Viktoras Budzinskis

Viktoras Budzinskis
Gimė	1888 m. kovo 7 d. Eustakavo dvaras, Kybartų valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1976 m. (~88 metai) , Poznanės vaivadija, Lenkija
Veikla	Politikas, Lietuvos seimo narys

Viktoras Budzinskis (lenk. Wiktor Budzyński) (1888 m. kovo 7 d. Eustakavo dvare, Kybartų valsčiuje, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija - 1976 m. , Poznanės vaivadija, Lenkija) – politikas, Lietuvos seimo narys 1923-1927 m., aktyvus Lietuvos lenkų bendruomenės veikėjas.

Biografija

Gimė 1888 m. kovo 7 d. Eustakavo dvare, Kybartų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Mokslą pradėjo Marijampolės gimnazijoje, vėliau įstojo į Rygos gimnaziją, kurią baigė 1907 metais. Krokuvos universitete pasirinko žemės ūkio krypties studijas. 1912 m. grįžo į Lietuvą ir perėmė šeimyninio ūkio reikalus. 1912-1914 m. gyveno Eustakavo dvare. 1914 m. pasitraukė į Mogiliovą, kur rūpinosi lenkų pabėgėlių reikalais.

Po karo grįžo į Lietuvą ir ūkininkavo šeimyniniame ūkyje. Gimtajame ūkyje diegė moderniausias ūkininkavimo sistemas. V. Budzinskas buvo vienas iš aktyvesnių lenkų bendruomenės veikėjų, kuris turėjo didelę įtaką ir reikšmę. 1920 m. buvo įkurtas visų lenkų organizacijų veiklą koordinavęs informacinis biuras, tarp kurio steigėjų buvo ir jis. Tai buvo įtakinga organizacija, vadovavusi lenkų frakcijų visuose Seimuose darbui. Tais pačiais metais įsteigta Kauno lenkų ūkininkų sąjunga. Į jos vadovybę buvo išrinktas V. Budzinskas. Organizacijos veikloje jis dalyvavo keletą metų. Jis buvo ir tarp Lietuvos sėklų gamintojų sąjungos „Sėkla“ steigėjų ir valdybos narių.

V. Budzinskas tiesiogiai buvo susijęs su lenkų spauda ir švietimu. Jis buvo vienas iš miestelių ir kaimų gyventojams lenkams skirto leidinio Strzecha rodzinna (Gimtoji pastogė) steigėjų. Į II Seimą V. Budzinskas buvo išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lenkų centrinio rinkimų komiteto sąrašą. Į III Seimą buvo išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lenkų centrinio rinkimų komiteto sąrašą. Nuo 1924 m. V. Budzinskas buvo lenkų frakcijos pirmininku. III Seime 1926 m. birželio 2 d. buvo išrinktas į Komisijų komisiją, o 1926 m. birželio 9 d. posėdyje renkant Seimo komisijas - į Švietimo komisiją bei Žemės ūkio ir miškų komisiją nario Boleslovo Liutiko pavaduotoju.

1926 m. birželio 22 d. III Seimo 10 posėdyje Ministras Pirmininkas Mykolas Sleževičius perskaitė Ministrų kabineto deklaraciją, kuri siekė Lietuvoje skleisti liberalesnes idėjas, nei prieš tai buvusios vyriausybės. Lenkų frakcijos atstovas Viktoras Budzinskis džiaugėsi, kad naujojo Ministrų kabineto deklaracija pasmerkė buvusių vyriausybių darbus, ir išreiškė viltį, kad bus ištaisytos skriaudos, padarytos lenkų tautinei mažumai. Jis paneigė krikščionių teiginius apie lenkams duotus pažadus ir pareiškė pasitikėjimą M. Sleževičiaus Vyriausybe.

Rankraščiuose liko jo darbai apie lenkų gyvenimą Lietuvoje: Zewspomnien dwu iziestolecia w Republice Litewskiej 1919 - 1940 (Dviejų dešimtmečių prisiminimai iš Lietuvos Respublikos 1920-1940) ir Dwie polskie instytucje ekonomiczne w Republice Litewskiej (Dvi lenkų ekonominės institucijos Lietuvos Respublikoje). 1924-1935 m. buvo Lietuvos lenkų organizacijos Pochodnia direktorius. 1935 m. pasitraukė iš visuomeninės veiklos. Nuo 1941 m. gyveno Vilniuje, o, karui baigiantis, pasitraukė į Lenkiją. Mirė Lenkijoje 1976 m., palaidotas Puščikove.

Nuorodos

• Biografija^{[neveikianti nuoroda]};
• Užnemunės dvarai mena garsius politikus.

Literatūra

• Mieczysław Jackiewicz, Polacy na Litwie 1918-2000, Warszawa 2003
• Krzysztof Buchowski, Polacy w niepodległym państwie litewskim 1918-1940, Białystok 1999

Šaltiniai

1. Užnemunės dvarai mena garsius politikus
2. Lyderio problema parlamentinėje valstybėje. Seimo frakcijų vadovai parlamentinės krizės laikotarpiu 1926 m. Archyvuota kopija 2016-06-24 iš Wayback Machine projekto.
3. Biografija^{[neveikianti nuoroda]}