Vajasiškio Švento Jono Krikštytojo parapija priklauso Zarasų dekanatui Panevėžio vyskupijai Stovi Vajasiškio Šv Jono Kri
Vajasiškio parapija

Vajasiškio Švento Jono Krikštytojo parapija priklauso Zarasų dekanatui, Panevėžio vyskupijai. Stovi Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
„Vajasiškio ferma“
XVII a. Vajasiškis buvo palivarkas ir turėjo tris valakus žemės, priklausančios Salako raktui, kuris buvo Vilniaus vyskupo žinioje. Tuo metu ši vietovė buvo vadinama „Vajasiškio ferma“, kurios žemėje nuo senų laikų buvo Zabluckų kaimo kapinaitės (vėliau pavadintos karininko Dundulio vardu). Vajasiškio fermos savininkas Trečiokas pastatė medinę koplytėlę.
Kunigai
Pirmasis kunigas - Domicijonas
Kitas fermos savininkas buvo Domicijonas, kuris pastatė ant to paties šventoriaus nedidelę medinę bažnytėlę ir norėjo turėti nuolatinį kunigą. Domicijonas rado seną kunigėlį, kuris aukodavo šv. Mišias kiekvienos dienos ankstų rytą. Kitų patarnavimų jis neteikdavo. Kunigas gyveno prie bažnytėlės pastatytoje mažytėje trobelėje, o valgyti eidavo pas koliatorių.
Antrasis kunigas - Ciprijonas Jarovslavskis
Antras kunigas Ciprijonas Jarovslavskis, kuriam koliatorius davė dvi dešimtines akmenuotos žemės, bet jau maitinti jį atsisakė. Vajasiškyje C. Jaroslavskis išbuvo nuo 1856 iki 1862 m. 1863 m., dingus fermos savininkui, ją paėmė rusų valdžia ir per liustraciją išdalino valstiečiams. Liustratorius prie dviejų pono duotųjų dešimtinių pridėjo trečią prieš kunigo C. Jarovslavkio norą, nes jis nemėgo šio bažnytkaimio ir nuolat dėjo pastangas išsikelti.
Kunigas Liudvikas Jokūbauskas
1862 m. į kunigo C. Jaroslavskio vietą atvažiavo veiklus kunigas Liudvikas Jokūbauskas. Tuo metu sprendėsi ir Vajasiškio bažnytėlės klausimas. Rusų valdžia buvo nusprendusi ją panaikinti. Kunigas L. Jokūbauskas geromis vaišėmis pelnė valdininkijos palankumą. Jam buvo suteiktas leidimas per kelis mėnesius bažnytėlę pataisyti. Vajasiškio kaimo žmonės nuoširdžiai rėmė klebono pastangas ir, dirbdami ištisomis paromis, aplink senąją bažnytėlę pastatė naują medinę bažnyčią. 1863 m. ji buvo pakrikštyta Šv. Jono Krikštytojo garbei.
Jono Deveikos veikla
1912 m. kuratas Jonas Deveika parapijos lėšomis atnaujino visos bažnyčios eksterjerą bei interjerą. Bažnyčia buvo pastatyta ant aukšto, storo akmeninio pamato, kuris buvo giliai ir plačiai įleistas į žemę. Tai buvo padaryta numatant, kad ateityje ant to paties pamato būtų galima pastatyti mūrinę bažnyčią.
Bažnyčios gražinimas
Bažnyčios viduje buvo įrengtas didysis altorius, kuris siekia lubas. Jis yra dviejų tarpsnių su kolonėlėmis ir dviem laužytais antablementais, ornamentuotas kriauklių sparneliais.
