| Verdainė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Verdainė | ||||||||||||||||
| 55°20′20″š. pl. 21°30′43″r. ilg. / 55.339°š. pl. 21.512°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilutės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šilutės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 61 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | vok. Werden, Werdenberg | |||||||||||||||
Verdainė – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 1 km į pietryčius nuo Šilutės, prie Šilutė-Pagėgiai geležinkelio ir kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Verdainėje yra dvejos evangelikų liuteronų senosios kapinės ir Vėžaičių kapinynas (1997 ir 2000 m. įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą). Atnaujinta Šilutės evangelikų kapinių koplyčia. Iš pietryčių prieina Gaidelių miškas. Verdainė ribojasi su Šilutės miestu, Barzdūnų, Macikų, Armalėnų, Kirlikų kaimais.
Verdainės kaimo teritorijoje gyventa I tūkstantmetyje; kaime esančiame Vėžaičių kapinyne, kurį 1891–1893 m. tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (1851–1922), vėliau – gydytojas Erichas Šojus (1876–1929), 1999 m. – L. Tamulynas: rasti V–XIII a. kapai (ištirta apie 900 kapų); dalis radinių saugomi Šilutės muziejuje.
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Verdainė minima XIII a.; buvo kryžiuočių sunaikinta; XVI a. pirmoje pusėje vėl atsistatė. 1540 m. Verdainėje gyveno 27 šeimos. 1566 m. Verdainėje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, veikė karčema. Verdainė tapo gana didelės parapijos centru (apėmė Saugų, Vileikių, Ramučių apylinkes). 1588 m. prie bažnyčios įsteigta parapijinė mokykla (veikė iki 1944 m.). 1616 m. Verdainėje minima antroji karčema; XVII a. Verdainėje įsikūrė nuo religijos persekiotojų pabėgusių škotų, kurių tarpe buvo vokiečių filosofo I. Kanto prosenelis Richard Kant; jis Verdainėje įsigijo vieną iš buvusių smuklių, laikė viešnamį (apie 1667 m.). 1702 m. veikė vandens malūnas su dviem girnomis, 1740 m. prie jo buvo pastatytas vėjo malūnas. 1718 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1757 m. Rusijos kariuomenė Verdainėje sudegino bažnyčios trobesius, vandens malūną, apiplėšė bažnyčią, sunaikino joje vargonus, suolus, 1773 m. pastatytas vandens malūnas su 3 girnomis. 1827 m. Verdainėje buvo biblioteka. 1847 m. pastatyta nauja mūrinė Verdainės bažnyčia (joje 1950–1974 m. veikė sovietų įkurtas linų šiaudelių apdirbimo fabrikas). 1858 m. dalis Verdainės prijungta prie Šilokarčemos. 1897 m. prie Verdainės kaimo prijungtas Vėžaičių kaimas (vok. Weszaiten). 1910 m. Verdainės kaimo didesnioji dalis sujungta su Šilokarčema.
1912–1944 m. per kaimą ėjo Šilutės–Kulėšų geležinkelis, čia buvo Verdainės geležinkelio stotelė.
Po II pasaulinio karo Verdainės kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. 2003 m. Verdainėje buvo 8 ūkiai, kurie laikė galvijus (8 vienetus).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| sovietmetis | Jonaičių apylinkė (1968–1973 m. jos centras) |
| 1995–1997 m. | Jonaičių seniūnija |
| 1997– | Šilutės seniūnija |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 74 | 62 | 273 | 272 | 303 | 156 | 107 | ||
| 1979 m.sur. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 76 | 57 | 78 | 56 | 53 | 61 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Kristupas Cintijus (1632–1674), evangelikų liuteronų kunigas, lietuviškų giesmių autorius
- Ernst Ludwig Krantz (1851–1918), teisininkas
- Wilhelm Kuhr (1865–1914), teisininkas, politikas
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Verdainė, Kas yra Verdainė? Ką reiškia Verdainė?