Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vitas Štosas vok Veit Stoß lenk Wit Stwosz 1438 arba 1447 1533 m Vokietijos vėlyvosios gotikos skulptorius medžio drožėj
Vitas Štosas
Vitas Štosas (vok. Veit Stoß, lenk. Wit Stwosz, 1438 arba 1447 – 1533 m.) – Vokietijos vėlyvosios gotikos skulptorius, medžio drožėjas, tapytojas, graveris.
Biografija
Vitas Štosas gimė, skirtingais tvirtinimais, 1438 arba 1447 m. Švabijoje. Mokėsi Niurnberge. Tarp 1477 ir 1496 m. daugiausiai dirbo Lenkijoje, Bohemijoje ir Vengrijoje.
Reikšmingiausiu jo kūriniu buvo didysis altorius, sukurtas 1477−89 m. iš dažytos liepos medienos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Krokuvoje. Teigiama, kad tai yra didžiausias gotikinis altorius.
Kitais V. Štoso žymiais projektais buvo Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Kazimiero medinis kapas Vavelio katedroje ir kardinolo Zbignievo Olesnickio marmurinis kapas Gniezno katedroje.
1496 m. grįžo į Niurnbergą, kur patyrė didžiulį 1265 guldenų nuostolį spekuliuodamas variu. 1503 m. jis sufabrikavo vekselį. Suktybei išaiškėjus skulptorius buvo paženklintas į abu skruostus ir jam uždrausta išvykti iš miesto. 1504 m. V. Štosas visgi pabėgo ir trumpai dirbo , spalvojo T. Rymenšneiderio Šv. Marijos Magdalenos altorių ir sukūrė 4 tapybos epizodus jo sparnuose Šv. Kilijono tema. Tai buvo vieninteliai V. Štoso dokumentuoti tapybos darbai.
Vėliau grįžo į Niurnbergą ir su imperatoriaus Maksimilijono tarpininkavimu pratęsė karjerą. 1505−1507 m. sukūrė Šv. Andriaus medinę skulptūrą Šv. Sebaldo bažnyčios chore. V. Štosas daug dirbo vietos privatiems užsakovams ir bažnyčioms, kūrė graviūras. Įspūdingiausiu jo kūriniu buvo „Angelų pasveikinimas“ (1517−1518), pakabintas Šv. Lauryno bažnyčios choro lubose. Prasidėjus reformacijai šis darbas 1529 m. buvo uždengtas ir tokiu išliko iki 1806 m. V. Štosas 1520−1523 m. sukūrė Šv. Marijos altorių karmelitų vienuolynui, kurį užsakė jo sūnus Andreas, kuris buvo vienuolyno prioru. Prasidėjus reformacijai ir 1525 m. paleidus vienuolyną V. Štosui už šį kūrinį nebuvo užmokėta (1543 m. perkeltas į Bambergo katedrą). V. Štosas dirbo bent iki 1532 m. ir mirė 1533 m. Niurnberge.
Darbų galerija
- Didysis altorius Vavelio katedroje Krokuvoje
- „Nukryžiuotasis“, Švč. Marijos bazilikoje Krokuvoje
- „Šv. Andrius“ Šv. Sebaldo bažnyčioje Niurnberge
- „Tobijas ir arkangelas Rafaelis“
- „Angelų pasveikinimas“ (Geroji Naujiena) Šv. Lauryno bažnyčioje Niurnberge
- Šv. Marijos altorius Bambergo katedroje
- „Šv. Marija su Kūdikiu“
Nuorodos
- Richard K. Emmerson. Key Figures in Medieval Europe. Routledge, − 2013, p. 609-610
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vitas Štosas, Kas yra Vitas Štosas? Ką reiškia Vitas Štosas?
Vitas Stosas vok Veit Stoss lenk Wit Stwosz 1438 arba 1447 1533 m Vokietijos velyvosios gotikos skulptorius medzio drozejas tapytojas graveris V Stoso portretasBiografijaVitas Stosas gime skirtingais tvirtinimais 1438 arba 1447 m Svabijoje Mokesi Niurnberge Tarp 1477 ir 1496 m daugiausiai dirbo Lenkijoje Bohemijoje ir Vengrijoje Reiksmingiausiu jo kuriniu buvo didysis altorius sukurtas 1477 89 m is dazytos liepos medienos Svc Mergeles Marijos baznycioje Krokuvoje Teigiama kad tai yra didziausias gotikinis altorius Kitais V Stoso zymiais projektais buvo Lenkijos karaliaus ir LDK didziojo kunigaikscio Kazimiero medinis kapas Vavelio katedroje ir kardinolo Zbignievo Olesnickio marmurinis kapas Gniezno katedroje 1496 m grįzo į Niurnberga kur patyre didziulį 1265 guldenu nuostolį spekuliuodamas variu 1503 m jis sufabrikavo vekselį Suktybei isaiskejus skulptorius buvo pazenklintas į abu skruostus ir jam uzdrausta isvykti is miesto 1504 m V Stosas visgi pabego ir trumpai dirbo spalvojo T Rymensneiderio Sv Marijos Magdalenos altoriu ir sukure 4 tapybos epizodus jo sparnuose Sv Kilijono tema Tai buvo vieninteliai V Stoso dokumentuoti tapybos darbai Veliau grįzo į Niurnberga ir su imperatoriaus Maksimilijono tarpininkavimu pratese karjera 1505 1507 m sukure Sv Andriaus medine skulptura Sv Sebaldo baznycios chore V Stosas daug dirbo vietos privatiems uzsakovams ir baznycioms kure graviuras Įspudingiausiu jo kuriniu buvo Angelu pasveikinimas 1517 1518 pakabintas Sv Lauryno baznycios choro lubose Prasidejus reformacijai sis darbas 1529 m buvo uzdengtas ir tokiu isliko iki 1806 m V Stosas 1520 1523 m sukure Sv Marijos altoriu karmelitu vienuolynui kurį uzsake jo sunus Andreas kuris buvo vienuolyno prioru Prasidejus reformacijai ir 1525 m paleidus vienuolyna V Stosui uz sį kurinį nebuvo uzmoketa 1543 m perkeltas į Bambergo katedra V Stosas dirbo bent iki 1532 m ir mire 1533 m Niurnberge Darbu galerijaDidysis altorius Vavelio katedroje Krokuvoje Nukryziuotasis Svc Marijos bazilikoje Krokuvoje Sv Andrius Sv Sebaldo baznycioje Niurnberge Tobijas ir arkangelas Rafaelis Angelu pasveikinimas Geroji Naujiena Sv Lauryno baznycioje Niurnberge Sv Marijos altorius Bambergo katedroje Sv Marija su Kudikiu NuorodosVikiteka Veit Stoss vaizdine ir garsine medziagaRichard K Emmerson Key Figures in Medieval Europe Routledge 2013 p 609 610 Encyclopaedia Britannica