Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Tereza Mei angl Theresa Mary MayJungtinės Karalystės premjerėT Mei 2024 m Gimė 1956 m spalio 1 d 68 metai Istbornas Rytų

Theresa May

  • Pagrindinis puslapis
  • Theresa May
Theresa May
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Tereza Mei
angl. Theresa Mary May
Jungtinės Karalystės premjerė
T. Mei 2024 m.
Gimė 1956 m. spalio 1 d. (68 metai)
Istbornas, Rytų Saseksas
Jungtinės Karalystės premjerė
Ėjo pareigas 2016 m. liepos 13 d. – 2019 m. liepos 24 d.
Ankstesnis David Cameron
Vėlesnis Boris Johnson
Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų narė
Ėjo pareigas 1997 m. Gegužės 1 d. – 2024 m. Gegužės 30 d.
Ankstesnis Įsteigtą rinkimų apygarda
Vėlesnis Joshua Reynolds
Partija Konservatorių partija
Vikiteka Theresa May
Parašas

Tereza Mei (angl. Theresa Mary May; g. 1956 m. spalio 1 d. Istborne, Rytų Sasekse) – Jungtinės Karalystės politikė, 2016–2019 m. buvusi šalies premjerė ir Konservatorių partijos lyderė.

Užėmė moterų reikalų ir lygybės ministrės (2010–2012) ir vidaus reikalų ministrės (2010–2016) pareigas, nuo 1997 m. buvo Bendruomenių rūmų narė. Didžiosios Britanijos istorijoje buvo antra moteris vyriausybės vadovė po Margaret Thatcher. Pagal žurnalą „Forbes“, 2017 m. T. Mei užėmė antrą vietą pasaulio įtakingiausių moterų sąraše. Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų narė nuo 1997 m. iki 2024 m.

Biografija

T. Mei buvo vienintelis vaikas Zaidee Mary (1928–1982) ir Hubert Brasier (1917–1981) šeimoje. Tėvas buvo anglikonų bažnyčios dvasininkas. Baigusi Oksfordo universitete geografijos studijas, 1977–1983 m. dirbo Anglijos banke. 1985–1997 m. dirbo finansų konsultante, tarptautinių santykių vyriausiąja patarėja kliringo paslaugų asociacijoje.

1980 m. ištekėjo už finansininko Philip John May, vaikų nesusilaukė.

1986–1994 m. buvo Londono Mertono rajono vietos tarybos narė. Dalyvavo rinkimuose į šalies parlamentą 1992 ir 1994 m., tačiau nesėkmingai. 1997 m. pirmą kartą išrinkta Bendruomenių rūmų nare. 1997–2002 m. užėmė įvairias antraeiles pareigas šešėlinėje konservatorių vyriausybėje. 2003-2010 m. buvo įvairių sričių šešėline ministre. 2005 m. buvo paskirta Bendruomenių Rūmų šešėline lydere. Po 2010 m. parlamento rinkimų paskirta į moterų reikalų ir lygybės ministrės (2010–2012) ir vidaus reikalų ministrės (2010–2016) pareigas.

2024 m. kovo mėnesį T. Mei paskelbė, kad nesieks perrinkimo kituose parlamento rinkimuose, taip užbaigdama savo 27 metų karjerą JK Bendruomenių rūmuose. 2024 m. liepos 4 d. vykusiuose JK parlamento rinkimuose, T. Mei rinkimų apylinkėje laimėjo Liberalų demokratų partijos kandidatas.

Vykdoma politika

Kaip vidaus reikalų ministrė, ji buvo viena pirmųjų iš aukščiausių JK pareigūnų, pasisakiusių už tos pačios lyties asmenų sąjungą. Bendruomenių Rūmuose balsavo už įsiveržimą į Iraką, priešinosi įstatymų priėmimui kovai su klimato kaita, prieš JK integraciją į Europos Sąjungą, draudimą rūkyti viešose vietose, galimybės suteikimą įvaikinti vaikus gėjų poroms, bet pritarė dėl tos pačios lyties asmenų santuokos legalizavimo. Gynė vadinamąjį „seklių įstatymą“ (Snoopers' Charter), pagal kurį buvo reikalaujama iš interneto paslaugų teikėjų ir mobiliojo ryšio operatorių kaupti duomenis apie vartotojų veiklą internete, balso skambučius, pranešimus ir kt. Nors liberalai demokratai blokavo įstatymą, tačiau vėliau konservatorių partijai laimėjus daugumą, 2017 m. priimtas įstatymas, panašus į „Communications Data Bill“ projektą.

