Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 40 47 6 š pl 25 17 04 20 r ilg 54 679889 š pl 25 2845000 r ilg 54 679889 25 2845000 Vilniaus Didžioji sinagogaVilniau
Vilniaus Didžioji sinagoga
54°40′47.6″ š. pl. 25°17′04.20″ r. ilg. / 54.679889°š. pl. 25.2845000°r. ilg.
| Vilniaus Didžioji sinagoga | |
|---|---|
| Vilniaus Didžioji sinagoga 1914-1918 m. (Vokietijos armijos nuotrauka) | |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Statusas | Neišlikusi |
| Statybų pabaiga | XVII a. 4 deš. |
| Sunaikintas | 1957 m. |
| Paskirtis | Sinagoga |
Vilniaus Didžioji sinagoga – buvusi sinagoga Žydų gatvėje Vilniuje.
Istorija
Kaip religinis pastatas pradėtas naudoti dar 1440 m.1573 m. Varšuvos konfederacija sulygino kitatikių teises su katalikais, todėl žydai Lietuvoje nuo to laiko galėjo turėti savo maldos namus. Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti medinę pirmąją Vilniaus sinagogą, kuri datuojama dar 1572 m., tačiau nėra išlikę žinių kaip ji atrodė. Per pogromus, kuriuos įvykdė Vilniaus miestiečiai 1592 m., 1606 m. ir 1635 m. sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. XVII a. toje vietoje pastatyta nauja Vilniaus Didžioji sinagoga iš mūro.
Vladislovas IV Vaza savo 1633 m. privilegija leido įkurti žydų kvartalą Vilniuje. Savo privilegijoje karalius taip pat leido šiame kvartale pastatyti mūrinę sinagogą, tačiau laikantis visų apribojimų, kurie galiojo Abiejų Tautų respublikoje. Šiame kvartale (tarp Šv. Mykolo, Skerdyklos ir Žydų gatvių) žydai privalėjo įsikurti per 15 metų. Kaip medinės sinagogos, taip ir mūrinės sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma, tačiau yra aišku, jog mūrinė sinagoga pagal paskutinės privilegijos datą turėjo būti pastatyta po 1633 metų. Architektas nėra žinomas.
Sinagoga tapo svarbia religinio ir bendruomeninio gyvenimo erdve, aplink ją susiformavo skirtingos paskirties pastatais apstatytas sinagogos kiemas, vadinamas shulhoyf. Priešais sinagogą XVIII a. buvo pastatytas Gaono namas. XX a. pr. čia stovėjo 12 maldos namų, bendruomenės pirčių kompleksas su ritualiniu baseinu mikva, viešieji tualetai, buvę vieni pirmųjų Vilniuje, vandens šulinys, mėsinės, kuriose prekiauta košerine mėsa, šventų raštų draugijų susirinkimo vietos bei garsioji Matijahu Strašūno biblioteka.
Architektūra
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m – pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie autoriai teigia, kad į ją tilpdavo iki 5000 žmonių. Ją įrengė pagal visus tuometinius ritualinius reikalavimus. Manoma, kad mūrinė sinagoga buvo renesanso architektūros stiliaus. XVII a. pirmoje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje mūrinių žydų maldos namų buvo pastatyta visuose didesniuose miestuose.
Iki XVIII a. pabaigos Vilniaus Didžiąją sinagogą siaubė 1655–1661 m. Vilnių okupavę rusai ir 1748 m. bei 1749 m. gaisrai. Tačiau, nepaisant stichinių nelaimių ir kitų nepalankių veiksnių, šioje šventovėje išliko dauguma meno kūrinių ir brangenybių, kurias buvo paukoję turtingesni bendruomenės nariai. Pirmojo pasaulinio karo metu nemaža dalis daiktų iš sinagogos buvo išvežta į Rusiją. Po 1794 m. sukilimo buvo atnaujinta ir įgijo to metu vyravusio klasicistinio stiliaus elementų. Sinagoga buvo įrengta pagal visas tokiems maldos namams būdingas tradicijas: dalijimas į vyrų ir moterų puses, Toros saugojimo ir jos skaitymo vietų parinkimas ir panašias tradicijas. Tikintieji privalėjo išsipirkti vietas šioje šventovėje.
