Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Tretininkai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tretininkai, Trečiasis ordinas, terciarijai (lot. tertius 'trečias'), (dominikonų, šv. Jono vienuolijų tretininkai) katalikų pasauliečių religinės organizacijos – bendruomenės, priklausančios vienuolių ordinams kaip trečias jų padalinys (greta vyrų ir moterų ordinų).
Pirmąjį Pasauliečių ordiną įsteigė Pranciškus Asyžietis, iki 1978 m. juos turėjo visos šio ordino atšakos – , , bernardinai, , , kapucinai, vėliau visų ordinų tretininkai susijungė į vieną Pasauliečių pranciškonų ordiną. Tretininkus turi daugelis tradicinių Vakarų vienuolijų – dominikonai, karmelitai ir kt.
Trečiojo ordino nariai neduoda vienuolystės įžadų, bet laikosi Bažnyčios patvirtintos .
Trečiojo ordino nariai gali gyventi kaip pasauliečiai, turėti šeimas, dirbti ir pan. Tačiau savo gyvenime jie stengiasi išlaikyti savo organizacijos dvasią. Kito tipo tretininkai gyvena šalia vienuolyno, dėvi ir nuo tikrų vienuolių skiriasi tuo, kad dėl kokių nors aplinkybių negali visapusiškai laikytis regulos ir priimti visų vienuoliškų įžadų.
Lietuvoje XX a. I pusėje pranciškonų tretininkai buvo viena gausiausių religinių organizacijų (turėjo apie 40 000 narių).
1978 m. buvo reformuota šv. Pranciškaus Trečiojo Ordino Regula. Nuo 1978 m. Ordinas nevadinamas Trečiuoju ordinu, o broliai ir seserys – tretininkais. Oficialus pavadinimas – Pasauliečių pranciškonų ordinas, o broliai ir seserys – pasauliečiai pranciškonai.
Trečiajam ordinui priklauso ir pranciškoniškasis jaunimas (Jaupra). Lietuvoje šios dvi brolijos ypač glaudžiai bendradarbiauja po pranciškoniškojo jaunimo įsteigimo.
Istorija
Šventojo Pranciškaus įkurtas pirmasis Mažesniųjų brolių ordinas gyvavo kaip elgetaujantis ordinas: išskyrus vieną rūbą broliai neturėjo absoliučiai jokio turto, buvo išsižadėję šeimos gyvenimo ir atsidavę vien tik Evangelijos vykdymui, atgailai ir apaštalavimui. Netrukus savo pamokslais ir gyvenimo pavyzdžiu bei dvasia Pranciškus pritraukė nemažą skaičių tiek vienišų, tiek susituokusių asmenų. Jie norėjo palikti savo namus, kad galėtų juo sekti, tačiau Pranciškus ragino neskubėti, nes, jo įsitikinimu, išgelbėti bus ne tik tie, kas klajodavo gatvėmis ir pamokslaudavo, ar tie, kas dienų dienas praleisdavo maldose, - išgelbėjimas teikiamas visiems.
Daug kas jo klausdavo, kaip vykdyti Evangeliją ir siekti išganymo tiems, kas jau turi šeimas ar tokias pareigas, nuo kurių priklauso kitų žmonių likimai. Pranciškus tikėjo, kad Dievas jam atskleis būdą, kaip tie ieškantieji galėtų gyventi Evangelija. Atsakymu tapo naujas – Pasauliečių pranciškonų ordinas (tuo metu – Atgailos brolių ir seserų ordinas), kurio skiriamasis bruožas buvo brolių ir seserų pasaulietiškumas. Jie galėjo išsaugoti šeimas ir tuo pat metu gyventi atgailos gyvenimą.
Vienos kelionės metu Pranciškus užsuko Poggibonsi miestelin (tarp Florencijos ir Sienos) ir čia sutiko jaunystės laikų pažįstamą pirklį Luchesio, kuris su žmona, įkvėpti Pranciškaus pavyzdžio, išdalijo savo turtus, sau pasilikdami tik namelį ir sodą, kuriame dirbo, dosniai šelpė vargšus, rūpinosi ligoniais ir našlaičiais. Luchesio prašomas, Pranciškus jam ir jo žmonai Bonai Donai parašė gyvenimo taisykles. Aplink Luchesio šeimą susirinko būrelis kitų panašaus gyvenimo šalininkų, ir jų skaičius augo ne tik tame miestely, bet ir kituose. Juos popiežius Grigalius IX praminė „poenitentium collegia“, atgailautojų draugija.