Prieš 2016 m. referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje palaikė tuometinį premjerą David Cameron, buvo nusistačiusi prieš „Brexit“. Tačiau euroskeptikams laimėjus referendumą ir atsistatydinus D. Cameron, iškėlė savo kandidatūrą vadovauti vyriausybei ir konservatorių partijai. Rinkimų finale jos konkurente liko kita moteris - konservatorių politikė Andrea Leadsom. 2016 m. liepos 11 d. jai pasitraukus iš rinkiminės kovos, Mei liko vienintelė kandidatė. Po D. Cameron atsistatydinimo Karalienė Elžbieta II pasiūlė T. Mei suformuoti Vyriausybės kabinetą.

2017 m. birželio 8 d. vykusiuose parlamento rinkimuose T. Mei vadovaujama konservatorių partija prarado daugumą JK parlamente, laimėdama tik minimaliu skirtumu. Situacija buvo vadinama „pakibusiu parlamentu“. Partijos lyderei teko kreiptis į Karalienę ir prašyti jos leisti sudaryti naują kabinetą. Birželio pabaigoje pasigirdo kalbų apie galimą T. Mei atsistatydinimą, tačiau tai nepasitvirtino.

Brexit

T. Mei 2017 m. kovo 29 d. laišku kreipėsi į Europos Tarybą oficialiai pradėti derybas dėl „Brexit“. Buvo planuojama per porą metų užbaigti derybas, leisiančias JK išstoti iš Europos Sąjungos (ES) 2019 m. kovą.

2019 m. sausio 15 d. premjerė T. Mei patyrė triuškinantį pralaimėjimą parlamente, kur deputatai atmetė jos pasiektą susitarimą su ES dėl britų pasitraukimo iš sąjungos. 2019 m. kovo 12 d. Britanijos parlamentas atmetė susitarimo dėl išstojimo iš ES projektą. Kovo 29 d. Bendruomenių rūmai trečią kartą atmetė susitarimo dėl atsiskyrimo nuo ES projektą. Balandžio 8 d. parlamentas nedelsdamas priėmė įstatymą, pagal kurį vyriausybė privalėjo susitarti su ES dėl šalies išstojimo iš ES atidėjimo. Balandžio 11 d. suderinta šalies pasitraukimo iš ES data, kuri buvo atidėta iki 2019 m. spalio pabaigos.

2019 m. birželio 7 d. T. Mei paliko konservatorių partijos vadovės postą, bet toliau laikinai vadovavo vyriausybės kabinetui iki naujo konservatorių lyderio išrinkimo. Atsistatydinimo pareiškimą Karalienei ji oficialiai teikė 2019 m. liepos 24 d.

Šaltiniai

  1. „May's former seat goes Lib Dem in Tory wipe-out“. BBC. 2024-07-05. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.
  2. „World's Most Powerful Women“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2017-11-02.
  3. „Theresa May: Conservative ex-PM to stand down at next election“. BBC. 2024-03-08. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.
  4. „Home Secretary Theresa May comes @Out4Marriage“. Pink News. 2012-05-24. Nuoroda tikrinta 2012-05-24.
  5. Theresa May in They Work For You
  6. What Theresa May has to say about Brexit, gay marriage, human rights and business. International Business Times
  7. Theresa May: What you need to know about the LGBT rights record of Britain’s next PM Archyvuota kopija 2016-07-15 iš Wayback Machine projekto.
  8. „Theresa May says 'contentious' parts of web surveillance plan dropped“. BBC. 2015-11-01. Nuoroda tikrinta 2015-11-09.
  9. „Britain to present new watered down surveillance bill“. Reuters. 2015-11-01. Suarchyvuotas originalas 2016-07-15. Nuoroda tikrinta 2015-11-10.
  10. „Theresa May officially steps down as Tory leader“. BBC News. 2019-06-07. Nuoroda tikrinta 2019-06-07.