Medinė varpinė
Priekiniame kairiajame šventoriaus kampe pastatyta medinė varpinė ant aukšto akmeninio pamato, 20 m aukščio. Joje yra keturi varpai. Didžiausias varpas sveria 41,5 pūdo. Jį bažnyčiai 1879 m. buvo nupirkęs kunigas L. Jokūbauskas. Per Pirmąjį pasaulinį karą varpas buvo nukabintas ir paslėptas, kad okupantai neišgabentų. Šiuo metu jis nebenaudojamas, nes yra skilęs. Antrasis varpas, sveriantis 32 pūdus, buvo įsigytas L. Dumbravos, J. S. Miškinio ir P. Šileikio pastangomis. Kiti du varpai mažesni, sveriantys 52 ir 34 svarus, buvo paslėpti karo metu.
Medinė klebonija
1911 m. prie bažnyčios, kunigo J. Deveikio rūpesčiu, buvo pastatyta medinė klebonija. 1918 m. kunigas J. Armalis perdėjo klebonijos grindis, ištinkavo vidų, pastatą apkalė lentomis.
Antano Bačkio veikla
Ilgesnį laiką Vajasiškio klebonu buvo garbės kanauninkas Antanas Bačkis, Panevėžio vyskupijos religinių raštų cenzorius, išvaręs plačią vagą gyventojų kultūros ugdymo bei švietimo srityje. Jis skatino jaunimą siekti mokslo ir kiek įstengdamas juos rėmė. Jo rūpesčiu buvo išdažyti klebonijos vidus ir išorė. 1935 m. jis pastatė ir parapijos špitolę, kurios salė buvo skirta katalikiškoms organizacijoms rinktis. 1939 m. klebonijos pastogėje jis įrengė trijų kambarių butą su virtuve, skirtą kunigui gyventi, tačiau jame gyveno pats iki savo mirties – 1945 metų.
Bažnyčios tarnų namai
1902 metais Vajasiškyje buvo pastatyti du bažnyčios tarnų namai. Pirmasis nugriautas 1940 m. Iš kitų tarnų namo kunigo P. Pošio rūpesčiu 1943 m. buvo pastatyta nauja špitolė, kurioje buvo įrengti butai vargonininkui bei varpininkui.
Katalikų skaičius Vajasiškyje
Vajasiškio bažnyčia ilgą laiką buvo Salako parapijos filija be cirkulo. 1907 m. įgijo parapines teises su cirkulu, kuriam paskirta 33 kaimai ir gyvenamosios vietos. 1939 m. šioje prapijoje buvo 2161 katalikas. Įsteigus Švedriškės parapiją, Vajasiškis kurį laiką buvo jos filija. 1940 m. jai buvo grąžintos parapijos teisės ir turėjo 2727 parapijiečius. Antrojo pasaulinio karo metu kuratu buvo kunigas P. Pošys, o 1944-1949 metais – kunigas Jonas Ugintas.
Kiti kunigai
Kunigas Juozas Garška
Vajasiškio bažnyčioje ilgiausiai dirbo kunigas Juozas Garška. Baigęs Tarpdiezecinę kunigų seminariją, 1934 m. jis buvo įšventintas į kunigus. Per penkiasdešimt kunigavimo metų jis dirbo tik šešiose parapijose: vikaravo Panemunėlyje bei Kupiškyje, klebonavo Geležiuose, Kupreliškyje, 1949-1954 m. – Aviliuose. 1954 m. jis pradėjo kunigauti Vajasiškio bažnyčioje. Kunigas Juozas Garška buvo ramaus, švelnaus būdo, draugiškas, atsidavęs savo pareigoms. Dalį savo laisvo laiko skirdavo bitėms. Turėjo nemažai bičių šeimų. Medumi apdalindavo daugelį ligonių. Net ir tokio ramaus būdo kunigas užkliuvo tuometiniams ateistams.
