Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarptautinė aplinkos teisė visuma tarptautinės teisės normų principų reguliuojančių visuomeninius aplinkos jos apsaugos
Tarptautinė aplinkos teisė
Tarptautinė aplinkos teisė – visuma tarptautinės teisės normų, principų, reguliuojančių visuomeninius aplinkos (jos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo ir kt.) santykius; aplinkos teisės šaka. Tarptautinės teisės normas šioje srityje kuria tarptautinės teisės subjektai – valstybės, tarptautinės organizacijos. Tikslai – apsaugoti ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės reikšmės objektus (pvz., kaip Antarktida, arktis).
Istorija
Modernios tarptautinės aplinkos teisės istorija gali būti suskirstyta į keturis periodus. Pirmasis prasideda XIX a. antroje pusėje, kada buvo pasirašyti pirmieji tarpvalstybiniai susitarimai dėl laukinės gamtos apsaugos (ypač žvejybos išteklių), ir baigiasi 1945 m., susikūrus Jungtinių Tautų Organizacijai. Šiuo periodu atsirado supratimas, kad industrializacija ir vystymasis daro ženklų poveikį aplinkai ir išaugo būtinybė ieškoti teisinių jos apsaugos priemonių. Pirmieji tarptautiniai susitarimai buvo sporadiški ir palyginti riboto pobūdžio. Vienas žinomiausių šio laikotarpio aukšto lygio susitikimų yra 1902 metų , skirta paukščių apsaugai. XX a. pradžioje buvo įkurtos ir pirmosios tarptautinės organizacijos, dirbančios išskirtinai tarptautinės aplinkos apsaugos sferoje, o teismuose pasirodė pirmosios tarpvalstybinės su aplinka susijusios bylos (žymiausia iš jų yra ginčas tarp JAV ir Kanados dėl pastarojoje veikusių metalo liejyklų sukeltos oro taršos, padariusios žalą JAV teritorijoje; sprendimas buvo priimtas JAV naudai ir įtakojo vėlesnius ginčus dėl tarpvalstybinės taršos).
Antrasis periodas prasideda Jungtinių Tautų įkūrimu ir baigiasi didelio masto tarptautinės aplinkos konferencijos surengimu 1972 m. birželį Stokholme. Šiuo laikotarpiu aplinkos klausimai buvo plačiau įtraukti į tarptautinių organizacijų veiklą; prasiplėtė tarptautinių aplinkos susitarimų sąrašas, įtraukiant ne tik gamtos resursų panaudojimo klausimus, bet ir industrinės taršos problemas; matomos diskusijų užuomazgos apie aplinkos apsaugos ir ekonominio vystymosi suderinamumą. Su UNESCO pagalba 1948 metais buvo įsteigta pirmoji didesnio masto tarptautinė aplinkos klausimais besirūpinanti institucija – Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. Po metų Jungtinės Tautos surengė pirmąją su aplinka susijusią tarptautinę konferenciją dėl resursų apsaugos ir panaudojimo, kuri paskatino tolimesnių tarptautiniams aplinkos klausimams skirtų aukšto lygio susitikimų rengimą (kaip kad 1968 m. Biosferos konferenciją ir 1972 m. Žmogaus aplinkos konferenciją).
Trečiasis periodas buvo nuo 1972 m. konferencijos Stokholme iki Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijos 1992 m. birželį Rio de Žaneire. Per šiuos 20 metų Jungtinės Tautos siekė labiau koordinuoto tarptautinio atsako į aplinkos problemas, tam tikslui buvo įkurta Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa. Kitos tarptautinės organizacijos taip pat palaipsniui į savo darbotvarkę įtraukė aplinkosaugos klausimus. Stokholmo konferencija paskatino tolimesnį regioninių ir pasaulinių konvencijų kūrimą, kaip kad susijusių su ozono sluoksnio plonėjimu, toksiškomis atliekomis, biologine įvairove ar gyvūnų ir augalų rūšių prekyba. Be jų buvo priimti ir įtakingi rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kaip kad Aplinkos programos principai, Pasaulio gamtos chartija, Brundtlando ataskaita. Pirmą kartą dėl aplinkosaugos tikslų buvo globaliu mastu stipriai apribota arba uždrausta tam tikrų produktų gamyba, naudojimas ir tarptautinė prekyba (pavyzdžiui, dramblio kaulo arba medžiagų, ardančių ozono sluoksnį).
Paskutinis ketvirtasis laikotarpis prasideda nuo 1992 m. ir tęsiasi iki šių dienų. Jame matomi siekiai aplinkos apsaugą integruoti į ekonominę, socialinę ir kitas sritis; toliau didėja tarptautinių konvencijų skaičius ir jų aprėpiama sferų įvairovė; aplinkos teisė tampa vis sudėtingesne ir techniškesne sfera, kas iškelia daug naujų praktinio jos įgyvendinimo iššūkių.
Šaltiniai
Pagrindinis ir konkrečiausias tarptautinės aplinkos teisės šaltinis yra . Jos priimamos tarptautinių derybų metu, neretai turi būti papildomai ratifikuojamos valstybių viduje ir galioja jas pasirašiusioms šalims. Aplinkos teisė taip pat kildinama iš tarptautinių papročių ir bendrų teisės principų, tačiau jie daro mažesnę įtaką. Prie netiesioginių šaltinių priskiariami tarptautinių teismų sprendimai ir įvairūs neįpareigojantys tarptautiniai susitarimai, kaip kad konferencijų deklaracijos.