Taip, praėjus dvylikai metų nuo veiklos pradžios, apie 1209-1210 metus šventasis Pranciškus priėmė sprendimą, kuris buvo unikalus ir pirmas žmonijos istorijoje: įkurti ordiną, kuris būtų pasaulietiškas ir kartu vienuoliškas – suderintų abu pradus. Pasaulietis pranciškonas yra vienuolis Bažnyčiai ir pasaulietis visuomenei.
Pasauliečių pranciškonų ordino nariams nebuvo būtina apleisti gyvenamąją aplinką, pasaulietines pareigas, profesiją, gyvenimą santuokoje. Pasauliečių pranciškonų ordino gyvenimo principai, kurie ne tiek reikalavo iš žmogaus, kiek teikė pagalbą, buvo priimtini to meto tikintiesiems, trokštantiems giliau suprasti savo vietą Bažnyčioje. 1221 m. Popiežius Honorijus III aprobavo pirmąją šio ordino Regulą. Vėliau ordinas buvo dar tris kartus reformuotas atnaujinant Regulą – 1289 m. popiežiaus Mikalojaus IV, 1883 m. popiežiaus Leono XIII ir 1978 m. popiežiaus Pauliaus VI.
Pasauliečių pranciškonų brolių ir seserų ordino idėja turėjo didžiulę įtaką istorijoje. Jam priklausė įvairiausių luomų žmonės: miestiečiai ir kaimiečiai, riteriai ir valdininkai, kunigai ir net popiežiai. Karalių tretininkų buvo tiek daug, kad vienu metu ordiną praminė „karališkuoju“.
Visuomenės pokyčiai liudijo, kokią svarią įtaką jai turėjo Pasauliečių pranciškonų ordinas, keitęs žmonių gyvenimus ir požiūrį. Ordino prieglobstyje valdovas ir vasalas, kilmingasis ir prasčiokas, vyras ir moteris tapdavo lygūs. Feodalinė santvarka, iki tol klestėjusi Italijoje, lėtai bei negrįžtamai ėjo į pabaigą. Ordino nariai buvo atleidžiami nuo tam tikrų viešųjų pareigų. Jie neprivalėjo kautis už valdovą ar miestą (kadangi Regula draudė laikyti rankose ginklą ar duoti priesaiką), taigi įsivyravo pilietinė taika. Nariai nemokėjo mokesčių, nes buvo pasišventę dieviškajai tarnystei. Jie galėjo skirti turtą savo nuožiūra, kas buvo didelė naujovė prastuomenei.
Įstodami į ordiną, žmonės turėjo sugrąžinti visus neteisėtai įgytus turtus, sumokėti visas skolas ir dešimtinę Bažnyčiai, sudaryti testamentą (kad vėliau giminės nesivaidytų), nekaupti pinigų, nenešioti ginklų. Broliai ir seserys dėvėjo menką drabužį, daug laiko skirdavo maldai ir artimo meilės darbams. Jie dažniausiai gyvendavo su savo šeimomis, bet tam tikru laikotarpiu pasišalindavo į nuošalias vietas, taip pat kaip mažesnieji broliai, susikaupti dvasioje.
Krikščioniškas gyvenimas skleidėsi per labdaringą veiklą. Kur tik įsisteigdavo brolija, netrukdavo atsirasti ligoninė ar kitokia labdaringa įstaiga. Tie, kas vykdė tą gerumo pašaukimą, gyvendavo bendrijoje ir gaudavo paramą iš brolijos. Kiti tos labdaringos veiklos pavyzdžiai buvo namai blogos reputacijos moterims, prieglaudos vargstantiems pasauliečiams pranciškonams, nemokamas maistas ir prieglobstis vargšams, nemokamas mokymas vargšų vaikams, kad jie galėtų gauti tinkamą išsilavinimą. Buvo įsteigti keli moterų vienuolynai, o šio ordino dvasininkai rengė jaunuolius kunigystei.
Galima tik stebėtis kokius pėdsakus pasaulio kultūroje yra palikęs Pasauliečių pranciškonų ordinas. Pasauliečiais pranciškonais buvo Mikelandželas, Rafaelis de Santis, Giotto di Bondonė, Dantė Aligjeris, Šarlis Guno, Ferencas Listas, Kristoforas Kolumbas, šv. pop. Pijus X, pal. pop. Jonas XXIII ir daugelis kitų korifėjų. Nei teologas, nei filosofas Pranciškus davė pradžią savo laiko teologijai ir kultūrai.