Kunigo J. Garškos apšmeižimas
Kunigaudamas Kupreliškyje, jis patyrė didelę nuoskaudą. Buvo apšmeižtas, kad su šautuvu rankose dalyvavęs kovojant prieš tarybinius aktyvistus. Šis kaltinimas buvo plačiai paskleistas ir naujoje Avilių parapijoje. Tikintieji gerai suprato, kad šitokiu būdu buvo žeminami bei šmeižiami kunigai, siekiant sukompromituoti juos parapijiečių akyse. Vajasiškio parapijiečiai savo ilgametį kleboną labai gerbė, kreipdavosi dažnai patarimų bei religinių patarnavimų. Kunigas Juozas Garška mirė 1990-08-24. Palaidotas Vajasiškio šventoriuje.
Kunigas Petras Baltuška
Nuo 1990 metų Vajasiškio bažnyčią aptarnauja kunigas Petras Baltuška.
Aleksandro Juodvalkio veikla
Vajasiškio parapijoje, Kloviškių kaime, 1883 m. gimė kunigas, vėliau Latvijos lietuvių veikėjas Aleksandras Juodvalkis. Kunigu jis buvo įšventintas 1905 m., vėliau studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje ir gavo kanono teisės magistro laipsnį. Apsigyvenęs Rygoje, kunigabo Šv. Pranciškaus parapijoje ir veikė tarp lietuvių. Jis buvo vienas iš Rygos lietuvių gimnazijos (1923 m.) steigėjų ir jos pirmuoju direktoriumi, šiose pareigose dirbęs dešimt metų. Gimnazijoje dėstė tikybą, lotynų kalbą ir istoriją. Rygoje rūpinosi ir Latvijos lietuvių spauda: nuo 1921 m. buvo „Rygos balso“ redakcinės komisijos nariu, o nuo 1924 m. rudens – šio leidinio redkatoriumi. Kunigas dalyvavo Latvijos lietuvių sąjungos, Latvių – lietuvių vienybės draugijos, Latvijos lietuvių mokytojų sąjungos veikloje. Po Antrojo pasaulinio karo mirė Rygoje ir ten palaidotas.
Šaltiniai
- Raubiškienė Laima. Pašauktas mylėti artimą. Utena: UAB „Utenos spaustuvė“, 2001. 272 p.
- Medinės sakralinės architektūros kelias Zarasų krašte. Parengė Zarasų turizmo informacijos centras. Kaunas: „Lututė“, 2007. 24 p.
- Panevėžio vyskupijos svetainėje apie Vajasiškio parapiją Archyvuota kopija 2018-08-13 iš Wayback Machine projekto.
- Vajasiškio parapija šventė šimtmečio jubiliejų. Voruta [neveikianti nuoroda]
- Parapija šventė šimtmečio jubiliejų. XXI amžius Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vajasiškio parapija, Kas yra Vajasiškio parapija? Ką reiškia Vajasiškio parapija?
Vajasiskio Svento Jono Krikstytojo parapija priklauso Zarasu dekanatui Panevezio vyskupijai Stovi Vajasiskio Sv Jono Krikstytojo baznycia Vajasiskio ferma XVII a Vajasiskis buvo palivarkas ir turejo tris valakus zemes priklausancios Salako raktui kuris buvo Vilniaus vyskupo zinioje Tuo metu si vietove buvo vadinama Vajasiskio ferma kurios zemeje nuo senu laiku buvo Zablucku kaimo kapinaites veliau pavadintos karininko Dundulio vardu Vajasiskio fermos savininkas Treciokas pastate medine koplytele KunigaiPirmasis kunigas Domicijonas Kitas fermos savininkas buvo Domicijonas kuris pastate ant to paties sventoriaus nedidele medine baznytele ir norejo tureti nuolatinį kuniga Domicijonas rado sena kunigelį kuris aukodavo sv Misias kiekvienos dienos ankstu ryta Kitu patarnavimu jis neteikdavo Kunigas gyveno prie baznyteles pastatytoje mazyteje trobeleje o valgyti eidavo pas koliatoriu Antrasis kunigas Ciprijonas