XIX a. rekonstrukcija
1893 m. pagal inžinieriaus parengtą projektą įvyko dalinis Vilniaus Didžiosios sinagogos perstatymas, pritaikymas naujoms sąlygoms: šiaurės vakarų pusėje, moterų galerijoje, buvo iškirstos angos, padarytas naujas įėjimas, padidintos kai kurios patalpos. Taip sutvarkyta sinagoga išstovėjo iki Antrojo pasaulinio karo.
Žala II pasaulinio karo ir sovietų laikotarpiu
Karo metu buvo gana smarkiai apgriauta: išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Tokios būsenos šventovę buvo įmanoma nesunkiai atstatyti, tačiau tarybinė valdžia pagal naująjį generalinį 1953 m. Vilniaus planą, Didžiąją Vilniaus sinagogą 1955–1957 m. visiškai sunaikino. Jos vietoje 1964 m. pastatytas vaikų lopšelio-darželio pastatas, kuriame vėliau buvo įkurta Vytės Nemunėlio pradinė mokykla.
Šaltiniai
- „The Virtual Jewish History Tour - Vilnius“ (anglų). Virtual Jewish Library. Nuoroda tikrinta 2013-06-28.
- „Jewish Community of Vilna“ (anglų). Beit Hatfutsot. Suarchyvuotas originalas 2009-10-04. Nuoroda tikrinta 2013-06-28.
- „Vilniaus didžiosios sinagogos ir sinagogos kiemo vieta“. Jewish Heritage Lithuania. Nuoroda tikrinta 2022-09-23.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus Didžioji sinagoga, Kas yra Vilniaus Didžioji sinagoga? Ką reiškia Vilniaus Didžioji sinagoga?
54 40 47 6 s pl 25 17 04 20 r ilg 54 679889 s pl 25 2845000 r ilg 54 679889 25 2845000 Vilniaus Didzioji sinagogaVilniaus Didzioji sinagoga 1914 1918 m Vokietijos armijos nuotrauka Vieta Vilnius LietuvaStatusas NeislikusiStatybu pabaiga XVII a 4 des Sunaikintas 1957 m Paskirtis Sinagoga Vilniaus Didzioji sinagoga buvusi sinagoga Zydu gatveje Vilniuje IstorijaKaip religinis pastatas pradetas naudoti dar 1440 m 1573 m Varsuvos konfederacija sulygino kitatikiu teises su katalikais todel zydai Lietuvoje nuo to laiko galejo tureti savo maldos namus Vilniaus zydai netoli Vokieciu gatves kunigaiksciui Sluckiui priklausiusiame sklype pradejo statyti medine pirmaja Vilniaus sinagoga kuri datuojama dar 1572 m taciau nera islike ziniu kaip ji atrode Per pogromus kuriuos įvykde Vilniaus miestieciai 1592 m 1606 m ir 1635 m sinagoga buvo apgriauta po to vel atstatyta XVII a toje vietoje pastatyta nauja Vilniaus Didzioji sinagoga is muro Didziosios Vilniaus Sinagogos interjeras pamaldu metu Pranciskaus Smugleviciaus piesinys apie 1786 m Vladislovas IV Vaza savo 1633 m privilegija leido įkurti zydu kvartala Vilniuje Savo privilegijoje karalius taip pat leido siame kvartale pastatyti murine sinagoga taciau laikantis visu apribojimu kurie galiojo Abieju Tautu respublikoje Siame kvartale tarp Sv Mykolo Skerdyklos ir Zydu gatviu zydai privalejo įsikurti per 15 metu Kaip medines sinagogos taip ir murines sinagogos tiksli pastatymo data nera zinoma taciau yra aisku jog murine sinagoga pagal paskutines privilegijos data turejo buti pastatyta po 1633 metu Architektas nera zinomas Sinagoga tapo svarbia religinio ir bendruomeninio