Uždraustasis miestas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Uždraustasis miestas – Ming ir Čing dinastijų imperatoriaus rūmai Pekine. Į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktas 1987 m. Dabar žinomas kaip meno muziejus su didele Kinijos meno kolekcija.

Apjuostas daugiau nei 10 m aukščio sienos ir 49 m pločio vandens pripildyto griovio, Pekine esantis Uždraustasis miestas laikomas įspūdingiausiu Kinijos imperijos biurokratinės architektūros pavyzdžiu. Nuo 1421 m. iki 1911 m. (tais metais įkurta Kinijos Respublika) čia gyveno imperatoriaus vyriausybė. Šis miestas buvo tapęs ir 24 Mingų dinastijos (paskutinės etninių kinų dinastijos) imperatorių – nuo iki paskutiniojo, Pu Yi.

Šis 178 akrų plotą užimantis miestas mieste buvo skirtas imperatoriaus šeimai ir jo dvariškiams, o paprastiems miestiečiams drausta tarti net jo vardą. Manoma, kad rūmuose galėję būti apie 9000 kambarių, kuriuose galėję gyventi nuo 8000 iki 10 000 žmonių.

Struktūra

Ant akmens platformų suręstos medinės sienos, uždengtos gelsvai auksinės spalvos čerpėmis nuklotais šlaitiniais stogais. Sienų apjuostoje teritorijoje stovintys pastatai dalijami į du sektorius. Pietiniame sektoriuje vykdytos politinės funkcijos, šiaurinis buvo skirtas asmeniniam gyvenimui. Iš išorinio pasaulio lankytojai patekdavo pro ketverius vartus, iš jų pro trejus – į pietinį sektorių. Pro vienerius, šiaurinėje pusėje atsiveriančius Dieviškojo karinio genijaus vartus, atvykėliai patekdavo iš karto į gyvenamąjį rajoną. Svarbiausi pastatai išdėstyti šiaurėje – pietų ašyje ir pavadinti itin poetiškais vardais. Įžengęs pro pietinius vartus (kadaise jais naudotis galėjo tiks pats imperatorius), lankytojas žingsniuodavo pirmuoju kiemeliu, per kurį tekėjo Aukso vandenų upė. Praėjęs Aukščiausios harmonijos vartus, žmogus patekdavo į antrą, labai didelį kiemą, kuriame tilpdavo mažiausiai 9000 asmenų. Iš šio kiemo kilo laiptuota Trijų didžiųjų paviljonų terasa.

Pirmasis iš trijų – Aukščiausios harmonijos paviljonas buvo didžiausias visame Uždraustajame mieste. Sėdėdamas šio pastato centre esančiame Drakono , imperatorius valdė savo imperiją ir stebėjo oficialias ceremonijas.

Centrinės harmonijos ir Harmonijos saugojimo paviljonai taip pat buvo ištaigingi, o pro Dangiškojo tyrumo vartus būdavo patenkama į tikrą paviljonų, rūmų ir sodų labirintą – visu tuo naudojosi tik imperatoriaus šeima. Privačių imperatoriaus apartamentų širdimi galima vadinti kompleksą, sugrupuotą aplink trejus rūmus – Dangiško tyrumo, Vienybės ir Žemiškosios ramybės – kuris suprojektuotas tarsi veidrodinis trijų didžiųjų paviljonų atspindys. Kitapus jo, kaip įprasta, plytėjo dviejų akrų dydžio Kinijos imperatoriaus sodas, o jo centre stovėjo Imperatoriškosios taikos paviljonas. Rytuose ir vakaruose yra pastatai kuriuose gyveno eunuchai, sugulovės ir tarnai. Čia taip pat netrūko šventyklų, bibliotekų, teatrų ir sodelių.

Kompleksui žavesio teikė ryškių spalvų deriniai. Baltas terasų, laiptų ir baliustradų marmuras kontrastavo su dažytos medienos raudoniu, gelsvai auksine čerpių spalva ir įvairiomis kronšteinų papuošimų spalvomis. Kronšteinai dažniau turėjo dekoratyvinę nei konstrukcinę paskirtį, tačiau stogų kraigai būdavo taip gausiai išpuošti medžio skulptūromis, kad prireikdavo jų svoriui laikyti. Dauguma pastatų, kuriuos šiandien mato lankytojai, atsirado XIX a.

1664 m. miestą apiplėšė ir apgriovė įsibrovę mandžiūrai, be to, medinius pastatus neretai niokojo gaisrai. Jie kildavo atsitiktinai, įpusti iš Gobio dykumos atpūtusių vėjų, o kartais miestą padegdavo nesąžiningi dvariškiai, troškę pasipelnyti iš būsimų atstatymo darbų. Kartu sudegdavo ir didžiulės istorinės bei meninės vertės knygos, tapybos darbai ir baldai.

Šaltiniai

1. Lijana Šatavičiūtė. Uždraustasis miestas (Gugong), Imperatorių rūmai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 465-466 psl.