsauga 5 Rs Atkurta rūšisVėlyvasis šikšnys Eptesicus serotinus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvū
Vėlyvasis šikšnys
| Eptesicus serotinus Apsauga: 5(Rs) – Atkurta rūšis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Eptesicus serotinus , 1774 |
Vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus) – lygianosinių (Vespertilionidae) šeimos šikšnosparnis. Tai reta, nepakankamai ištirta rūšis, Lietuvoje gyvenanti ties šiaurine arealo riba. Įrašyta į Rusijos Kaliningrado sr. raudonąją knygą.
Slepiasi namų palėpėse, tarp sienų ir stogų. Rudenį ir pavasarį, pradėjęs migruoti ar keliauti, dažnai randamas tarpulangėse ar apšildomose patalpose. Veisimosi laikotarpiu patelės gyvena atskirai nuo patinų, kolonijomis. Birželio viduryje atveda 2 arba 1 jauniklį. Lietuvoje žiemavietėse pasirodo tik gruodžio mėnesį, o iki tol dalis šikšnių aptinkama laikinose slėptuvėse, kiti, matyt, migruoja į šiltesnio klimato kraštus. Maitinasi virš gatvių, sodų, daržų, nedidelių vandens telkinių, laukų ar pievų. Gaudo vabzdžius, voragyvius, kartais net .
Paplitęs Arktinio ir vidutinių platumų klimatos juostose Eurazijoje, Šiaurės ir Šiaurės vakarų Afrikoje. Apsigyvena gyvenvietėse, nevengia ir didelių miestų. Žiemavietėms neišrankūs. Gali žiemoti požemiuose, šaltuose pusrūsiuose ar apšildomose patalpose.
Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Aptiktas 1978–1991 m. Kaune, 1955 ir 1980 m. Šilutės rajone, Ventės rage, 1981 m. Kuršių nerijoje, netoli Juodkrantės, 1982 m. Vilniuje. Iki šiol Lietuvoje žinomos 3 šių stambių šikšnosparnių populiacijos: Kaune, Vilniuje ir Marcinkonyse. Atrodo, kad minėtų populiacijų branduolį sudaro 1-2 veisimosi kolonijos, po 20-50 patelių.
Rūšis gali išnykti, jeigu bus naikinamos veisimosi kolonijos ir slėptuvės bei trikdoma gyvūnų ramybė. Saugomas Julijanovos teriologiniame draustinyje, Rokų, Naujosios Fredos šikšnosparnių žiemavietėse. Statiniams, kuriuose konstatuotos didelės šikšnių kolonijos, reikia suteikti saugomo objekto statusą, taip pat saugoti potencialias ir įrengti naujų slėptuvių: į palėpes ir sienų tuštumas padaryti landų šikšnosparniams, ant pietinių sienų pritaisyti specialių erdvių inkilų. Populiacijų teritorijose vengti naudoti insekticidus.
Nuorodos
- Vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus Schreber) Archyvuota kopija 2007-03-14 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vėlyvasis šikšnys, Kas yra Vėlyvasis šikšnys? Ką reiškia Vėlyvasis šikšnys?
Eptesicus serotinus Apsauga 5 Rs Atkurta rusisVelyvasis siksnys Eptesicus serotinus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Siksnosparniai Chiroptera Poburis Mazieji siksnosparniai Microchiroptera Seima Lygianosiniai Vespertilionidae Gentis Siksniai Eptesicus Rusis Velyvasis siksnys Eptesicus serotinus BinomasEptesicus serotinus 1774 Velyvasis siksnys Eptesicus serotinus lygianosiniu Vespertilionidae seimos siksnosparnis Tai reta nepakankamai istirta rusis Lietuvoje gyvenanti ties siaurine arealo riba Įrasyta į Rusijos Kaliningrado sr raudonaja knyga Slepiasi namu palepese tarp sienu ir stogu Rudenį ir pavasarį pradejes migruoti ar keliauti daznai randamas tarpulangese ar apsildomose patalpose Veisimosi laikotarpiu pateles gyvena atskirai nuo patinu kolonijomis Birzelio viduryje atveda 2 arba 1 jauniklį Lietuvoje ziemavietese pasirodo tik gruodzio menesį o iki tol dalis siksniu aptinkama laikinose sleptuvese kiti matyt migruoja į siltesnio klimato krastus Maitinasi virs gatviu sodu darzu nedideliu vandens telkiniu lauku ar pievu Gaudo vabzdzius voragyvius kartais net Paplites Arktinio ir vidutiniu platumu klimatos juostose Eurazijoje Siaures ir Siaures vakaru Afrikoje Apsigyvena gyvenvietese nevengia ir dideliu miestu Ziemavietems neisrankus Gali ziemoti pozemiuose saltuose pusrusiuose ar apsildomose patalpose Rusis įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga Aptiktas 1978 1991 m Kaune 1955 ir 1980 m Silutes rajone Ventes rage 1981 m Kursiu nerijoje netoli Juodkrantes 1982 m Vilniuje Iki siol Lietuvoje zinomos 3 siu stambiu siksnosparniu populiacijos Kaune Vilniuje ir Marcinkonyse Atrodo kad minetu populiaciju branduolį sudaro 1 2 veisimosi kolonijos po 20 50 pateliu Rusis gali isnykti jeigu bus naikinamos veisimosi kolonijos ir sleptuves bei trikdoma gyvunu ramybe Saugomas Julijanovos teriologiniame draustinyje Roku Naujosios Fredos siksnosparniu ziemavietese Statiniams kuriuose konstatuotos dideles siksniu kolonijos reikia suteikti saugomo objekto statusa taip pat saugoti potencialias ir įrengti nauju sleptuviu į palepes ir sienu tustumas padaryti landu siksnosparniams ant pietiniu sienu pritaisyti specialiu erdviu inkilu Populiaciju teritorijose vengti naudoti insekticidus NuorodosVelyvasis siksnys Eptesicus serotinus Schreber Archyvuota kopija 2007 03 14 is Wayback Machine projekto