Šiandienos pasauliečiai pranciškonai nėra vien istorijos sergėtojai, tai gyva tikinčiųjų bendruomenė. Jie ne tik gali, bet ir privalo įgyti profesiją bei aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Pasauliečiai pranciškonai savo apranga nesiskiria nuo aplinkinių, – anksčiau vadinamieji tretininkai dėvėjo mėgėjiškus juodai - rudus abitus, dabar jų niekas nebenešioja. Žmonės pranciškonus pasauliečius turi atskirti pagal darbus (išorinis skiriamasis ženklas yra Thau kryželis).
Gyvenimo būdas: „…jie laikosi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus evangelijos, sekdami šv. Pranciškumi Asyžiečiu.“ (Reg. 4) Brolijos narys suvokia save kaip neatskiriamą viso Ordino dalį ir gyvena pasauliečių pranciškoniškuoju dvasingumu. (Plg. GK 9)
Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama apie 450 tūkst. pasauliečių pranciškonų. Jų ypač daugėja Afrikos šalyse.
Tretininkai Lietuvoje
Negali būti nepastebėtas Pasauliečių pranciškonų ordino vaidmuo Lietuvos istorijoje. Jam priklausė daugelis didikų ir meno mecenatų. XIX a. vyskupas Motiejus Valančius organizavo ir visą knygnešių pasauliečių pranciškonų tinklą. Ordinas davė Lietuvai ne vieną garsų ir aukštą dvasininką, jų tarpe buvo ir kunigas Jurgis Ambrozijus Pabrėža, ir prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, ir kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Prieš II pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 50 tūkst. pasauliečių pranciškonų.
Lietuvoje – Vilniuje – pirmieji pasauliečiai pranciškonai (tuo metu vadinti atgailos broliais ir seserimis) pradėjo rastis iš karto po Lietuvos krikšto 1387 metais. Viena pirmųjų Pasauliečių pranciškonų ordino (tuo metų vadintas Atgailos brolių ir seserų ordinu) brolijų įsteigta Vilniuje prie Mažesniųjų brolių konventualų ordino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vienuolyno.
Nuo įsikūrimo jų veikla buvo labai glaudžiai susijusi su Mažesniųjų brolių ordino veikla. Valdžioms ribojant mažesniųjų brolių veiklą, į pogrindį traukdavosi ir pasauliečių pranciškonų veikla.
Ordinas vėl išėjo į viešumą, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę: 2001 m. įvyko pirmoji kapitula ir buvo išrinkta Nacionalinė taryba. Ją pripažino Šv. Sostas ir pasaulio bendrijos.
Nuorodos
- Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas
- Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnyba
- Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolija
- Lietuvos tretininkai 1842 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tretininkai, Kas yra Tretininkai? Ką reiškia Tretininkai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Tretininkai Treciasis ordinas terciarijai lot tertius trecias dominikonu sv Jono vienuoliju tretininkai kataliku pasaulieciu religines organizacijos bendruomenes priklausancios vienuoliu ordinams kaip trecias ju padalinys greta vyru ir moteru ordinu Pirmajį Pasaulieciu ordina įsteige Pranciskus Asyzietis iki 1978 m juos turejo visos sio ordino atsakos bernardinai kapucinai veliau visu ordinu tretininkai susijunge į viena Pasaulieciu pranciskonu ordina Tretininkus turi daugelis tradiciniu Vakaru vienuoliju dominikonai karmelitai ir kt Treciojo ordino nariai neduoda vienuolystes įzadu bet laikosi Baznycios patvirtintos Treciojo ordino nariai gali gyventi kaip pasaulieciai tureti seimas dirbti ir pan Taciau savo gyvenime jie stengiasi islaikyti savo organizacijos dvasia Kito tipo tretininkai gyvena salia vienuolyno devi ir nuo tikru vienuoliu skiriasi tuo kad del kokiu nors aplinkybiu negali visapusiskai laikytis regulos ir priimti visu vienuolisku įzadu Lietuvoje XX a I puseje pranciskonu tretininkai buvo viena gausiausiu religiniu organizaciju turejo apie 40 000 nariu 1978 m buvo reformuota sv Pranciskaus Treciojo Ordino Regula Nuo 1978 m Ordinas nevadinamas Treciuoju ordinu o broliai ir seserys tretininkais Oficialus pavadinimas Pasaulieciu pranciskonu ordinas o broliai ir seserys pasaulieciai pranciskonai Treciajam ordinui priklauso ir pranciskoniskasis jaunimas Jaupra Lietuvoje sios dvi brolijos ypac glaudziai bendradarbiauja po pranciskoniskojo jaunimo įsteigimo IstorijaSventojo Pranciskaus įkurtas pirmasis Mazesniuju broliu ordinas gyvavo kaip elgetaujantis ordinas isskyrus viena ruba broliai neturejo absoliuciai jokio turto buvo issizadeje seimos gyvenimo ir atsidave vien tik Evangelijos vykdymui atgailai ir apastalavimui Netrukus savo pamokslais ir gyvenimo pavyzdziu bei dvasia Pranciskus pritrauke nemaza skaiciu tiek vienisu tiek susituokusiu asmenu Jie norejo palikti savo namus kad galetu juo sekti taciau Pranciskus ragino neskubeti nes jo įsitikinimu isgelbeti bus ne tik tie kas klajodavo gatvemis ir pamokslaudavo ar tie kas dienu dienas praleisdavo maldose isgelbejimas teikiamas visiems Daug kas jo klausdavo kaip vykdyti Evangelija ir siekti isganymo tiems kas jau turi seimas ar tokias pareigas nuo kuriu priklauso kitu zmoniu likimai Pranciskus tikejo kad Dievas jam atskleis buda kaip tie ieskantieji galetu gyventi Evangelija Atsakymu tapo naujas Pasaulieciu pranciskonu ordinas tuo metu Atgailos broliu ir seseru ordinas kurio skiriamasis bruozas buvo broliu ir seseru pasaulietiskumas Jie galejo issaugoti seimas ir tuo pat metu gyventi atgailos gyvenima Vienos keliones metu Pranciskus uzsuko Poggibonsi miestelin tarp Florencijos ir Sienos ir cia sutiko jaunystes laiku pazįstama pirklį Luchesio kuris su zmona įkvepti Pranciskaus pavyzdzio isdalijo savo turtus sau pasilikdami tik namelį ir soda kuriame dirbo dosniai selpe vargsus rupinosi ligoniais ir naslaiciais Luchesio prasomas Pranciskus jam ir jo zmonai Bonai Donai parase gyvenimo taisykles Aplink Luchesio seima susirinko burelis kitu panasaus gyvenimo salininku ir ju skaicius augo ne tik tame miestely bet ir kituose Juos popiezius Grigalius IX pramine poenitentium collegia atgailautoju draugija Taip praejus dvylikai metu nuo veiklos pradzios apie 1209 1210 metus sventasis Pranciskus prieme sprendima kuris buvo unikalus ir pirmas zmonijos istorijoje įkurti ordina kuris butu pasaulietiskas ir kartu vienuoliskas suderintu abu pradus Pasaulietis pranciskonas yra vienuolis Baznyciai ir pasaulietis visuomenei Pasaulieciu pranciskonu ordino nariams nebuvo butina apleisti gyvenamaja aplinka pasaulietines pareigas profesija gyvenima santuokoje Pasaulieciu pranciskonu ordino gyvenimo principai kurie ne tiek reikalavo is zmogaus kiek teike pagalba buvo priimtini to meto tikintiesiems trokstantiems giliau suprasti savo vieta Baznycioje 1221 m Popiezius Honorijus III aprobavo pirmaja sio ordino Regula Veliau ordinas buvo dar tris kartus reformuotas atnaujinant Regula 1289 m popieziaus Mikalojaus IV 1883 m popieziaus Leono XIII ir 1978 m popieziaus Pauliaus VI Pasaulieciu pranciskonu broliu ir seseru ordino ideja turejo didziule įtaka istorijoje Jam priklause įvairiausiu luomu zmones miestieciai ir kaimieciai riteriai ir valdininkai kunigai ir net popieziai Karaliu tretininku buvo tiek daug kad vienu metu ordina pramine karaliskuoju Visuomenes pokyciai liudijo kokia svaria įtaka jai turejo Pasaulieciu pranciskonu ordinas keites zmoniu gyvenimus ir poziurį Ordino prieglobstyje valdovas ir vasalas kilmingasis ir prasciokas vyras ir moteris tapdavo lygus Feodaline santvarka iki tol klestejusi Italijoje letai bei negrįztamai ejo į pabaiga Ordino nariai buvo atleidziami nuo tam tikru viesuju pareigu Jie neprivalejo kautis uz valdova ar miesta kadangi Regula draude laikyti rankose ginkla ar duoti priesaika taigi įsivyravo pilietine taika Nariai nemokejo