Vakernagelio dėsnis Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio vok Jacob Wackernagel suformuluota taisyklė nustatanti in
Vakernagelio dėsnis

Vakernagelio dėsnis – Šveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio (vok. Jacob Wackernagel) suformuluota taisyklė, nustatanti indoeuropiečių prokalbės bekirčių žodžių padėtį.
Pasak šios taisyklės, silpnai kirčiuoti ir bekirčiai žodžiai (vadinamieji klitikai) šliejosi prie kirčiuotųjų žodžių ir sakinyje užimdavo antrą vietą. Pirmojo (kirčiuoto) sakinio nario gramatinė klasė nebuvo fiksuota. Šis reiškinys (bekirčiai įvardžiai ir dalelytės antroje sakinio vietoje) iš dalies yra matomas ir kitose, dabartinėse, indoeuropiečių kalbose, pavyzdžiui, daugumoje slavų (sakykime, čekų) kalbų ir prancūzų kalboje (šioje – kaip antrinis reiškinys), taip pat – palyginti neseniai fiksuotoje lietuvių ankstyvųjų raštų kalboje, kur kai kada įvardinė dalelytė įsiterpdavo tarp priešdėlio ir kamieno, pavyzdžiui, išmitrauk 'mane ištrauk', patirodžiau 'tau parodžiau'; dabartinėje lietuvių kalboje taip elgiasi iš sangrąžinio įvardžio save kilusi sangrąžos dalelytė -si-: išsitrauk 'sau ištrauk'. Tokios konstrukcijos, ypač su labai daug klitikų, tipologiškai darosi panašios į vartojamąsias inkorporacinėse kalbose.
Nuorodos
- N. Adams. „Wackernagel's law and the position of unstressed personal pronouns in classical Latin“. University of Manchester. Suarchyvuotas originalas 2012-04-10. Nuoroda tikrinta 2018-04-26.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakernagelio dėsnis, Kas yra Vakernagelio dėsnis? Ką reiškia Vakernagelio dėsnis?
Vakernagelio desnis Sveicarijos kalbininko Jakobo Vakernagelio vok Jacob Wackernagel suformuluota taisykle nustatanti indoeuropieciu prokalbes bekirciu zodziu padetį Pasak sios taisykles silpnai kirciuoti ir bekirciai zodziai vadinamieji klitikai sliejosi prie kirciuotuju zodziu ir sakinyje uzimdavo antra vieta Pirmojo kirciuoto sakinio nario gramatine klase nebuvo fiksuota Sis reiskinys bekirciai įvardziai ir dalelytes antroje sakinio vietoje is dalies yra matomas ir kitose dabartinese indoeuropieciu kalbose pavyzdziui daugumoje slavu sakykime ceku kalbu ir prancuzu kalboje sioje kaip antrinis reiskinys taip pat palyginti neseniai fiksuotoje lietuviu ankstyvuju rastu kalboje kur kai kada įvardine dalelyte įsiterpdavo tarp priesdelio ir kamieno pavyzdziui ismitrauk mane istrauk patirodziau tau parodziau dabartineje lietuviu kalboje taip elgiasi is sangrazinio įvardzio save kilusi sangrazos dalelyte si issitrauk sau istrauk Tokios konstrukcijos ypac su labai daug klitiku tipologiskai darosi panasios į vartojamasias inkorporacinese kalbose NuorodosN Adams Wackernagel s law and the position of unstressed personal pronouns in classical Latin University of Manchester Suarchyvuotas originalas 2012 04 10 Nuoroda tikrinta 2018 04 26