Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Trečiasis pasaulis pranc tiers monde ekonomiškai silpnai išsivysčiusios pasaulio valstybės kurioms nepriskiriamos buvusi
Trečiasis pasaulis
Trečiasis pasaulis (pranc. tiers monde) – ekonomiškai silpnai išsivysčiusios pasaulio valstybės, kurioms nepriskiriamos buvusio socialistinio bloko šalys. Sąvoką 1952 m. įvedė prancūzų demografas kaip analogiją „trečiajam luomui“ Prancūzijos revoliucijos metu. Kai 1961 m. savo kūrinyje „Šios žemės prakeiktieji“ Trečiąjį pasaulį prilygino kolonizuotam, neišsivysčiusiam pasauliui ir šią sąvoką įvedė į tarptautinį naudojimą, prancūziškai kalbančiose šalyse ši sąvoka jau buvo įprasta. Iš pradžių „trečiuoju pasauliu“ buvo vadinamos ir jo sukurtuose kariniuose blokuose nedalyvaujančios šalys; šiais laikais ši sąvoka dažnai ne visai teisingai taikoma kaip sinonimas besivystančioms šalims.
Sąvokos taikymas
Iki XX a. 9-to dešimtmečio „trečiojo pasaulio“ sąvoką komplikavo tai, kad „trečiuoju pasauliu“ buvo vadinamos tiek visos ekonomiškai atsilikusios nuo Vakarų šalys, tiek tos šalys, kurios demonstravo savo neprisijungimo prie karinių - politinių blokų politiką.
Besivystančios šalys
Dažniausiai Trečiuoju pasauliu vadinamos ekonomiškai neišsivysčiusios daugiausia Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys, beveik visos buvusios kolonijos.
Trečiojo pasaulio šalims šiuo metu priskiriamose valstybėse gyvena apie 80 % pasaulio gyventojų ir ši santykinė dalis turi tendenciją didėti. Nestabilūs trečiojo pasaulio režimai, ypač po to, kai neteko konkuruojančių Rytų ir Vakarų paramos, tampa vienu svarbiausių nestabilumo tarptautiniuose santykiuose šaltiniu.
Neprisijungusios šalys
„Trečiajam pasauliui“ taip pat buvo priskiriamos visos valstybės, kurios nebuvo Jungtinių Amerikos Valstijų arba Tarybų Sąjungos sąjungininkėmis ar bent jau atvirai nestojo vienos iš jų pusėn. Pačios trečiojo pasaulio šalys priėmė šią sąvoką per „neprisijungusiųjų“ šalių organizaciją, kuriai ilgą laiką vadovavo Jugoslavija, Indonezija ir Egiptas.
Trečiojo pasaulio esmė pasidarė žymiai aiškesnė po Rytų ir Vakarų konfrontacijos pabaigos. Nustojus dėl „trečiojo pasaulio“ konkuruoti Vakarams ir Rytams, jis tapo tam tikra prasme „užmirštas“ ir sulaukia vis mažiau dėmesio. Šiuo metu „trečiuoju pasauliu“ vadinamos besivystančios (t. y. nepasiekusios Vakarų ekonominio išsivystymo) pasaulio šalys, o pasaulis pradėtas skirstyti ne į Rytus ir Vakarus, o į Šiaurę ir Pietus. Dažnai „trečiajam pasauliui“ priskiriamos ir buvusios socialistinės šalys (ar bent jų dalis), praradusios savo socialistinį statusą pasauliniuose ekonominiuose ir politiniuose santykiuose.
