Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tripuros karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietų Azijos regionas Twipra | |
---|---|
Šalis | Indija (Tripura, p. Asamas), Bangladešas (Silhetas, š. Čitagongas) |
Tautos | , |
Valstybės | Tripuros karalystė |
Miestai | Agartala, Udaipuras |
Tripuros karalystė (Twipra) – iki 1947 m. egzistavusi istorinė valstybė, buvusi dabartinės Indijos ir Bangladešo rytinėje dalyje (su centru Tripuros valstijoje). Jos valdytos teritorijos sudaro istorinį Tripuros regioną.
Geografija
Istorinis Tripuros regionas sutampa su Arakano kalnagūbrio vakarinėmis pašlaitėmis. Iš rytų jis yra uždarytas kalnagūbrio, pietuose susisiekia su (istorine Bengalija), šiaurėje jį riboja , o pietuose susisiekia su . Jis apėmė ne tik dabartinę Tripuros valstiją, bet taip pat ir gretimas teritorijas Manipūre, pietinį Asamą, šiaurės rytinį Bangladešo kampą.
Regionas išvagotas gausių kalvų grandinių, kurios eina lygiagrečiai Arakano kalnagūbriui. Tarp jų išsidėstę derlingi slėniai, upės, ežerai. Šalyje klimatas tropinis, čia būdingi musonai.
Etniškai regionas ilgą laiką buvo apgyvendintas tibetiečių-birmiečių kilmės tautelių, tarp kurių valdžią per visą istoriją išlaikė (kokborokai).
Istorija
Kultūriškai istorinė Tripura buvo ryčiausia riba, kur siekė indiškosios kultūros įtaka, tolimiausia Indų civilizacijos provincija. Nepaisant istorinių kataklizmų, vykusių į vakarus nuo regiono, dėl savo geografinio uždarumo Tripura kelis tūkstantmečius turėjo savo nepriklausomą istoriją.
Senovė
Nėra aišku, kas buvo seniausieji Tripuros gyventojai, tačiau bodo-kačariai čia kėlėsi iš Tibeto plynaukštės I tūkst. pr. m. e., apgyvendindami visą dabartinės rytų Indijos pakraštį (istorinius Asamo, Meghalajos regionus). Pietinė jų dalis, atskirta Garo-khasi kalnyno, ilgainiui ėmė vystytis savarankiškai. Apie pirmuosius mūsų eros amžius tripuriai sukūrė savo valstybę, kurios sostinė (Kholongma) buvo prie Meghnos upės dabartiniame rytų Bangladeše. Jų valdovai titulavosi Pha (tai reiškė tėvas). 590 m. nustatyta tripurių era, nuo kurios skaičuojamas istorinis laikas. Pagal tradiciją, šie metai žymi Tripuros pergalę prieš Bengaliją.
VIII a., matyt dėl stiprėjančios Bengalijos (tuo metu ten įsigalėjo agresyvi Palų dinastija), Tripura buvo priversta iškelti sostinę į rytus, į Surma upės slėnį. Ji buvo įtvirtinta dabartinėje Tripuros valstijoje ().
Manikjų dinastija
1280 m. Tripuros karalius pha titulavosi manikya ir įkūrė naują dinastiją (valdė iki 1947 m.) iškėlė sostinę į Rangamati (vėliau pervardintas , dab. pietų Tripura). Tai pradėjo didžiausią valstybės klestėjimo laikotarpį. Karalystė valdė visą istorinį Tripuros regioną, neretai rengė žygius į pietus (Arakaną) ir vakarus (Bengaliją). Nepaisant to, kad Bengalijos sultonatas XVII a. buvo užimtas Mogholų imperijos, Tripura išsaugojo nepriklausomybę.
Pradedant XVI a., karalystė patyrė krizę, kurią sukėlė aplinkinių valstybių invazijos. Pirmiausia iš šiaurės ją užpuolė kunigaikštis , kuris atplėšė šiaurines teritorijas (čia vėliau įsitvirtino ), o XVII a. ji patyrė Arakano karalystės invaziją iš pietų.
XVIII a. Britų Indija atplėšė iš karalystės pietines (dabartinės Čitagongo srities šiaurė) ir šiaurines (dab. Silheto sritis) teritorijas. Tokiu būdu XVIII a. pabaigos Tripura apėmė tik dab. Tripuros valstijos ir (dab. Bangladešas) teritorijas. XVIII a. karalius Krišna manikja perkėlė sostinę į .
Priklausomybės laikotarpis
XIX a. Tripuros karalystė buvo įjungta į Britų Indijos sudėtį kaip viena iš daugybės kunigaikštysčių, išlaikė savo valdovų liniją ir teritoriją. Valdovas Bičandra manikja modernizavo šalį, remdamasis vakarietiškais metodais.
1947 m. Indijai iškovojus nepriklausomybę, Tripura buvo padalinta paskutinį kartą. Rytinė teritorija 1949 m. prijungta prie Indijos (iš pradžių Asamo valstijoje, o nuo 1972 m. kaip nepriklausoma valstija), o vakarinė – prie Bangladešo (tuometinis Rytų Pakistanas). Tada galutinai baigėsi Tripuros valdovų linija, nors dinastijos palikuonys yra išsaugoję savo titulus.
