Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tipajai ipajaiTipajų ipajų moteris 1926 m Gyventojų skaičius 3200Populiacija šalyse Meksika Jungtinės Amerikos Valstijos
Tipajai ipajai
| Tipajai-ipajai | |
|---|---|
Tipajų-ipajų moteris (~1926 m.) | |
| Gyventojų skaičius | ~3200 |
| Populiacija šalyse | Meksika Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Kalba (-os) | (tipajų, ipajų), ispanų, anglų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | luisenjai, , , , kilivai |
| Vikiteka: | Tipajai-ipajai |
Tipajai-ipajai (Tipai-Ipai), dar žinomi kaip diegenjai (isp. diegueño) arba kumejajai (kumeyaay, kumiai) – indėnų tauta, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose (pietų Kalifornijoje) ir Meksikoje (Žemutinės Kalifornijos valstijos šiaurėje). Vartoja keletą jumanų-kočimių šeimos kalbų: kumejajų, ipajų, tipajų. Šios kalbos nunykusios (ypač JAV), dabar daugiausia šneka angliškai ir ispaniškai. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai.
Skirstosi į dvi pagrindines grupes:
- ipajai – gyvena į šiaurės rytus nuo San Diego;
- tipajai – į pietus nuo San Diego iki Ensenados, ir į rytus iki Imperialo slėnio bei Kolorado upės; šiaurinė dalis, gyvenanti tarp ir Ramiojo vandenyno vadinasi kumejajais.
Kultūriškai artimi kitoms pietų Kalifornijos tautoms. Gyveno pusiau sėsliai ir vertėsi rankiojimu, medžiokle (elnių, graužikų, paukščių), žvejyba. Imperialo slėnio tipajai vertėsi ir žemdirbyste. Laukinį tabaką, svogūnus persodindavo į derlingesnes žemes, išdegindavo žoles. Vystė tarpgentinę ir vidinę prekybą: pakrančių tipajai-ipajai mainė druską, džiovintus dumblius ir kriaukles į agavą, giles ir kt. sausumos žaliavas. Gaminosi valtis iš nendrių, dirbo keramiką. Dabar dirba samdomus darbus žemės ūkyje, pramonėje.
Būstas įvairaus pavidalo, karkasinis, iš vytelių, žabų, dengtas žole. Moterys tatuiruodavosi pasmakrę (per įvesdinimo apeigas), veidus puošdavosi raudonu-baltu-juodu raštu. Vaikams įsmeigdavo papuošalus į nosis ir ausis.
Tipajų-ipajų visuomenės pagrindas – giminė (iki 1000 žmonių), valdoma vado (titulas paprastai paveldimas per vyriškąją liniją) ir pagalbininko. Santuoka patrilokalinė, būta nuotakos išpirkos papročio. Tikybai būdingas šamanizmas. Mitologijoje vyrauja mitai apie dvynius-sutverėjus. Pagrindinės apeigos: mergaičių (vietomis ir berniukų) įšventinimas, Erelio šokis (su erelio aukojimu), ugnies apeiga. Iš luisenjų perėmė haliucinogeninio gėrimo apeiginį vartojimą. Kūrė taip vadinamą „“. Dabar išlaikę dalį papročių, nors ryški amerikietiškos it meksikietiškos kultūros įtaka. JAV gyvena 13-oje bendruomenių (visos – San Diego apygardoje).
XVI a. tipajai-ipajai susidūrė su europiečiais. Nuo 1769 m. iki XIX a. pr. aršiai priešinosi užgrobėjams ispanams. Vėliau amerikiečių išstumti į skurdžias žemes. 1875 m. jų žemėse sudarytos rezervacijos. Dalis jų (ypač bežemiai, gyvenę buvusiose ispanų misijose) tapo socialiniais marginalais, apsigyveno San Diego lūšnynuose. Atskiros bendruomenės, ypač gyvenusios kalnuose, iki pat XX a. išlaikė tradicinę gyvenseną.
- Tipajų-ipajų krepšys (1936 m.)
- Tradicinė buitis (~1926 m.)
- Dabartiniai tipajai-ipajai
Šaltiniai
- Pritzker, Barry M. (2000), "Tipai-Ipai", A Native American Encyclopedia: History, Culture, and Peoples, Oxford: Oxford University Press, pp. 145–147,
- Типаи-ипаи,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tipajai ipajai, Kas yra Tipajai ipajai? Ką reiškia Tipajai ipajai?
Tipajai ipajaiTipaju ipaju moteris 1926 m Gyventoju skaicius 3200Populiacija salyse Meksika Jungtines Amerikos ValstijosKalba os tipaju ipaju ispanu angluReligijos krikscionybe katalikybe Giminingos etnines grupes luisenjai kilivaiVikiteka Tipajai ipajai Tipajai ipajai Tipai Ipai dar zinomi kaip diegenjai isp diegueno arba kumejajai kumeyaay kumiai indenu tauta gyvenanti Jungtinese Amerikos Valstijose pietu Kalifornijoje ir Meksikoje Zemutines Kalifornijos valstijos siaureje Vartoja keleta jumanu kocimiu seimos kalbu kumejaju ipaju tipaju Sios kalbos nunykusios ypac JAV dabar daugiausia sneka angliskai ir ispaniskai Dauguma tikinciuju Romos katalikai Skirstosi į dvi pagrindines grupes ipajai gyvena į siaures rytus nuo San Diego tipajai į pietus nuo San Diego iki Ensenados ir į rytus iki Imperialo slenio bei Kolorado upes siaurine dalis gyvenanti tarp ir Ramiojo vandenyno vadinasi kumejajais Tipaju ipaju ir kahuilju gyventos sritys Kulturiskai artimi kitoms pietu Kalifornijos tautoms Gyveno pusiau sesliai ir vertesi rankiojimu medziokle elniu grauziku pauksciu zvejyba Imperialo slenio tipajai vertesi ir zemdirbyste Laukinį tabaka svogunus persodindavo į derlingesnes zemes isdegindavo zoles Vyste tarpgentine ir vidine prekyba pakranciu tipajai ipajai maine druska dziovintus dumblius ir kriaukles į agava giles ir kt sausumos zaliavas Gaminosi valtis is nendriu dirbo keramika Dabar dirba samdomus darbus zemes ukyje pramoneje Bustas įvairaus pavidalo karkasinis is vyteliu zabu dengtas zole Moterys tatuiruodavosi pasmakre per įvesdinimo apeigas veidus puosdavosi raudonu baltu juodu rastu Vaikams įsmeigdavo papuosalus į nosis ir ausis Tipaju ipaju visuomenes pagrindas gimine iki 1000 zmoniu valdoma vado titulas paprastai paveldimas per vyriskaja linija ir pagalbininko Santuoka patrilokaline buta nuotakos ispirkos paprocio Tikybai budingas samanizmas Mitologijoje vyrauja mitai apie dvynius sutverejus Pagrindines apeigos mergaiciu vietomis ir berniuku įsventinimas Erelio sokis su erelio aukojimu ugnies apeiga Is luisenju pereme haliucinogeninio gerimo apeiginį vartojima Kure taip vadinama Dabar islaike dalį paprociu nors ryski amerikietiskos it meksikietiskos kulturos įtaka JAV gyvena 13 oje bendruomeniu visos San Diego apygardoje XVI a tipajai ipajai susidure su europieciais Nuo 1769 m iki XIX a pr arsiai priesinosi uzgrobejams ispanams Veliau amerikieciu isstumti į skurdzias zemes 1875 m ju zemese sudarytos rezervacijos Dalis ju ypac bezemiai gyvene buvusiose ispanu misijose tapo socialiniais marginalais apsigyveno San Diego lusnynuose Atskiros bendruomenes ypac gyvenusios kalnuose iki pat XX a islaike tradicine gyvensena Tipaju ipaju krepsys 1936 m Tradicine buitis 1926 m Dabartiniai tipajai ipajaiSaltiniaiPritzker Barry M 2000 Tipai Ipai A Native American Encyclopedia History Culture and Peoples Oxford Oxford University Press pp 145 147 Tipai ipai Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999