Jarovslavskis Antras kunigas Ciprijonas Jarovslavskis kuriam koliatorius dave dvi desimtines akmenuotos zemes bet jau maitinti jį atsisake Vajasiskyje C Jaroslavskis isbuvo nuo 1856 iki 1862 m 1863 m dingus fermos savininkui ja paeme rusu valdzia ir per liustracija isdalino valstieciams Liustratorius prie dvieju pono duotuju desimtiniu pridejo trecia pries kunigo C Jarovslavkio nora nes jis nemego sio baznytkaimio ir nuolat dejo pastangas issikelti Kunigas Liudvikas Jokubauskas 1862 m į kunigo C Jaroslavskio vieta atvaziavo veiklus kunigas Liudvikas Jokubauskas Tuo metu sprendesi ir Vajasiskio baznyteles klausimas Rusu valdzia buvo nusprendusi ja panaikinti Kunigas L Jokubauskas geromis vaisemis pelne valdininkijos palankuma Jam buvo suteiktas leidimas per kelis menesius baznytele pataisyti Vajasiskio kaimo zmones nuosirdziai reme klebono pastangas ir dirbdami istisomis paromis aplink senaja baznytele pastate nauja medine baznycia 1863 m ji buvo pakrikstyta Sv Jono Krikstytojo garbei Jono Deveikos veikla 1912 m kuratas Jonas Deveika parapijos lesomis atnaujino visos baznycios eksterjera bei interjera Baznycia buvo pastatyta ant auksto storo akmeninio pamato kuris buvo giliai ir placiai įleistas į zeme Tai buvo padaryta numatant kad ateityje ant to paties pamato butu galima pastatyti murine baznycia Baznycios grazinimasBaznycios viduje buvo įrengtas didysis altorius kuris siekia lubas Jis yra dvieju tarpsniu su kolonelemis ir dviem lauzytais antablementais ornamentuotas kriaukliu sparneliais Medine varpinePriekiniame kairiajame sventoriaus kampe pastatyta medine varpine ant auksto akmeninio pamato 20 m aukscio Joje yra keturi varpai Didziausias varpas sveria 41 5 pudo Jį baznyciai 1879 m buvo nupirkes kunigas L Jokubauskas Per Pirmajį pasaulinį kara varpas buvo nukabintas ir pasleptas kad okupantai neisgabentu Siuo metu jis nebenaudojamas nes yra skiles Antrasis varpas sveriantis 32 pudus buvo įsigytas L Dumbravos J S Miskinio ir P Sileikio pastangomis Kiti du varpai mazesni sveriantys 52 ir 34 svarus buvo paslepti karo metu Medine klebonija1911 m prie baznycios kunigo J Deveikio rupesciu buvo pastatyta medine klebonija 1918 m kunigas J Armalis perdejo klebonijos grindis istinkavo vidu pastata apkale lentomis Antano Backio veiklaIlgesnį laika Vajasiskio klebonu buvo garbes kanauninkas Antanas Backis Panevezio vyskupijos religiniu rastu cenzorius isvares placia vaga gyventoju kulturos ugdymo bei svietimo srityje Jis skatino jaunima siekti mokslo ir kiek įstengdamas juos reme Jo rupesciu buvo isdazyti klebonijos vidus ir isore 1935 m jis pastate ir parapijos spitole kurios sale buvo skirta katalikiskoms organizacijoms rinktis 1939 m klebonijos pastogeje jis įrenge triju kambariu buta su virtuve skirta kunigui gyventi taciau jame gyveno pats iki savo mirties 1945 metu Baznycios tarnu namai1902 metais Vajasiskyje buvo pastatyti du baznycios tarnu namai Pirmasis nugriautas 1940 m Is kitu tarnu namo kunigo P Posio rupesciu 1943 m buvo pastatyta nauja spitole kurioje buvo įrengti butai vargonininkui bei varpininkui Kataliku skaicius VajasiskyjeVajasiskio baznycia ilga laika buvo Salako parapijos filija be cirkulo 1907 m įgijo parapines teises su cirkulu kuriam paskirta 33 kaimai ir gyvenamosios vietos 1939 m sioje prapijoje buvo 2161 katalikas Įsteigus Svedriskes parapija Vajasiskis kurį laika buvo jos filija 1940 m jai buvo grazintos parapijos teises ir turejo 2727 parapijiecius Antrojo pasaulinio karo metu kuratu buvo kunigas P Posys o 1944 1949 metais kunigas Jonas Ugintas Kiti kunigaiKunigas Juozas Garska Vajasiskio baznycioje ilgiausiai dirbo kunigas Juozas Garska Baiges Tarpdiezecine kunigu seminarija 1934 m jis buvo įsventintas į kunigus Per penkiasdesimt kunigavimo metu jis dirbo tik sesiose parapijose vikaravo Panemunelyje bei Kupiskyje klebonavo Geleziuose Kupreliskyje 1949 1954 m Aviliuose 1954 m jis pradejo kunigauti Vajasiskio baznycioje Kunigas Juozas Garska buvo ramaus svelnaus budo draugiskas atsidaves savo pareigoms Dalį savo laisvo laiko skirdavo bitems Turejo nemazai biciu seimu Medumi apdalindavo daugelį ligoniu Net ir tokio ramaus budo kunigas uzkliuvo tuometiniams ateistams Kunigo J Garskos apsmeizimas Kunigaudamas Kupreliskyje jis patyre didele nuoskauda Buvo apsmeiztas kad su sautuvu rankose dalyvaves kovojant pries tarybinius aktyvistus Sis kaltinimas buvo placiai paskleistas ir naujoje Aviliu parapijoje Tikintieji gerai suprato kad sitokiu budu buvo zeminami bei smeiziami kunigai siekiant sukompromituoti juos parapijieciu akyse Vajasiskio parapijieciai savo ilgametį klebona labai gerbe kreipdavosi daznai patarimu bei religiniu patarnavimu Kunigas Juozas Garska mire 1990 08 24 Palaidotas Vajasiskio sventoriuje Kunigas Petras Baltuska Nuo 1990 metu Vajasiskio baznycia aptarnauja kunigas Petras Baltuska Aleksandro Juodvalkio veikla Vajasiskio parapijoje Kloviskiu kaime 1883 m gime kunigas veliau Latvijos lietuviu veikejas Aleksandras Juodvalkis Kunigu jis buvo įsventintas 1905 m veliau studijavo Petrapilio dvasineje akademijoje ir gavo kanono teises magistro laipsnį Apsigyvenes Rygoje kunigabo Sv Pranciskaus parapijoje ir veike tarp lietuviu Jis buvo vienas is Rygos lietuviu gimnazijos 1923 m steigeju ir jos pirmuoju direktoriumi siose pareigose dirbes desimt metu Gimnazijoje deste tikyba lotynu kalba ir istorija Rygoje rupinosi ir Latvijos lietuviu spauda nuo 1921 m buvo Rygos balso redakcines komisijos nariu o nuo 1924 m rudens sio leidinio redkatoriumi Kunigas dalyvavo Latvijos lietuviu sajungos Latviu lietuviu vienybes draugijos Latvijos lietuviu mokytoju sajungos veikloje Po Antrojo pasaulinio karo mire Rygoje ir ten palaidotas SaltiniaiRaubiskiene Laima Pasauktas myleti artima Utena UAB Utenos spaustuve 2001 272 p Medines sakralines architekturos kelias Zarasu kraste Parenge Zarasu turizmo informacijos centras Kaunas Lutute 2007 24 p Panevezio vyskupijos svetaineje apie Vajasiskio parapija Archyvuota kopija 2018 08 13 is Wayback Machine projekto Vajasiskio parapija svente simtmecio jubilieju Voruta neveikianti nuoroda Parapija svente simtmecio jubilieju XXI amzius Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto