Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Revoliucinis kalendorius Tarybinis revoliucinis kalendoriusNaudotas Tarybų SąjungaPradėtas naudoti 1929Pa
Tarybinis revoliucinis kalendorius
- Kitos reikšmės – Revoliucinis kalendorius.
| Tarybinis revoliucinis kalendorius | |
|---|---|
| Naudotas | Tarybų Sąjunga |
| Pradėtas naudoti | 1929 |
| Panaikintas | 1940 |
| Svarbesnės reformos | 1931 |
| Tipas | Saulės |
| Dienų metuose | 365-366 |
| kas 4 m. | po vasario 30 |
| Mėnesių metuose | 12 |
| Dienų skaičius savaitėje | 5, vėliau 6 |
| Datos pagal Grigaliaus kalendorių | |
| Metų pradžia | sausio 1 |
| Naudojamos eros | |
| Krikščioniškoji era | 1 m. |
Tarybinis revoliucinis kalendorius (rus. Советский революционный календарь) – kalendorius, kurį buvo bandoma įvesti TSRS nuo 1929 m. spalio 1 d. Tačiau nuo 1931 m. gruodžio 1 d. šis kalendorius buvo iš dalies panaikintas. Galutinai sugrįžta prie tradicinio kalendoriaus 1940 m. birželio 26 d. Kartu su Revoliuciniu kalendoriumi kai kuriais atvejais buvo naudojamas ir Grigaliaus kalendorius, kuris Rusijoje buvo įvestas 1918 m.
Istorija
5 dienų savaitė
1929 m. rugpjūčio 29 d. TSRS Liaudies komisarų taryba išleido nutarimą „Dėl perėjimo prie nepertraukiamos gamybos TSRS įmonėse“. 1929–1930 ūkiniais metais buvo įvestas vieningas gamybinis tabelis–kalendorius. Kalendoriniuose metuose numatytos 360 dienų ir atitinkamai 72 penkiadieniai. Likusias 5 dienas nutarta laikyti šventinėmis.
Savaitę sudarė 5 dienos, o visi dirbantieji buvo suskirstyti į 5 grupes, pavadintas pagal atitinkamas spalvas (geltonoji, rožinė, raudonoji, violetinė, žalioji). Kiekviena grupė turėjo savo išeigines, ne darbo dienas. Nors laisvadienių ir tapo daugiau (vienas per 5 dienas vietoje anksčiau buvusio vieno per 7 dienas), bet ši reforma buvo nepopuliari, nes įnešė sumaišties į žmonių asmeninį ir valstybės gyvenimą dėl nesutampančių išeiginių dienų tarp skirtingų visuomenės narių.
Kiekvienam mėnesiui bandyta priskirti po 30 dienų, tokiu būdu 1930 ir 1931 m. TSRS turėjo egzistuoti vasario 30 d. Praktiškai šis variantas buvo atmestas. Likusias 5 ar 6 dienas siūlyta paskelbti „atostoginėmis“, neįeinančiomis nei į vieną mėnesį ar savaitę, suteikiant joms tam tikrus vardus:
- Lenino diena, sekusi po sausio 30 d. (kituose šaltiniuose – po sausio 22 d.)
- Darbo dienos, 2 dienos po balandžio 30 d.
- Industrinės dienos, 2 dienos po lapkričio 7 d.
- Keliamoji diena, po vasario 30 d. keliamaisiais metais
Šis neįgyvendintas projektas labai priminė universalaus (stabilaus) kalendoriaus projektą.
1929 m. pabaigoje įvesto kalendoriaus mėnesyje su penkiadienėmis savaitėmis buvo išlaikytas įprastas dienų skaičius. Kalendoriuje buvo „praleistos“ sekančios dienos, nepriklausiusios penkiadieniams:
- sausio 22 d. (sausio 21 d. – pirmoji penkiadienio diena, o sausio 23 d. – antroji penkiadienio diena)
- gegužės 1 ir 2 d.d. (gegužės mėnuo prasidėjo iš karto nuo 3–sios dienos)
- lapkričio 7 ir 8 d.d. (po lapkričio 6 d. sekė lapkričio 9 d.)