Būdingi bruožai
Trečiojo pasaulio šalys daugiausia išsidėsčiusios Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Beveik visos jos yra buvusios Europos valstybių kolonijos. Trečiojo pasaulio šalims yra būdingi šie bendri bruožai:
- žemas gyvenimo standartas (mažos pajamos, didelė nelygybė);
- spartus gyventojų skaičiaus augimas;
- didelė gyventojų dalis badauja arba negauna pakankamo maitinimo;
- menkas gyventojų išsilavinimas, didelis beraščių skaičius;
- trumpa vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė ir aukštas naujagimių mirtingumas;
- ekonomikos priklausomybė nuo naudingųjų iškasenų arba žemės ūkio produkcijos eksporto;
- menka industrializacija, ribotas naujų technologijų taikymas, menka dalis pasaulio prekyboje;
- prasta infrastruktūra, įskaitant kelius;
- didžiuliai skirtumai tarp vieno ar kelių metropolinių centrų ir likusios šalies;
- tradicinės socialinės struktūros;
- prastai kontroliuojamas užkrečiamų ligų plitimas;
- nestabilios ir korumpuotos vyriausybės;
- politinis nestabilumas šalių viduje ir tarptautiniuose santykiuose.
Sąvokos taikymo prasmingumas
Kai kurių mokslininkų nuomone „trečiojo pasaulio“ sąvoka apskritai yra praradusi savo prasmę. Jei Rytų-Vakarų konfrontacijos metu „trečiuoju pasauliu“ buvo galima laikyti į šią konfrontaciją tiesiogiai neįsitraukusias šalis, tai šiuo metu ši sąvoka nebėra tokia aiški. Viena vertus, „trečiasis pasaulis“ išsiplėtė dalimi buvo socialistinio bloko šalių, kita vertus, pati sąvoka dabar apima tokias skirtingas šalis, kad jas mažai kas bendro jungia. Keičiant „trečiojo pasaulio“ sąvoka „besivystančiomis šalimis“ iš principo niekas nesikeičia, nes į šią sąvoką papuola tokios skirtingos šalys ir regionai kaip Lotynų Amerika, naujosios industrinės pietryčių Azijos šalys, Juodoji Afrika, buvusios socialistinės šalys.
Tik nedaugelis trečiojo pasaulio šalių laikomos demokratiškomis. Kaip formaliai atitinkančias politinės demokratijos standartus galime paminėti Kosta Riką, Indiją ir Botsvaną bei dar keletą „trečiojo pasaulio“ šalių. Kitos „trečiojo pasaulio“ šalys, nors ir turi formaliai veikiančias demokratines institucijas nesilaiko tam tikrų liberalioms demokratijoms būdingų standartų ir laikomos tik dalinai laisvomis. Tai tokios šalys kaip Kolumbija, Šri Lanka, Salvadoras ar Gvatemala.
Tačiau būdingiausia trečiojo pasaulio šalių politinė sistema yra nedemokratinė – oligarchija, karinė diktatūra arba absoliutinė monarchija. Galime pastebėti, kad kai kurios šalys, kurios bandė pereiti prie tam tikrų demokratinių politinės valdžios formavimo formų, pvz., Alžyras, grįžo prie ankstesnių autoritarinių modelių daugiausia dėl valdančiosios grupuotės baimės, kad demokratija atneš suirutę arba islamistų įsigalėjimą (tai ypač būdinga musulmoniškoms šalims).
Šalia to, kad valstybės valdymas paprastai yra nedemokratinis, trečiojo pasaulio šalims paprastai prikišama ir tai, kad jos neturi efektyviai funkcionuojančių valdžios institucijų, o ir esamos yra paralyžuotos korupcijos.
Kadangi daugelis „trečiojo pasaulio šalių“ po išsivadavimo iš kolonializmo valstybinę valdžią formavo dažniausiai ne rinkimų keliu arba per vienpartinius rinkimus, šioms valstybėms reikėjo surasti kitus būdus kaip užtikrinti savo legitimaciją. Išvaduotojų iš kolonializmo aureolė laikui bėgant blėso ir politinės legitimacijos trūkumą buvo bandoma kompensuoti įvairių slaptųjų tarnybų veikla. Kartu augo armijos ir įvairių saugumo struktūrų vaidmuo, ir ne tik autoritariniuose - kariniuose režimuose. Armijos vaidmuo neapsiribojo vien gynybos funkcijomis, bet buvo svarbus užimtumo faktorius, be to tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo ištisas ūkio šakas nuo maisto pramonės iki ginklų gamybos (ypatingai tokiose valstybėse kaip Egiptas, Irakas ir Sirija).
