Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vsevolodas Mileris rus Всеволод Фёдорович Миллер 1914 m balandžio 7 19 d Maskva 1913 m lapkričio 5 18 d Sankt Peterburga
Vsevolodas Mileris
Vsevolodas Mileris (rus. Всеволод Фёдорович Миллер, 1914 m. balandžio 7 (19) d. Maskva – 1913 m. lapkričio 5 (18) d. Sankt Peterburgas) – iškilus rusų kalbininkas, etnografas, archeologas ir folkloristas.
Biografija
Gimė vokiečių kilmės šeimoje, tėvas Fiodoras Mileris buvo žinomas rusų poetas ir vertėjas. Vsevolodas Mileris mokėsi garsiame Maskvos Enneso pensione, kuriame disciplinos buvo dėstomos vokiečių ir prancūzų kalbomis. 1865–1870 m. studijavo Maskvos universiteto Filologijos ir istorijos fakultete, po baigimo buvo paliktas jame dėstyti.
Dirbo Lyginamosios kalbotyros ir sanskrito katedroje, destė sanskritą. 1874–1876 m. stažavo Tiubingeno, Paryžiaus ir Prahos universitetuose, 1877 m. apgynė magistro disertaciją. Tyrinėjo senąją rusų liaudies žodinę kūrybą. Susidomėjo Osetijos kultūra ir istorija, išleido trijų tomų veikalą Osetinų etiudai. Už pirmuosius du tomus V.Mileriui buvo suteiktas daktaro laipsnis, o už trečiąjį jį apdovanojo Didžiuoju aukso medaliu.
Nuo 1881 m. redagavo žurnalą „Etnografičeskoje obozrenije“. 1884–1897 m. dirbo Daškovo etnografiniame muziejuje Maskvoje, jo pastangų dėka išleisti muziejaus etnografinių rinkinių aprašymai. 1892 m. tapo Maskvos universiteto Rusų kalbos ir tautosakos katedros profesoriumi, 1903 m. jam suteiktas nusipelniusio profesoriaus vardas. 1900–1911 m. dėstė ir Aukštuosiuose moterų kursuose Maskvoje. Išrinktas Imperatoriškosios mokslų akademijos nariu korespondentu, o 1911 m. – tikruoju nariu. Tais pačiais metais persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą, dirbo Mokslų akademijoje ir dėstė Moterų pedagoginiame institute.
Ryšiai su Lietuva
Kartu su rusų kalbininku Filipu Fortunatovu 1871 m. Liudvinavo apylinkes kirilica užrašė apie 150 lietuvių liaudies dainų, pasakų ir patarlių. 1872 m. šių. dalis tekstų ir jų vertimai į rusų kalbą buvo paskelbti Maskvos universiteto „Mokslo darbuose“, vėliau išleisti atskiru leidiniu. V.Mileris buvo paskelbęs Dniepro slenksčių pavadinimų kilmės hipotezę. 1893 m. Rusijos archeologų IX suvažiavimo metu Vilniuje ją bandė paneigti Panevėžio mokytojų seminarijos dėstytojas .
Bibliografija
- Osetinų etiudai (rus.)
- Osetinų kalba (rus.; vertimas iš vok. klb.)
- Pilnas darbų sąrašas
Literatūra
- Миллер Всеволод Фёдорович[neveikianti nuoroda]
- Русские фольклористы. Библиографический словарь. – М.: Институт русккой литературы (Пушкинский дом) РАН, 2010
- Biografija Brokhauzo ir Efrono enciklopedijoje[neveikianti nuoroda]
- Giedrius Subačius. Zacharijaus Liackio pranešimas IX Rusijos archeologų suvažiavime Vilniuje (1893)[neveikianti nuoroda]
- Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto inf.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vsevolodas Mileris, Kas yra Vsevolodas Mileris? Ką reiškia Vsevolodas Mileris?
Vsevolodas Mileris rus Vsevolod Fyodorovich Miller 1914 m balandzio 7 19 d Maskva 1913 m lapkricio 5 18 d Sankt Peterburgas iskilus rusu kalbininkas etnografas archeologas ir folkloristas Vsevolodas MilerisBiografijaGime vokieciu kilmes seimoje tevas Fiodoras Mileris buvo zinomas rusu poetas ir vertejas Vsevolodas Mileris mokesi garsiame Maskvos Enneso pensione kuriame disciplinos buvo destomos vokieciu ir prancuzu kalbomis 1865 1870 m studijavo Maskvos universiteto Filologijos ir istorijos fakultete po baigimo buvo paliktas jame destyti Dirbo Lyginamosios kalbotyros ir sanskrito katedroje deste sanskrita 1874 1876 m stazavo Tiubingeno Paryziaus ir Prahos universitetuose 1877 m apgyne magistro disertacija Tyrinejo senaja rusu liaudies zodine kuryba Susidomejo Osetijos kultura ir istorija isleido triju tomu veikala Osetinu etiudai Uz pirmuosius du tomus V Mileriui buvo suteiktas daktaro laipsnis o uz treciajį jį apdovanojo Didziuoju aukso medaliu Nuo 1881 m redagavo zurnala Etnograficeskoje obozrenije 1884 1897 m dirbo Daskovo etnografiniame muziejuje Maskvoje jo pastangu deka isleisti muziejaus etnografiniu rinkiniu aprasymai 1892 m tapo Maskvos universiteto Rusu kalbos ir tautosakos katedros profesoriumi 1903 m jam suteiktas nusipelniusio profesoriaus vardas 1900 1911 m deste ir Aukstuosiuose moteru kursuose Maskvoje Isrinktas Imperatoriskosios mokslu akademijos nariu korespondentu o 1911 m tikruoju nariu Tais paciais metais persikele gyventi į Sankt Peterburga dirbo Mokslu akademijoje ir deste Moteru pedagoginiame institute Rysiai su LietuvaKartu su rusu kalbininku Filipu Fortunatovu 1871 m Liudvinavo apylinkes kirilica uzrase apie 150 lietuviu liaudies dainu pasaku ir patarliu 1872 m siu dalis tekstu ir ju vertimai į rusu kalba buvo paskelbti Maskvos universiteto Mokslo darbuose veliau isleisti atskiru leidiniu V Mileris buvo paskelbes Dniepro slenksciu pavadinimu kilmes hipoteze 1893 m Rusijos archeologu IX suvaziavimo metu Vilniuje ja bande paneigti Panevezio mokytoju seminarijos destytojas BibliografijaOsetinu etiudai rus Osetinu kalba rus vertimas is vok klb Pilnas darbu sarasasLiteraturaMiller Vsevolod Fyodorovich neveikianti nuoroda Russkie folkloristy Bibliograficheskij slovar M Institut ruskkoj literatury Pushkinskij dom RAN 2010 Biografija Brokhauzo ir Efrono enciklopedijoje neveikianti nuoroda Giedrius Subacius Zacharijaus Liackio pranesimas IX Rusijos archeologu suvaziavime Vilniuje 1893 neveikianti nuoroda Lietuviu literaturos ir tautosakos instituto inf