mokesciu nes buvo pasisvente dieviskajai tarnystei Jie galejo skirti turta savo nuoziura kas buvo didele naujove prastuomenei Įstodami į ordina zmones turejo sugrazinti visus neteisetai įgytus turtus sumoketi visas skolas ir desimtine Baznyciai sudaryti testamenta kad veliau gimines nesivaidytu nekaupti pinigu nenesioti ginklu Broliai ir seserys devejo menka drabuzį daug laiko skirdavo maldai ir artimo meiles darbams Jie dazniausiai gyvendavo su savo seimomis bet tam tikru laikotarpiu pasisalindavo į nuosalias vietas taip pat kaip mazesnieji broliai susikaupti dvasioje Krikscioniskas gyvenimas skleidesi per labdaringa veikla Kur tik įsisteigdavo brolija netrukdavo atsirasti ligonine ar kitokia labdaringa įstaiga Tie kas vykde ta gerumo pasaukima gyvendavo bendrijoje ir gaudavo parama is brolijos Kiti tos labdaringos veiklos pavyzdziai buvo namai blogos reputacijos moterims prieglaudos vargstantiems pasaulieciams pranciskonams nemokamas maistas ir prieglobstis vargsams nemokamas mokymas vargsu vaikams kad jie galetu gauti tinkama issilavinima Buvo įsteigti keli moteru vienuolynai o sio ordino dvasininkai renge jaunuolius kunigystei Galima tik stebetis kokius pedsakus pasaulio kulturoje yra palikes Pasaulieciu pranciskonu ordinas Pasaulieciais pranciskonais buvo Mikelandzelas Rafaelis de Santis Giotto di Bondone Dante Aligjeris Sarlis Guno Ferencas Listas Kristoforas Kolumbas sv pop Pijus X pal pop Jonas XXIII ir daugelis kitu korifeju Nei teologas nei filosofas Pranciskus dave pradzia savo laiko teologijai ir kulturai Siandienos pasaulieciai pranciskonai nera vien istorijos sergetojai tai gyva tikinciuju bendruomene Jie ne tik gali bet ir privalo įgyti profesija bei aktyviai dalyvauti visuomenes gyvenime Pasaulieciai pranciskonai savo apranga nesiskiria nuo aplinkiniu anksciau vadinamieji tretininkai devejo megejiskus juodai rudus abitus dabar ju niekas nebenesioja Zmones pranciskonus pasauliecius turi atskirti pagal darbus isorinis skiriamasis zenklas yra Thau kryzelis Gyvenimo budas jie laikosi musu Viespaties Jezaus Kristaus evangelijos sekdami sv Pranciskumi Asyzieciu Reg 4 Brolijos narys suvokia save kaip neatskiriama viso Ordino dalį ir gyvena pasaulieciu pranciskoniskuoju dvasingumu Plg GK 9 Siuo metu pasaulyje priskaiciuojama apie 450 tukst pasaulieciu pranciskonu Ju ypac daugeja Afrikos salyse Tretininkai LietuvojeNegali buti nepastebetas Pasaulieciu pranciskonu ordino vaidmuo Lietuvos istorijoje Jam priklause daugelis didiku ir meno mecenatu XIX a vyskupas Motiejus Valancius organizavo ir visa knygnesiu pasaulieciu pranciskonu tinkla Ordinas dave Lietuvai ne viena garsu ir auksta dvasininka ju tarpe buvo ir kunigas Jurgis Ambrozijus Pabreza ir prelatas Jonas Maciulis Maironis ir kanauninkas Juozas Tumas Vaizgantas Pries II pasaulinį kara Lietuvoje buvo apie 50 tukst pasaulieciu pranciskonu Lietuvoje Vilniuje pirmieji pasaulieciai pranciskonai tuo metu vadinti atgailos broliais ir seserimis pradejo rastis is karto po Lietuvos kriksto 1387 metais Viena pirmuju Pasaulieciu pranciskonu ordino tuo metu vadintas Atgailos broliu ir seseru ordinu broliju įsteigta Vilniuje prie Mazesniuju broliu konventualu ordino Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu vienuolyno Nuo įsikurimo ju veikla buvo labai glaudziai susijusi su Mazesniuju broliu ordino veikla Valdzioms ribojant mazesniuju broliu veikla į pogrindį traukdavosi ir pasaulieciu pranciskonu veikla Ordinas vel isejo į viesuma Lietuvai atgavus Nepriklausomybe 2001 m įvyko pirmoji kapitula ir buvo isrinkta Nacionaline taryba Ja pripazino Sv Sostas ir pasaulio bendrijos NuorodosLietuvos pasaulieciu pranciskonu ordinas Kretingos pranciskoniskojo jaunimo tarnyba Lietuvos pranciskoniskojo jaunimo brolija Lietuvos tretininkai 1842 m