gyvenimo erdve aplink ja susiformavo skirtingos paskirties pastatais apstatytas sinagogos kiemas vadinamas shulhoyf Priesais sinagoga XVIII a buvo pastatytas Gaono namas XX a pr cia stovejo 12 maldos namu bendruomenes pirciu kompleksas su ritualiniu baseinu mikva viesieji tualetai buve vieni pirmuju Vilniuje vandens sulinys mesines kuriose prekiauta koserine mesa sventu rastu draugiju susirinkimo vietos bei garsioji Matijahu Strasuno biblioteka ArchitekturaVilniaus Didzioji sinagoga buvo 25 m ilgio 22 3 m plocio ir 12 1 m aukscio Dar 2 metrus buvo įleista į zeme Teigiama kad sie zydu maldos namai savo dydziu ir puosnumu pranoko visas Abieju Tautu respublikoje pastatytas sinagogas Kai kurie autoriai teigia kad į ja tilpdavo iki 5000 zmoniu Ja įrenge pagal visus tuometinius ritualinius reikalavimus Manoma kad murine sinagoga buvo renesanso architekturos stiliaus XVII a pirmoje puseje Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje muriniu zydu maldos namu buvo pastatyta visuose didesniuose miestuose Iki XVIII a pabaigos Vilniaus Didziaja sinagoga siaube 1655 1661 m Vilniu okupave rusai ir 1748 m bei 1749 m gaisrai Taciau nepaisant stichiniu nelaimiu ir kitu nepalankiu veiksniu sioje sventoveje isliko dauguma meno kuriniu ir brangenybiu kurias buvo paukoje turtingesni bendruomenes nariai Pirmojo pasaulinio karo metu nemaza dalis daiktu is sinagogos buvo isvezta į Rusija Po 1794 m sukilimo buvo atnaujinta ir įgijo to metu vyravusio klasicistinio stiliaus elementu Sinagoga buvo įrengta pagal visas tokiems maldos namams budingas tradicijas dalijimas į vyru ir moteru puses Toros saugojimo ir jos skaitymo vietu parinkimas ir panasias tradicijas Tikintieji privalejo issipirkti vietas sioje sventoveje Sinagogos vaizdas is priekioXIX a rekonstrukcija1893 m pagal inzinieriaus parengta projekta įvyko dalinis Vilniaus Didziosios sinagogos perstatymas pritaikymas naujoms salygoms siaures vakaru puseje moteru galerijoje buvo iskirstos angos padarytas naujas įejimas padidintos kai kurios patalpos Taip sutvarkyta sinagoga isstovejo iki Antrojo pasaulinio karo Zala II pasaulinio karo ir sovietu laikotarpiuKaro metu buvo gana smarkiai apgriauta isliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai Tokios busenos sventove buvo įmanoma nesunkiai atstatyti taciau tarybine valdzia pagal naujajį generalinį 1953 m Vilniaus plana Didziaja Vilniaus sinagoga 1955 1957 m visiskai sunaikino Jos vietoje 1964 m pastatytas vaiku lopselio darzelio pastatas kuriame veliau buvo įkurta Vytes Nemunelio pradine mokykla Saltiniai The Virtual Jewish History Tour Vilnius anglu Virtual Jewish Library Nuoroda tikrinta 2013 06 28 Jewish Community of Vilna anglu Beit Hatfutsot Suarchyvuotas originalas 2009 10 04 Nuoroda tikrinta 2013 06 28 Vilniaus didziosios sinagogos ir sinagogos kiemo vieta Jewish Heritage Lithuania Nuoroda tikrinta 2022 09 23 Vikiteka Vilniaus Didzioji sinagoga vaizdine ir garsine medziaga