Kalendorius buvo tarsi tabelis, susidedantis tik iš darbo dienų. Išeiginės jame nebuvo nurodytos, kadangi kiekvienas dirbantysis savo darbovietėje turėjo asmeninį laisvų dienų sąrašą. „Spalviniame“ variante 5 visuotinės išeiginės dienos buvo pažymėtos raudona žvaigždute. Kiekviena penkiadienio diena tabelyje turėjo savo spalvą, kurią turėjo atsiminti kiekvienas darbuotojas.
6 dienų savaitė
Nuo 1931 m. gruodžio 1 d. įvedus šešiadienę savaitę, buvusios išeiginės tapo nesavaitinėmis, tarsi papildomomis, darbo dienomis (mėnesių 31–osios dienos), tačiau buvo spausdinamos tabeliuose–kalendoriuose, nes tomis dienomis reikėjo dirbti. Švenčių dienos tabeliuose taip pat nebebuvo praleidžiamos. Poilsio dienos buvo fiksuotos – nustatytos kiekvieno mėnesio 6, 12, 18, 24 ir 30 dienomis (kovo 1 d. naudota vietoje vasario 30 d., o kiekviena 31–oji diena laikyta papildoma darbo diena).
7 dienų savaitė
1940 m. birželio 26 d. buvo sugrįžta prie 7 dienų savaitės. Pradžioje, 1940–aisiais TSRS savaitės pradžia buvo laikomas sekmadienis, tik vėliau – pirmadienis.
Metai buvo tebeskaičiuojami pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau data buvo nurodoma ir kaip „Socialistinės revoliucijos NN metai“, atskaitos tašku laikant 1917 m. lapkričio 7 d, kuomet įvyko Spalio revoliucija. Frazė „Socialistinės revoliucijos NN metai“ buvo įrašoma sieniniuose ir nuplėšomuose kalendoriuose iki pat TSRS subyrėjimo 1991 m.
Nuorodos
- Kalendoriaus istorija Rusijoje ir TSRS (rusų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarybinis revoliucinis kalendorius, Kas yra Tarybinis revoliucinis kalendorius? Ką reiškia Tarybinis revoliucinis kalendorius?
Kitos reiksmes Revoliucinis kalendorius Tarybinis revoliucinis kalendoriusNaudotas Tarybu SajungaPradetas naudoti 1929Panaikintas 1940Svarbesnes reformos 1931Tipas SaulesDienu metuose 365 366kas 4 m po vasario 30Menesiu metuose 12Dienu skaicius savaiteje 5 veliau 6Datos pagal Grigaliaus kalendoriuMetu pradzia sausio 1Naudojamos erosKrikscioniskoji era 1 m Tarybinis revoliucinis kalendorius rus Sovetskij revolyucionnyj kalendar kalendorius kurį buvo bandoma įvesti TSRS nuo 1929 m spalio 1 d Taciau nuo 1931 m gruodzio 1 d sis kalendorius buvo is dalies panaikintas Galutinai sugrįzta prie tradicinio kalendoriaus 1940 m birzelio 26 d Kartu su Revoliuciniu kalendoriumi kai kuriais atvejais buvo naudojamas ir Grigaliaus kalendorius kuris Rusijoje buvo įvestas 1918 m 1931 m kalendorius kopija su 5 dienu savaitemis1939 m tabelis kalendoriusIstorija5 dienu savaite 1929 m rugpjucio 29 d TSRS Liaudies komisaru taryba isleido nutarima Del perejimo prie nepertraukiamos gamybos TSRS įmonese 1929 1930 ukiniais metais buvo įvestas vieningas gamybinis tabelis kalendorius Kalendoriniuose metuose numatytos 360 dienu ir atitinkamai 72 penkiadieniai Likusias 5 dienas nutarta laikyti sventinemis Savaite sudare 5 dienos o visi dirbantieji buvo suskirstyti į 5 grupes pavadintas pagal atitinkamas spalvas geltonoji rozine raudonoji violetine zalioji Kiekviena grupe turejo savo iseigines ne darbo dienas Nors laisvadieniu ir tapo daugiau vienas per 5 dienas vietoje anksciau buvusio vieno per 7 dienas bet si reforma buvo nepopuliari nes įnese sumaisties į zmoniu asmeninį ir valstybes gyvenima del nesutampanciu iseiginiu dienu tarp skirtingu visuomenes nariu Kiekvienam menesiui bandyta priskirti po 30 dienu tokiu budu 1930 ir 1931 m TSRS turejo egzistuoti vasario 30 d Praktiskai sis variantas buvo atmestas Likusias 5 ar 6 dienas siulyta paskelbti atostoginemis neįeinanciomis nei į viena menesį ar savaite suteikiant joms tam tikrus vardus Lenino diena sekusi po sausio 30 d kituose saltiniuose po sausio 22 d Darbo dienos 2 dienos po balandzio 30 d Industrines dienos 2 dienos po lapkricio 7 d Keliamoji diena po vasario 30 d keliamaisiais metais Sis neįgyvendintas projektas labai primine universalaus stabilaus kalendoriaus projekta 1937 m kalendoriaus lapelis su įrasu Dvidesimt pirmieji Socialistines revoliucijos metai Gruodzio 12 Sesiadienio sestoji diena 1929 m pabaigoje įvesto kalendoriaus menesyje su penkiadienemis savaitemis buvo islaikytas įprastas dienu skaicius Kalendoriuje buvo praleistos sekancios dienos nepriklausiusios penkiadieniams sausio 22 d sausio 21 d pirmoji penkiadienio diena o sausio 23 d antroji penkiadienio diena geguzes 1 ir 2 d d geguzes menuo prasidejo is karto nuo 3 sios dienos lapkricio 7 ir 8 d d po lapkricio 6 d seke lapkricio 9 d Kalendorius buvo tarsi tabelis susidedantis tik is darbo dienu Iseigines jame nebuvo nurodytos kadangi kiekvienas dirbantysis savo darbovieteje turejo asmeninį laisvu dienu sarasa Spalviniame variante 5 visuotines iseigines dienos buvo pazymetos raudona zvaigzdute Kiekviena penkiadienio diena tabelyje turejo savo spalva kuria turejo atsiminti kiekvienas darbuotojas 6 dienu savaite Nuo 1931 m gruodzio 1 d įvedus sesiadiene savaite buvusios iseigines tapo nesavaitinemis tarsi papildomomis darbo dienomis menesiu 31 osios dienos taciau buvo spausdinamos tabeliuose kalendoriuose nes tomis dienomis reikejo dirbti Svenciu dienos tabeliuose taip pat nebebuvo praleidziamos Poilsio dienos buvo fiksuotos nustatytos kiekvieno menesio 6 12 18 24 ir 30 dienomis kovo 1 d naudota vietoje vasario 30 d o kiekviena 31 oji diena laikyta papildoma darbo diena 7 dienu savaite 1940 m birzelio 26 d buvo sugrįzta prie 7 dienu savaites Pradzioje 1940 aisiais TSRS savaites pradzia buvo laikomas sekmadienis tik veliau pirmadienis Metai buvo tebeskaiciuojami pagal Grigaliaus kalendoriu taciau data buvo nurodoma ir kaip Socialistines revoliucijos NN metai atskaitos tasku laikant 1917 m lapkricio 7 d kuomet įvyko Spalio revoliucija Fraze Socialistines revoliucijos NN metai buvo įrasoma sieniniuose ir nuplesomuose kalendoriuose iki pat TSRS subyrejimo 1991 m NuorodosKalendoriaus istorija Rusijoje ir TSRS rusu k