Nuorodos

  • Parlamento narės Terezos Mei svetainė
  • Biografija enciklopedijoje Britannica
  • Profilis konservatorių partijos svetainėje
Politinis postas
Prieš tai:
David Cameron
JK ministrė pirmininkė
2016–2019
Po to:
Boris Johnson
Partijos politinės pareigos
Prieš tai:
David Cameron
Konservatorių partijos lyderė
2016–2019
Po to:
Boris Johnson

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 23:50

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Theresa May, Kas yra Theresa May? Ką reiškia Theresa May?

Tereza Mei angl Theresa Mary MayJungtines Karalystes premjereT Mei 2024 m Gime 1956 m spalio 1 d 68 metai Istbornas Rytu SaseksasJungtines Karalystes premjereĖjo pareigas 2016 m liepos 13 d 2019 m liepos 24 d Ankstesnis David CameronVelesnis Boris JohnsonJungtines Karalystes Bendruomeniu rumu nareĖjo pareigas 1997 m Geguzes 1 d 2024 m Geguzes 30 d Ankstesnis Įsteigta rinkimu apygardaVelesnis Joshua ReynoldsPartija Konservatoriu partijaVikiteka Theresa MayParasas Tereza Mei angl Theresa Mary May g 1956 m spalio 1 d Istborne Rytu Sasekse Jungtines Karalystes politike 2016 2019 m buvusi salies premjere ir Konservatoriu partijos lydere T Mei pranesa apie savo atsistatydinima 2019 m geguzeSu Donaldu Trampu Londone 10 Downing Street 2019 m Uzeme moteru reikalu ir lygybes ministres 2010 2012 ir vidaus reikalu ministres 2010 2016 pareigas nuo 1997 m buvo Bendruomeniu rumu nare Didziosios Britanijos istorijoje buvo antra moteris vyriausybes vadove po Margaret Thatcher Pagal zurnala Forbes 2017 m T Mei uzeme antra vieta pasaulio įtakingiausiu moteru sarase Jungtines Karalystes Bendruomeniu rumu nare nuo 1997 m iki 2024 m BiografijaT Mei buvo vienintelis vaikas Zaidee Mary 1928 1982 ir Hubert Brasier 1917 1981 seimoje Tevas buvo anglikonu baznycios dvasininkas Baigusi Oksfordo universitete geografijos studijas 1977 1983 m dirbo Anglijos banke 1985 1997 m dirbo finansu konsultante tarptautiniu santykiu vyriausiaja patareja kliringo paslaugu asociacijoje 1980 m istekejo uz finansininko Philip John May vaiku nesusilauke 1986 1994 m buvo Londono Mertono rajono vietos tarybos nare Dalyvavo rinkimuose į salies parlamenta 1992 ir 1994 m taciau nesekmingai 1997 m pirma karta isrinkta Bendruomeniu rumu nare 1997 2002 m uzeme įvairias antraeiles pareigas seselineje konservatoriu vyriausybeje 2003 2010 m buvo įvairiu sriciu seseline ministre 2005 m buvo paskirta Bendruomeniu Rumu seseline lydere Po 2010 m parlamento rinkimu paskirta į moteru reikalu ir lygybes ministres 2010 2012 ir vidaus reikalu ministres 2010 2016 pareigas 2024 m kovo menesį T Mei paskelbe kad nesieks perrinkimo kituose parlamento rinkimuose taip uzbaigdama savo 27 metu karjera JK Bendruomeniu rumuose 2024 m liepos 4 d vykusiuose JK parlamento rinkimuose T Mei rinkimu apylinkeje laimejo Liberalu demokratu partijos kandidatas Vykdoma politikaKaip vidaus reikalu ministre ji buvo viena pirmuju is auksciausiu JK pareigunu pasisakiusiu uz tos pacios lyties asmenu sajunga Bendruomeniu Rumuose balsavo uz įsiverzima į Iraka priesinosi įstatymu priemimui kovai su klimato kaita pries JK integracija į Europos Sajunga draudima rukyti viesose vietose galimybes suteikima įvaikinti vaikus geju poroms bet pritare del tos pacios lyties asmenu santuokos legalizavimo Gyne vadinamajį sekliu įstatyma Snoopers Charter pagal kurį buvo reikalaujama is interneto paslaugu teikeju ir mobiliojo rysio operatoriu kaupti duomenis apie vartotoju veikla internete balso skambucius pranesimus ir kt Nors liberalai demokratai blokavo įstatyma taciau veliau konservatoriu partijai laimejus dauguma 2017 m priimtas įstatymas panasus į