Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vaivorykštė optinis ir meteorologinis reiškinys kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius danguje at
Vaivorykštė
Vaivorykštė – optinis ir meteorologinis reiškinys, kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta. Vaivorykštės forma – spalvotas lankas su raudona spalva išorinėje lanko pusėje ir violetine vidinėje lanko dalyje. Dvigubos vaivorykštės atveju matomas antras, ne toks ryškus lankas, kurio spalvų linijos išsidėsčiusios atvirkštine tvarka.
Vaivorykštę sudaro ištisinis spalvų spektras, tačiau paprastai matoma tokia spalvų seka: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė.
Vaivorykštė iš tikro nėra tam tikroje dangaus vietoje. Ji yra optinis reiškinys ir jos matoma vieta priklauso nuo stebėtojo ir Saulės padėties. Visi vandens lašeliai vienodai laužia spindulius, tačiau tik dalis šių spindulių pasiekia stebėtojo akis. Šie spinduliai ir sudaro stebėtojui vaivorykštės vaizdą. Vaivorykštė visada yra priešingoje stebėtojui pusėje, nei Saulė.
Reiškinio paaiškinimas
Pirmasis išsamų mokslinį šio reiškinio aprašymą, remdamasis šviesos lūžio dėsniai 1637 metais pateikė Renė Dekartas. Nors yra žinoma, kad jau persai XIII-ame amžiuje kėlė idėjas apie vaivorykštę, kaip apie Saulės šviesos atspindį nuo debesų.
Vaivorykštės efektas galimas, kai ore yra vandens lašų, kurie apšviečiami saulės spindulių, sklindančių iš už stebėtojo nugaros, nedideliame aukštyje arba atitinkamu kampu. Gražiausios vaivorykštės susiformuoja, kai dalis dangaus yra debesuota, o stebėtojas yra po giedra dangaus dalimi. Vaivorykštę taip pat galima dažnai pamatyti prie krioklių bei fontanų, ir netgi saulėtą dieną laistant daržą.
Vaivorykštė atsiranda dėl Saulės šviesos dispersijos, kai spinduliai lūžta pereidami per lašus, kurie yra beveik sferos formos. Šviesa pirmiausiai lūžta, jai skverbiantis pro lašo paviršių, tada atspindima antrojo lašo paviršiaus, ir dar kartą lūžta išeidama iš lašo. Tokiu būdu įeinanti šviesa atspindima įvairiais kampais, kurių dydis priklauso nuo lašo lūžio rodiklio.
Tyrimai yra parodę, jog gryniausių spalvų vaivorykštė atsiranda tada, kai lietaus lašų skersmuo būna nuo 0,5 iki 1 milimetro – kuo lašai smulkesni, tuo blyškesnė vaivorykštė.
Mėnulio vaivorykštė
Labai retais atvejais panašų reiškinį, vadinamą mėnulio vaivorykšte, galima stebėti ir naktį, ryškiai šviečiant mėnuliui, tačiau dėl žmogaus regėjimo savybių (sunkiau išskiriamos spalvos, kai šviesa neryški) ji dažniausiai atrodo balta.
Taip pat skaitykite
- Rūko lankas
- Vainikas
Šaltiniai
- Vaivorykštė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-09-28.
- Kas, kada, kodėl? Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, 63 p.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vaivorykštė, Kas yra Vaivorykštė? Ką reiškia Vaivorykštė?
Vaivorykste optinis ir meteorologinis reiskinys kuomet Saulei apsvietus atmosferoje esancius vandens laselius danguje atsiranda istisine spalvu spektro juosta Vaivorykstes forma spalvotas lankas su raudona spalva isorineje lanko puseje ir violetine vidineje lanko dalyje Dvigubos vaivorykstes atveju matomas antras ne toks ryskus lankas kurio spalvu linijos issidesciusios atvirkstine tvarka Vaivorykste virs Kaviskio ezero Lazdiju rajonas Dviguba vaivorykste Rezgiai Kedainiu rajonas Vaivorykste sudaro istisinis spalvu spektras taciau paprastai matoma tokia spalvu seka raudona oranzine geltona zalia zydra melyna ir violetine Vaivorykste is tikro nera tam tikroje dangaus vietoje Ji yra optinis reiskinys ir jos matoma vieta priklauso nuo stebetojo ir Saules padeties Visi vandens laseliai vienodai lauzia spindulius taciau tik dalis siu spinduliu pasiekia stebetojo akis Sie spinduliai ir sudaro stebetojui vaivorykstes vaizda Vaivorykste visada yra priesingoje stebetojui puseje nei Saule Reiskinio paaiskinimasVaivorykstes susiformavimo schema 1 sferinis lasas 2 vidaus atspindys 3 pirmine vaivorykste 4 spinduliu luzis 5 antrine vaivorykste 6 apsvieciantys spinduliai 7 pirmines vaivorykstes sviesos spinduliu eiga 8 antrines vaivorykstes spinduliu eiga 9 stebetojas 10 12 vaivorykstes formavimosi sritis Pirmasis issamu mokslinį sio reiskinio aprasyma remdamasis sviesos luzio desniai 1637 metais pateike Rene Dekartas Nors yra zinoma kad jau persai XIII ame amziuje kele idejas apie vaivorykste kaip apie Saules sviesos atspindį nuo debesu Vaivorykstes efektas galimas kai ore yra vandens lasu kurie apsvieciami saules spinduliu sklindanciu is uz stebetojo nugaros nedideliame aukstyje arba atitinkamu kampu Graziausios vaivorykstes susiformuoja kai dalis dangaus yra debesuota o stebetojas yra po giedra dangaus dalimi Vaivorykste taip pat galima daznai pamatyti prie kriokliu bei fontanu ir netgi sauleta diena laistant darza Vaivorykste atsiranda del Saules sviesos dispersijos kai spinduliai luzta pereidami per lasus kurie yra beveik sferos formos Sviesa pirmiausiai luzta jai skverbiantis pro laso pavirsiu tada atspindima antrojo laso pavirsiaus ir dar karta luzta iseidama is laso Tokiu budu įeinanti sviesa atspindima įvairiais kampais kuriu dydis priklauso nuo laso luzio rodiklio Tyrimai yra parode jog gryniausiu spalvu vaivorykste atsiranda tada kai lietaus lasu skersmuo buna nuo 0 5 iki 1 milimetro kuo lasai smulkesni tuo blyskesne vaivorykste Menulio vaivoryksteLabai retais atvejais panasu reiskinį vadinama menulio vaivorykste galima stebeti ir naktį ryskiai svieciant menuliui taciau del zmogaus regejimo savybiu sunkiau isskiriamos spalvos kai sviesa neryski ji dazniausiai atrodo balta Taip pat skaitykiteRuko lankas VainikasSaltiniaiVikiteka Vaivorykste vaizdine ir garsine medziagaVaivorykste Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2021 09 28 Kas kada kodel Vilnius Valstybine grozines literaturos leidykla 1963 63 p