Per pastaruosius 2-3 dešimtmečius vietoj "trečiojo pasaulio" labiau linkstama vartoti terminą "besivystančios šalys".
Šaltiniai
- Trečiasis pasaulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 102 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trečiasis pasaulis, Kas yra Trečiasis pasaulis? Ką reiškia Trečiasis pasaulis?
Treciasis pasaulis pranc tiers monde ekonomiskai silpnai issivysciusios pasaulio valstybes kurioms nepriskiriamos buvusio socialistinio bloko salys Savoka 1952 m įvede prancuzu demografas kaip analogija treciajam luomui Prancuzijos revoliucijos metu Kai 1961 m savo kurinyje Sios zemes prakeiktieji Treciajį pasaulį prilygino kolonizuotam neissivysciusiam pasauliui ir sia savoka įvede į tarptautinį naudojima prancuziskai kalbanciose salyse si savoka jau buvo įprasta Is pradziu treciuoju pasauliu buvo vadinamos ir jo sukurtuose kariniuose blokuose nedalyvaujancios salys siais laikais si savoka daznai ne visai teisingai taikoma kaip sinonimas besivystancioms salims Savokos taikymasIki XX a 9 to desimtmecio treciojo pasaulio savoka komplikavo tai kad treciuoju pasauliu buvo vadinamos tiek visos ekonomiskai atsilikusios nuo Vakaru salys tiek tos salys kurios demonstravo savo neprisijungimo prie kariniu politiniu bloku politika Besivystancios salys Dazniausiai Treciuoju pasauliu vadinamos ekonomiskai neissivysciusios daugiausia Azijos Afrikos ir Lotynu Amerikos salys beveik visos buvusios kolonijos Treciojo pasaulio salims siuo metu priskiriamose valstybese gyvena apie 80 pasaulio gyventoju ir si santykine dalis turi tendencija dideti Nestabilus treciojo pasaulio rezimai ypac po to kai neteko konkuruojanciu Rytu ir Vakaru paramos tampa vienu svarbiausiu nestabilumo tarptautiniuose santykiuose saltiniu Neprisijungusios salys Neprisijungusiuju valstybiu judejimo nariai tamsiai melyna ir stebetojai zydra Treciajam pasauliui taip pat buvo priskiriamos visos valstybes kurios nebuvo Jungtiniu Amerikos Valstiju arba Tarybu Sajungos sajungininkemis ar bent jau atvirai nestojo vienos is ju pusen Pacios treciojo pasaulio salys prieme sia savoka per neprisijungusiuju saliu organizacija kuriai ilga laika vadovavo Jugoslavija Indonezija ir Egiptas Treciojo pasaulio esme pasidare zymiai aiskesne po Rytu ir Vakaru konfrontacijos pabaigos Nustojus del treciojo pasaulio konkuruoti Vakarams ir Rytams jis tapo tam tikra prasme uzmirstas ir sulaukia vis maziau demesio Siuo metu treciuoju pasauliu vadinamos besivystancios t y nepasiekusios Vakaru ekonominio issivystymo pasaulio salys o pasaulis pradetas skirstyti ne į Rytus ir Vakarus o į Siaure ir Pietus Daznai treciajam pasauliui priskiriamos ir buvusios socialistines salys ar bent ju dalis praradusios savo socialistinį statusa pasauliniuose ekonominiuose ir politiniuose santykiuose Budingi bruozaiTreciojo pasaulio salys daugiausia issidesciusios Afrikoje Lotynu Amerikoje ir Azijoje Beveik visos jos yra buvusios Europos valstybiu kolonijos Treciojo pasaulio salims yra budingi sie bendri bruozai zemas gyvenimo standartas mazos pajamos didele nelygybe spartus gyventoju skaiciaus augimas didele gyventoju dalis badauja arba negauna pakankamo maitinimo menkas gyventoju issilavinimas didelis berasciu skaicius trumpa vidutine gyventoju gyvenimo trukme ir aukstas naujagimiu mirtingumas ekonomikos