Communications Data Bill projekta Pries 2016 m referenduma del Jungtines Karalystes narystes Europos Sajungoje palaike tuometinį premjera David Cameron buvo nusistaciusi pries Brexit Taciau euroskeptikams laimejus referenduma ir atsistatydinus D Cameron iskele savo kandidatura vadovauti vyriausybei ir konservatoriu partijai Rinkimu finale jos konkurente liko kita moteris konservatoriu politike Andrea Leadsom 2016 m liepos 11 d jai pasitraukus is rinkimines kovos Mei liko vienintele kandidate Po D Cameron atsistatydinimo Karaliene Elzbieta II pasiule T Mei suformuoti Vyriausybes kabineta 2017 m birzelio 8 d vykusiuose parlamento rinkimuose T Mei vadovaujama konservatoriu partija prarado dauguma JK parlamente laimedama tik minimaliu skirtumu Situacija buvo vadinama pakibusiu parlamentu Partijos lyderei teko kreiptis į Karaliene ir prasyti jos leisti sudaryti nauja kabineta Birzelio pabaigoje pasigirdo kalbu apie galima T Mei atsistatydinima taciau tai nepasitvirtino Brexit T Mei 2017 m kovo 29 d laisku kreipesi į Europos Taryba oficialiai pradeti derybas del Brexit Buvo planuojama per pora metu uzbaigti derybas leisiancias JK isstoti is Europos Sajungos ES 2019 m kova 2019 m sausio 15 d premjere T Mei patyre triuskinantį pralaimejima parlamente kur deputatai atmete jos pasiekta susitarima su ES del britu pasitraukimo is sajungos 2019 m kovo 12 d Britanijos parlamentas atmete susitarimo del isstojimo is ES projekta Kovo 29 d Bendruomeniu rumai trecia karta atmete susitarimo del atsiskyrimo nuo ES projekta Balandzio 8 d parlamentas nedelsdamas prieme įstatyma pagal kurį vyriausybe privalejo susitarti su ES del salies isstojimo is ES atidejimo Balandzio 11 d suderinta salies pasitraukimo is ES data kuri buvo atideta iki 2019 m spalio pabaigos 2019 m birzelio 7 d T Mei paliko konservatoriu partijos vadoves posta bet toliau laikinai vadovavo vyriausybes kabinetui iki naujo konservatoriu lyderio isrinkimo Atsistatydinimo pareiskima Karalienei ji oficialiai teike 2019 m liepos 24 d Saltiniai May s former seat goes Lib Dem in Tory wipe out BBC 2024 07 05 Nuoroda tikrinta 2024 07 17 World s Most Powerful Women Forbes Nuoroda tikrinta 2017 11 02 Theresa May Conservative ex PM to stand down at next election BBC 2024 03 08 Nuoroda tikrinta 2024 07 17 Home Secretary Theresa May comes Out4Marriage Pink News 2012 05 24 Nuoroda tikrinta 2012 05 24 Theresa May in They Work For You What Theresa May has to say about Brexit gay marriage human rights and business International Business Times Theresa May What you need to know about the LGBT rights record of Britain s next PM Archyvuota kopija 2016 07 15 is Wayback Machine projekto Theresa May says contentious parts of web surveillance plan dropped BBC 2015 11 01 Nuoroda tikrinta 2015 11 09 Britain to present new watered down surveillance bill Reuters 2015 11 01 Suarchyvuotas originalas 2016 07 15 Nuoroda tikrinta 2015 11 10 Theresa May officially steps down as Tory leader BBC News 2019 06 07 Nuoroda tikrinta 2019 06 07 NuorodosParlamento nares Terezos Mei svetaine Biografija enciklopedijoje Britannica Profilis konservatoriu partijos svetainejePolitinis postasPries tai David Cameron JK ministre pirmininke 2016 2019 Po to Boris JohnsonPartijos politines pareigosPries tai David Cameron Konservatoriu partijos lydere 2016 2019 Po to Boris Johnson

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Graviravimas

  • Liepa 16, 2025

    Grasulfas II

  • Liepa 16, 2025

    Granmos provincija

  • Liepa 16, 2025

    Graižtvinis šautuvas

  • Liepa 16, 2025

    Graikų-Baktrų karalystė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje