Turaidos mūšis (1206)

Turaidos mūšis (1206)
Livonijos kryžiaus karai
Data 1206 m. vasara Vieta Turaida Rezultatas Kryžininkai ir žiemgaliai užėmė bei sudegino Turaidos pilį, bet neįstengė paimti Satezelės pilies
Priešininkai
Turaidos ir Satezelės pilių kariuomenės	Kalavijuočių ordinas Žiemgaliai
Vadai
Dabrelis	Kaupas Viesturas
Pajėgos
	3000 žiemgalių
Aukos
apie 50 turaidiečių	5 kryžininkai ir žiemgaliai

Turaidos mūšis – Livonijos kryžiaus karų pradžioje įvykęs mūšis Turaidoje, surengtas netrukus po Salaspilio mūšio 1206 m. vasarą.

Priešistorė

Turaidos, tikriausiai ir Satezelės, lyviai ne kartą buvo susikirtę su Rygos vyskupu, palei Rygos įlanką plėtusiu savo valdas, taip pat ir su kalavijuočiais bei juos palaikiusiais kryžininkais. Paskutiniu metu Dauguvos lyviai buvo gavę paramą, kad apsigintų nuo Salaspilio pilį puolančios Rygos vyskupo kariuomenės. Kai pilis pasidavė, pilį apsupę kariai leido turaidiečiams, kitaip nei vietiniams lyviams, pasitraukti ir su jais sudarė taiką. Tačiau vėliau tais pačiais metais Rygoje buvo nuspręsta prieš Turaidą surengti keršto žygį, į kurį buvo pakviesti su vietiniais gyventojais nesutariantys žiemgaliai, vadovaujami jų valdovo Viesturo.

Apgultis

Viena jungtinės kariuomenės dalis, vadovaujama Kaupo, patraukė į silpnai įtvirtintą senąją Turaidos pilį ir palyginti lengvai ją paėmė. Kita kariuomenės grupė nuėjo į priešingą Gaujos kranto pusę, kad užimtų Satezelės pilį, tuo metu priklausiusią vietiniam valdovui Dabreliui. Kad išvengtų sudegintos Turaidos pilies likimo, Satezelės lyviai susitelkė ginti savo tvirtovę.

Kryžininkų ir žiemgalių atakos, trukusios visą dieną ir užpuolikams pridariusios žalos, vadovaujant Dabreliui buvo atlaikytos. Galiausiai užpuolikai nutarė, jog pilis per stipri ir, apiplėšę apylinkę, grįžo į kitą krantą ir su likusia kariuomenės dalimi išvyko Rygon.

Padariniai

Nors Satezelės pilis buvo sėkmingai apginta, kituose mūšiuose Rygos vyskupui lyviai pralaimėjo. Pavyzdžiui, po Satezelės apgulties turaidiečiai susivienijo su Polocko kunigaikščiu, kad užimtų Salaspilio pilį, kurią buvo užvaldę kryžininkai, tačiau apgultis buvo nesėkminga ir lyviams atnešė didelių nuostolių. Tad visi lyvių kraštai, taip pat ir Satezelė, nusprendė prašyti taikos ir 1206 m. apsikrikštijo, tokiu būdu pereidami Rygos vyskupo valdžion.

Išnašos

1. HLK, p. 61
2. HLK, p. 63
3. HLK, p. 65, 67
4. HLK, p. 67

Literatūra

• Henriku Liivimaa kroonika = Heinrici chronicon Livoniae. Iš lotynų kalbos vertė Richard Kleis, redaktorius ir komentarų autorius Enn Tarvel. Tallinn: Eesti Raamat 1982.