Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Victorine Louise MeurentViktorina Mėran 1865 m fotografija iš albumo priklausančio Eduarui Manė Prancūzija Gimė 1844 m v
Victorine Meurent
| Victorine-Louise Meurent | |
|---|---|
| Viktorina Mėran, 1865 m., fotografija iš albumo, priklausančio Eduarui Manė, (, Prancūzija). | |
| Gimė | 1844 m. vasario 18 d. Paryžius |
| Mirė | 1927 m. kovo 17 d. (83 metai) Kolombas |
| Veikla | prancūzų dailininkė ir garsių impresionizmo paveikslų modelis |
| Vikiteka | Victorine Meurent |
Viktorina Luiza Mėran (pranc. Victorine Louise Meurent; 1844 m. vasario 18 d. – 1927 m. kovo 17 d.) – prancūzų dailininkė ir garsių impresionizmo paveikslų modelis. Nors šiandien ji geriau žinoma, kaip mylimiausia Eduaro Manė modelis, tačiau taip pat yra ir tapytoja, kuri reguliariai eksponavo savo darbus prestižiniame Paryžiaus salone. 1876 m. jos paveikslai salono žiuri buvo suskirstyti ekspozicijai, tuo tarpu E. Manė darbus toji pati komisija atmetė.
Gyvenimas
Viktorina Mėran gimė Paryžiuje amatininkų šeimoje (jos tėvas liejo bronzą, o motina dirbo modiste). V. Mėran ėmėsi modelio darbo būdama šešiolikos metų Thomas Couture studijoje, be to, pati studijavo meną, ten esančioje moterų studijoje. Pirmiausia, pozavo Eduarui Manė, 1862 m., kai šis tapė paveikslą „Gatvės dainininkė“. Šis tapytojas pirmą kartą atvaizdavo V. Mėran, kai išvydo ją gatvėje nešančią gitarą. Ji buvo ypač pastebima dėl miniatiūrinio ūgio, tad dažnai pravardžiuota La Crevette ('Neūžauga'), ir dėl raudonų plaukų, kurie pavaizduoti labai ryškūs E. Manė paveikslo „Olimpija“ akvarelinėje kopijoje. Kadangi grojo gitara ir smuiku, duodavo šių muzikos instrumentų pamokas bei dainavo Café-chantant.
V. Mėran vardas išliks visiems laikams asociacijose su E. Manė šedevrais: „Pusryčiai ant žolės“ ir „Olimpija“, kuriuose ji vaizduojama nuoga. Tuo periodu ji taip pat pozavo dailininkui bei skulptoriui Edgarui Dega bei belgų tapytojui , kurie abu buvo geri E. Manė bičiuliai. Jos ryšiai su A. Stevens, sakoma, buvo ypač artimi.
E. Manė ir toliau naudojosi Viktorinos Mora, kaip modelio, paslaugomis iki pat 1870 m. pradžios, kai šioji pradėjo užsiiminėti tapyba ir jie vienas nuo kito atitolo, kadangi moteris piešė labiau akademinio stiliaus paveikslus, o Manė darbai, šiuo atveju, sudarė jiems opoziciją. Paskutinis E. Manė paveikslas, kuriame pasirodo V. Mėran yra „Saint-Lazare stotis“, dažnai įvardijamas, kaip „Geležinkelis“, nutapytas 1873 m. Paveikslas vertinamas, kaip geriausias pavyzdys, kur E. Manė pirmą kartą priartėjo prie moderno vaizduodamas subjektą.
Po trejų metų, V. Mėran pirmą kartą pristatė savo pačios darbus 1876 m. Salone ir žiuri sutikta teigiamai. Ironiška, E. Manė kūriniai tais pačiais metais, komisijos nutarimu atmesti. 1879 m. V. Mora įėjo į su paveikslu „Nurembergo buržua XVI amžiuje“; jis buvo pakabintas tame pačiame kambaryje, kaip ir E. Manė paveikslas. V. Mėran darbai taip pat priimti 1885 m. ir 1904 m. parodose. Iš viso ji pristatė savo kūrinius Salonui šešis kartus. Tuo pačiu nenustojo pozuoti, pavyzdžiui, 1880 m. dailininkui , kuris dabar geriau žinomas dėl savo graviūrų, bei Toulouse-Lautrec, kuris su ja susipažino per paveikslą „Olimpija“.
1903 m. V. Mėran, palaikyta organizacijos steigėjų, bei , priimta į . 1906 m. ji paliko Paryžių ir persikėlė į Colombes priemiestį, kur iki gyvenimo galo nugyveno su moterimi vardu Marie Dufour. Eidama devintą dešimtį ji vis dar užsiėmė tapyba, kaip pažymi to meto gyventojų surašymas. V. Mėran mirė 1927 m. kovo 17 d. Po M. Dufour 1930 m. mirties namuose buvę daiktai likviduoti; XX a. pabaigoje, senieji kaimynai teigė, kad likę dailininkės namų daiktai, įskaitant ir smuiką bei jo futliarą, sudegė.
V. Mėran paveikslas „Le Jour des Rameaux“ arba „Palmių sekmadienis“ atrastas 2004 m. ir šiuo metu eksponuojamas Kolombo istorijos muziejuje.
Tarimas ir etimologija
Jos pavardė tariama, kaip du skiemenys. Eunice Lipton nurodo, kad šis žodis prancūziškai dažnai tariamas, kaip Meurant ar Meurend. Prancūzų kalboje daiktavardis, kuris baigiasi -ent, dažniausiai yra tariamas [ɑ̃]. Meurent. Visgi esama skirtingų tarimų vardams, kurie buvo populiarūs XIX a.
Pasak mokslininkų, šis vardas yra išvestinis žodis iš Morand, kuris pasiekė mus iš lotynų kalbos vardo Maurandus, kuris padaromas iš lotyniškojo daiktavardžio Maurus, reiškiančio mauras. Visgi nėra jokio ryšio su trečiojo asmens daugiskaitos žodžiu 'mirti' (meurent (t. y. 'jie miršta')), nors tarimas ir yra panašus. Jis niekada nėra tariamas, kaip veiksmažodis.
Populiarioje kultūroje
Viktorinos Mėran gyvenimas įkvėpė du istorinius romanus, o jos charakteris atskirai šmėkščioja dar daugelyje kitų literatūrinių kūrinių. Airių rašytojas panaudojo V. Mėran asmenybę, pusiau išgalvotoje autobiografijoje „Memoirs of My Dead Life“ (1906 m.). Knygoje ji vaizduojama, kaip vidutinio amžiaus moteris, savo šlovės viršūnėje, turinti homoseksualinių ryšių su žymia kurtizane.
V. Mėran taip pat yra protagonistė dviejuose kūriniuose: „Mademoiselle Victorine: a Novel“ (2007 m.), autorė Debra Finerman, ir „A Woman With No Clothes On“ (2008 m.), autorė .
Ji pasirodo ir filme „Intimate Lives: The Women of Manet“, dar žinomame kaip, „Manet in Love“ (1998 m.), kur ją įkūnija Shelley Phillips, o pastaruoju metu knygoje „Sacré Bleu“ (2012 m.).
E. Manė darbuose
- „Gatvės dainininkė“,
1862 - „Panelė Viktorina Matadoro kostiumu“,
Metropolitan Museum of Art
1862 -
- „Olimpija“, Musée d'Orsay 1863
- „Moteris su papūga“,
Metropolitan Museum of Art 1866 - „Geležinkelis“,
National Gallery of Art, Washington, DC. 1872
Literatūra
- Eunice Lipton. Alias Olympia. ISBN 0-8014-8609-2.
- . A Woman With No Clothes On. London: Delancey Press, 2008 ISBN 978-0-9539119-7-4.
- A Biography of Victorine-Louise Meurent and Her Role in the Art of Édouard Manet. (Volumes I and II) by Seibert, Margaret Mary Armbrust ProQuest UMI #8625285.
- Olympia: Paris in the age of Manet by Otto Friedrich.
Šaltiniai
- Jimenez, Jill Berk (2001). Dictionary of Artist's Models. London: Routledge. p. 372.
- Ross King, The Judgement of Paris, p.37
- „Victorine Meurent pronunciation: How to pronounce Victorine Meurent in French“. Forvo.com. 2010-01-24. Nuoroda tikrinta 2012-07-16.
Nuorodos
- GLBTQ Encyclopedia: Victorine Meurent Archyvuota kopija 2007-08-14 iš Wayback Machine projekto.
- A Fine Body of Work: Female Sexuality in Manet’s Paintings of Victorine Meurent Archyvuota kopija 2009-11-06 iš Wayback Machine projekto.
- The Naked Truth, by V R Main
- A Woman With No Clothes On website Archyvuota kopija 2010-08-29 iš Wayback Machine projekto.
- Salon 1885, № 1755
- Salon 1904, № 1264
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Victorine Meurent, Kas yra Victorine Meurent? Ką reiškia Victorine Meurent?
Victorine Louise MeurentViktorina Meran 1865 m fotografija is albumo priklausancio Eduarui Mane Prancuzija Gime 1844 m vasario 18 d ParyziusMire 1927 m kovo 17 d 83 metai KolombasVeikla prancuzu dailininke ir garsiu impresionizmo paveikslu modelisVikiteka Victorine Meurent Viktorina Luiza Meran pranc Victorine Louise Meurent 1844 m vasario 18 d 1927 m kovo 17 d prancuzu dailininke ir garsiu impresionizmo paveikslu modelis Nors siandien ji geriau zinoma kaip mylimiausia Eduaro Mane modelis taciau taip pat yra ir tapytoja kuri reguliariai eksponavo savo darbus prestiziniame Paryziaus salone 1876 m jos paveikslai salono ziuri buvo suskirstyti ekspozicijai tuo tarpu E Mane darbus toji pati komisija atmete GyvenimasViktorina Meran Palmiu sekmadienis 1880 m tai vienintelis islikes jos darbo pavyzdys Paryzius Viktorina Meran gime Paryziuje amatininku seimoje jos tevas liejo bronza o motina dirbo modiste V Meran emesi modelio darbo budama sesiolikos metu Thomas Couture studijoje be to pati studijavo mena ten esancioje moteru studijoje Pirmiausia pozavo Eduarui Mane 1862 m kai sis tape paveiksla Gatves dainininke Sis tapytojas pirma karta atvaizdavo V Meran kai isvydo ja gatveje nesancia gitara Ji buvo ypac pastebima del miniatiurinio ugio tad daznai pravardziuota La Crevette Neuzauga ir del raudonu plauku kurie pavaizduoti labai ryskus E Mane paveikslo Olimpija akvarelineje kopijoje Kadangi grojo gitara ir smuiku duodavo siu muzikos instrumentu pamokas bei dainavo Cafe chantant V Meran vardas isliks visiems laikams asociacijose su E Mane sedevrais Pusryciai ant zoles ir Olimpija kuriuose ji vaizduojama nuoga Tuo periodu ji taip pat pozavo dailininkui bei skulptoriui Edgarui Dega bei belgu tapytojui kurie abu buvo geri E Mane biciuliai Jos rysiai su A Stevens sakoma buvo ypac artimi E Mane ir toliau naudojosi Viktorinos Mora kaip modelio paslaugomis iki pat 1870 m pradzios kai sioji pradejo uzsiimineti tapyba ir jie vienas nuo kito atitolo kadangi moteris piese labiau akademinio stiliaus paveikslus o Mane darbai siuo atveju sudare jiems opozicija Paskutinis E Mane paveikslas kuriame pasirodo V Meran yra Saint Lazare stotis daznai įvardijamas kaip Gelezinkelis nutapytas 1873 m Paveikslas vertinamas kaip geriausias pavyzdys kur E Mane pirma karta priartejo prie moderno vaizduodamas subjekta Viktorinos Meran portretas Eduaras Mane 1862 m 42 9 43 7 cm Bostonas Po treju metu V Meran pirma karta pristate savo pacios darbus 1876 m Salone ir ziuri sutikta teigiamai Ironiska E Mane kuriniai tais paciais metais komisijos nutarimu atmesti 1879 m V Mora įejo į su paveikslu Nurembergo burzua XVI amziuje jis buvo pakabintas tame paciame kambaryje kaip ir E Mane paveikslas V Meran darbai taip pat priimti 1885 m ir 1904 m parodose Is viso ji pristate savo kurinius Salonui sesis kartus Tuo paciu nenustojo pozuoti pavyzdziui 1880 m dailininkui kuris dabar geriau zinomas del savo graviuru bei Toulouse Lautrec kuris su ja susipazino per paveiksla Olimpija 1903 m V Meran palaikyta organizacijos steigeju bei priimta į 1906 m ji paliko Paryziu ir persikele į Colombes priemiestį kur iki gyvenimo galo nugyveno su moterimi vardu Marie Dufour Eidama devinta desimtį ji vis dar uzsieme tapyba kaip pazymi to meto gyventoju surasymas V Meran mire 1927 m kovo 17 d Po M Dufour 1930 m mirties namuose buve daiktai likviduoti XX a pabaigoje senieji kaimynai teige kad like dailininkes namu daiktai įskaitant ir smuika bei jo futliara sudege V Meran paveikslas Le Jour des Rameaux arba Palmiu sekmadienis atrastas 2004 m ir siuo metu eksponuojamas Kolombo istorijos muziejuje Tarimas ir etimologijaJos pavarde tariama kaip du skiemenys Eunice Lipton nurodo kad sis zodis prancuziskai daznai tariamas kaip Meurant ar Meurend Prancuzu kalboje daiktavardis kuris baigiasi ent dazniausiai yra tariamas ɑ Meurent Visgi esama skirtingu tarimu vardams kurie buvo populiarus XIX a Pasak mokslininku sis vardas yra isvestinis zodis is Morand kuris pasieke mus is lotynu kalbos vardo Maurandus kuris padaromas is lotyniskojo daiktavardzio Maurus reiskiancio mauras Visgi nera jokio rysio su treciojo asmens daugiskaitos zodziu mirti meurent t y jie mirsta nors tarimas ir yra panasus Jis niekada nera tariamas kaip veiksmazodis Populiarioje kulturojeViktorinos Meran gyvenimas įkvepe du istorinius romanus o jos charakteris atskirai smekscioja dar daugelyje kitu literaturiniu kuriniu Airiu rasytojas panaudojo V Meran asmenybe pusiau isgalvotoje autobiografijoje Memoirs of My Dead Life 1906 m Knygoje ji vaizduojama kaip vidutinio amziaus moteris savo sloves virsuneje turinti homoseksualiniu rysiu su zymia kurtizane V Meran taip pat yra protagoniste dviejuose kuriniuose Mademoiselle Victorine a Novel 2007 m autore Debra Finerman ir A Woman With No Clothes On 2008 m autore Ji pasirodo ir filme Intimate Lives The Women of Manet dar zinomame kaip Manet in Love 1998 m kur ja įkunija Shelley Phillips o pastaruoju metu knygoje Sacre Bleu 2012 m E Mane darbuose Gatves dainininke 1862 Panele Viktorina Matadoro kostiumu Metropolitan Museum of Art 1862 Pusryciai ant zoles Musee d Orsay 1862 1863 Olimpija Musee d Orsay 1863 Moteris su papuga Metropolitan Museum of Art 1866 Gelezinkelis National Gallery of Art Washington DC 1872LiteraturaEunice Lipton Alias Olympia ISBN 0 8014 8609 2 A Woman With No Clothes On London Delancey Press 2008 ISBN 978 0 9539119 7 4 A Biography of Victorine Louise Meurent and Her Role in the Art of Edouard Manet Volumes I and II by Seibert Margaret Mary Armbrust ProQuest UMI 8625285 Olympia Paris in the age of Manet by Otto Friedrich SaltiniaiJimenez Jill Berk 2001 Dictionary of Artist s Models London Routledge p 372 Ross King The Judgement of Paris p 37 Victorine Meurent pronunciation How to pronounce Victorine Meurent in French Forvo com 2010 01 24 Nuoroda tikrinta 2012 07 16 NuorodosVikiteka Victorine Meurent vaizdine ir garsine medziagaGLBTQ Encyclopedia Victorine Meurent Archyvuota kopija 2007 08 14 is Wayback Machine projekto A Fine Body of Work Female Sexuality in Manet s Paintings of Victorine Meurent Archyvuota kopija 2009 11 06 is Wayback Machine projekto The Naked Truth by V R Main A Woman With No Clothes On website Archyvuota kopija 2010 08 29 is Wayback Machine projekto Salon 1885 1755 Salon 1904 1264