Velykų būgnas

Velykų būgnas – tradicinis bažnytinis mušamasis instrumentas, naudojamas mušti šv. Velykų rytą, kviečiant žmones į bažnyčią maldai bei procesijos metu. Šis būgnas savo forma primena didelį metalinį katilą, išlietą ar iškaltą iš vario, žalvario ir aptrauktą gyvulio oda. Mušamas dviem medinėmis lazdomis (kuokelėmis) tam tikru ritmu. Kai kurie kompozitoriai, muzikantai tokius katilo, pusrutulio pavidalo būgnus įvardija kaip . Tai mušamieji membranofonai, kurie skamba nuo virpančios įtemptos membranos. Garsas išgaunamas mušant medinėmis kuokelėmis, reguliuojamas įtempiant ar atleidžiant membraną.

Vieni seniausių ir didžiausių katilbūgnių Lietuvoje – būgnai, stovintys Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Viena iš nuomonių, kad tai yra trofėjiniai turkų kariuomenės būgnai, atimti Chotino mūšyje 1673 m. Šių būgnų griausmas sutelkdavo karius, gąsdindavo priešą. Kaip didžiausi Lietuvos timpanai – 1,35 m skersmens, 92 cm aukščio, šie du žalvariniai, oda aptraukti kariuomenės mušamieji instrumentai įtraukti į . Vieno šių būgnų kopija su grafo Reinoldo Tyzenhauzo inicialais buvo padaryta Rokiškio bažnyčiai, kur nuo 1877 m. pastatyta varpinės bokšte. 2013 m. būgnas restauruotas ir tebenaudojamas.

XVIII–XIX a. bažnytiniai būgnai buvo paplitę visoje Lietuvoje, ypač Žemaitijos ir Užnemunės bažnyčiose. Tačiau Velykų būgnų mušimo tradicija gyva ir Aukštaitijoje, kur su pertrūkiais tęsiama įvairiose regiono parapijose. Ji ypač puoselėjama Vadokliuose (Panevėžio raj.), kur be būgno gaudesio neįsivaizduojamas Velykų rytas. Instrumentas statomas šventoriuje, kur prieš mišias ir per procesiją jį paeiliui muša pasikeisdami du ar trys parapijiečiai. Mušimo ritmas kinta nuo atskirų iki tankėjančių dūžių. Po šventės būgnas vėl grąžinamas į klėtį, varpinę ar sandėlį iki kitų Velykų.

Kai kurie senieji instrumentai Lietuvos bažnyčiose yra saugomi kultūros paveldo objektai:

• Tūbinėse I (Šilalės raj.) – būgnas su herbais,
• Raudėnuose (Šiaulių raj.) – būgnas-timpanas,
• Švenčionių rajone – du būgnai-litaurai, XIX a. I p.,
• Nemaniūnų bažnyčioje (Birštono sav.) – būgnas, XIX a. pr.,
• Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje – du procesijų būgnai, 1677 m.

Šaltiniai

1. Lietuvos etnografijos muziejus. Eksponato byla: velykiniai būgnai lemu.lt 2021-03-31
2. Katilbūgniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
3. Rokiškio bažnyčios būgnas: devintos Velykos po atnaujinimo grokiskis.lt 2021-04-04
4. Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje panevezysnow.lt 2021-03-26
5. „Būgnas su herbais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
6. „Būgnas-timpanas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
7. „Būgnai-litaurai (2 vnt.)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
8. „Būgnas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
9. „Procesijų būgnai (2 vnt.)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

• Velykų būgnai – kam jie dunda? welovelithuania.com