priklausomybe nuo naudinguju iskasenu arba zemes ukio produkcijos eksporto menka industrializacija ribotas nauju technologiju taikymas menka dalis pasaulio prekyboje prasta infrastruktura įskaitant kelius didziuliai skirtumai tarp vieno ar keliu metropoliniu centru ir likusios salies tradicines socialines strukturos prastai kontroliuojamas uzkreciamu ligu plitimas nestabilios ir korumpuotos vyriausybes politinis nestabilumas saliu viduje ir tarptautiniuose santykiuose Savokos taikymo prasmingumasKai kuriu mokslininku nuomone treciojo pasaulio savoka apskritai yra praradusi savo prasme Jei Rytu Vakaru konfrontacijos metu treciuoju pasauliu buvo galima laikyti į sia konfrontacija tiesiogiai neįsitraukusias salis tai siuo metu si savoka nebera tokia aiski Viena vertus treciasis pasaulis issiplete dalimi buvo socialistinio bloko saliu kita vertus pati savoka dabar apima tokias skirtingas salis kad jas mazai kas bendro jungia Keiciant treciojo pasaulio savoka besivystanciomis salimis is principo niekas nesikeicia nes į sia savoka papuola tokios skirtingos salys ir regionai kaip Lotynu Amerika naujosios industrines pietryciu Azijos salys Juodoji Afrika buvusios socialistines salys Tik nedaugelis treciojo pasaulio saliu laikomos demokratiskomis Kaip formaliai atitinkancias politines demokratijos standartus galime pamineti Kosta Rika Indija ir Botsvana bei dar keleta treciojo pasaulio saliu Kitos treciojo pasaulio salys nors ir turi formaliai veikiancias demokratines institucijas nesilaiko tam tikru liberalioms demokratijoms budingu standartu ir laikomos tik dalinai laisvomis Tai tokios salys kaip Kolumbija Sri Lanka Salvadoras ar Gvatemala Taciau budingiausia treciojo pasaulio saliu politine sistema yra nedemokratine oligarchija karine diktatura arba absoliutine monarchija Galime pastebeti kad kai kurios salys kurios bande pereiti prie tam tikru demokratiniu politines valdzios formavimo formu pvz Alzyras grįzo prie ankstesniu autoritariniu modeliu daugiausia del valdanciosios grupuotes baimes kad demokratija atnes suirute arba islamistu įsigalejima tai ypac budinga musulmoniskoms salims Salia to kad valstybes valdymas paprastai yra nedemokratinis treciojo pasaulio salims paprastai prikisama ir tai kad jos neturi efektyviai funkcionuojanciu valdzios instituciju o ir esamos yra paralyzuotos korupcijos Kadangi daugelis treciojo pasaulio saliu po issivadavimo is kolonializmo valstybine valdzia formavo dazniausiai ne rinkimu keliu arba per vienpartinius rinkimus sioms valstybems reikejo surasti kitus budus kaip uztikrinti savo legitimacija Isvaduotoju is kolonializmo aureole laikui begant bleso ir politines legitimacijos trukuma buvo bandoma kompensuoti įvairiu slaptuju tarnybu veikla Kartu augo armijos ir įvairiu saugumo strukturu vaidmuo ir ne tik autoritariniuose kariniuose rezimuose Armijos vaidmuo neapsiribojo vien gynybos funkcijomis bet buvo svarbus uzimtumo faktorius be to tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo istisas ukio sakas nuo maisto pramones iki ginklu gamybos ypatingai tokiose valstybese kaip Egiptas Irakas ir Sirija Per pastaruosius 2 3 desimtmecius vietoj treciojo pasaulio labiau linkstama vartoti termina besivystancios salys SaltiniaiTreciasis pasaulis Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 102 psl