Padalinimas nulėmė gausią hinduistų bengalų migraciją iš Bangladešo į Tripurą indijoje. Jie šiuo metu sudaro net 70 proc. dabartinės Tripuros gyventojų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tripuros karalystė, Kas yra Tripuros karalystė? Ką reiškia Tripuros karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pietu Azijos regionas TwipraSalis Indija Tripura p Asamas Bangladesas Silhetas s Citagongas Tautos Valstybes Tripuros karalysteMiestai Agartala Udaipuras Tripuros karalyste Twipra iki 1947 m egzistavusi istorine valstybe buvusi dabartines Indijos ir Bangladeso rytineje dalyje su centru Tripuros valstijoje Jos valdytos teritorijos sudaro istorinį Tripuros regiona GeografijaIstorinis Tripuros regionas sutampa su Arakano kalnagubrio vakarinemis paslaitemis Is rytu jis yra uzdarytas kalnagubrio pietuose susisiekia su istorine Bengalija siaureje jį riboja o pietuose susisiekia su Jis apeme ne tik dabartine Tripuros valstija bet taip pat ir gretimas teritorijas Manipure pietinį Asama siaures rytinį Bangladeso kampa Regionas isvagotas gausiu kalvu grandiniu kurios eina lygiagreciai Arakano kalnagubriui Tarp ju issideste derlingi sleniai upes ezerai Salyje klimatas tropinis cia budingi musonai Etniskai regionas ilga laika buvo apgyvendintas tibetieciu birmieciu kilmes tauteliu tarp kuriu valdzia per visa istorija islaike kokborokai IstorijaKulturiskai istorine Tripura buvo ryciausia riba kur sieke indiskosios kulturos įtaka tolimiausia Indu civilizacijos provincija Nepaisant istoriniu kataklizmu vykusiu į vakarus nuo regiono del savo geografinio uzdarumo Tripura kelis tukstantmecius turejo savo nepriklausoma istorija Senove Nera aisku kas buvo seniausieji Tripuros gyventojai taciau bodo kacariai cia kelesi is Tibeto plynaukstes I tukst pr m e apgyvendindami visa dabartines rytu Indijos pakrastį istorinius Asamo Meghalajos regionus Pietine ju dalis atskirta Garo khasi kalnyno ilgainiui eme vystytis savarankiskai Apie pirmuosius musu eros amzius tripuriai sukure savo valstybe kurios sostine Kholongma buvo prie Meghnos upes dabartiniame rytu Bangladese Ju valdovai titulavosi Pha tai reiske tevas 590 m nustatyta tripuriu era nuo kurios skaicuojamas istorinis laikas Pagal tradicija sie metai zymi Tripuros pergale pries Bengalija VIII a matyt del stiprejancios Bengalijos tuo metu ten įsigalejo agresyvi Palu dinastija Tripura buvo priversta iskelti sostine į rytus į Surma upes slenį Ji buvo įtvirtinta dabartineje Tripuros valstijoje Manikju dinastija 1280 m Tripuros karalius pha titulavosi manikya ir įkure nauja dinastija valde iki 1947 m iskele sostine į Rangamati veliau pervardintas dab pietu Tripura Tai pradejo didziausia valstybes klestejimo laikotarpį Karalyste valde visa istorinį Tripuros regiona neretai renge zygius į pietus Arakana ir vakarus Bengalija Nepaisant to kad Bengalijos sultonatas XVII a buvo uzimtas Mogholu imperijos Tripura issaugojo nepriklausomybe Pradedant XVI a karalyste patyre krize kuria sukele aplinkiniu valstybiu invazijos Pirmiausia is siaures ja uzpuole kunigaikstis kuris atplese siaurines teritorijas cia veliau įsitvirtino o XVII a ji patyre Arakano karalystes invazija is pietu XVIII a Britu Indija atplese is karalystes pietines dabartines Citagongo srities siaure ir siaurines dab Silheto sritis teritorijas Tokiu budu XVIII a pabaigos Tripura apeme tik dab Tripuros valstijos ir dab Bangladesas teritorijas XVIII a karalius Krisna manikja perkele sostine į Priklausomybes laikotarpis XIX a Tripuros karalyste buvo įjungta į Britu Indijos sudetį kaip viena is daugybes kunigaikstysciu islaike savo valdovu linija ir teritorija Valdovas Bicandra manikja modernizavo salį remdamasis vakarietiskais metodais 1947 m Indijai iskovojus nepriklausomybe Tripura buvo padalinta paskutinį karta Rytine teritorija 1949 m prijungta prie Indijos is pradziu Asamo valstijoje o nuo 1972 m kaip nepriklausoma valstija o vakarine prie Bangladeso tuometinis Rytu Pakistanas Tada galutinai baigesi Tripuros valdovu linija nors dinastijos palikuonys yra issaugoje savo titulus Padalinimas nuleme gausia hinduistu bengalu migracija is Bangladeso į Tripura indijoje Jie siuo metu sudaro net 70 proc dabartines Tripuros gyventoju