Lietuva ir tarptautinė aplinkos teisė
2012 m. sausio mėnesio duomenimis Lietuva yra sekančių tarptautinių sutarčių dalyvė:
- Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (Kioto protokolas)
- Ozono sluoksnio apsaugos konvencija (Protokolas dėl medžiagų, naikinančių ozono sluoksnį)
- Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija
- Biologinės įvairovės konvencija
- Ramsaro konvencija
- Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija
- Jungtinių Tautų Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais
- Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija
- Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija
- Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje
- Jungtinių Tautų Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų
- Jungtinių Tautų Konvencija dėl kovos su dykumėjimu
Žymiausią įtaką Lietuvai yra padariusi (reglamentai, direktyvos). Instituciniame lygyje yra gausu LR tarpvyriasybinių bei LR aplinkos ministerijos žinybinių bendradarbiavimo susitarimų.
Išnašos
- Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 25-26
- Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 26-30
- Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 30-40
- Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 40-51
- Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 69
- Maurice Sunkin, David M. Ong, Robert Wight. Sourcebook on environmental law. Cavendish, 2001, p. 3-5
- Lietuvos Respublikos pasirašytų, ratifikuotų daugiašalių konvencijų (protokolų) aplinkos apsaugos srityje sąrašas Archyvuota kopija 2012-10-31 iš Wayback Machine projekto., LR Aplinkos ministerija
Literatūra
- Выстробец Е.А. Международное сотрудничество в области охраны окружающей среды и природных ресурсов. М.: Изв-во МНЭПУ, 2000.
- Практика Комитета по соблюдению Орхусской конвенции (2004–2008) / Под ред. А. Андрусевич, Т. Алге, К. Клеменс, З. Козак. – Львов. – 2008. – 78 с. (rusų ir anglų k.)
Nuorodos
- LR tarpvyriasybiniai bei LR AM žinybiniai bendradarbiavimo susitarimai Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto.
- Ukrainos tarptautinės sutartys (ukrainiečių k.)
Susiję straipsniai
- Tarptautinių aplinkos apsaugos susitarimų sąrašas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarptautinė aplinkos teisė, Kas yra Tarptautinė aplinkos teisė? Ką reiškia Tarptautinė aplinkos teisė?
Tarptautine aplinkos teise visuma tarptautines teises normu principu reguliuojanciu visuomeninius aplinkos jos apsaugos gamtos istekliu naudojimo ir kt santykius aplinkos teises saka Tarptautines teises normas sioje srityje kuria tarptautines teises subjektai valstybes tarptautines organizacijos Tikslai apsaugoti ne tik nacionalines bet ir tarptautines reiksmes objektus pvz kaip Antarktida arktis IstorijaModernios tarptautines aplinkos teises istorija gali buti suskirstyta į keturis periodus Pirmasis prasideda XIX a antroje puseje kada buvo pasirasyti pirmieji tarpvalstybiniai susitarimai del laukines gamtos apsaugos ypac zvejybos istekliu ir baigiasi 1945 m susikurus Jungtiniu Tautu Organizacijai Siuo periodu atsirado supratimas kad industrializacija ir vystymasis daro zenklu poveikį aplinkai ir isaugo butinybe ieskoti teisiniu jos apsaugos priemoniu Pirmieji tarptautiniai susitarimai buvo sporadiski ir palyginti riboto pobudzio Vienas zinomiausiu sio laikotarpio auksto lygio susitikimu yra 1902 metu skirta pauksciu apsaugai XX a pradzioje buvo įkurtos ir pirmosios tarptautines organizacijos dirbancios isskirtinai tarptautines aplinkos apsaugos sferoje o teismuose pasirode pirmosios tarpvalstybines su aplinka susijusios bylos zymiausia is ju yra gincas tarp JAV ir Kanados del pastarojoje veikusiu metalo liejyklu sukeltos oro tarsos padariusios zala JAV teritorijoje sprendimas buvo priimtas JAV naudai ir įtakojo velesnius gincus del tarpvalstybines tarsos Antrasis periodas prasideda Jungtiniu Tautu įkurimu ir baigiasi didelio masto tarptautines aplinkos konferencijos surengimu 1972 m birzelį Stokholme Siuo laikotarpiu aplinkos klausimai buvo placiau įtraukti į tarptautiniu organizaciju veikla prasiplete tarptautiniu aplinkos susitarimu sarasas įtraukiant ne tik gamtos resursu panaudojimo klausimus bet ir industrines tarsos problemas matomos diskusiju uzuomazgos apie aplinkos apsaugos ir ekonominio vystymosi suderinamuma Su UNESCO pagalba 1948 metais buvo įsteigta pirmoji didesnio masto tarptautine aplinkos klausimais besirupinanti institucija Pasauline gamtos apsaugos organizacija Po metu Jungtines Tautos surenge pirmaja su aplinka susijusia tarptautine konferencija del resursu apsaugos ir panaudojimo kuri paskatino tolimesniu tarptautiniams aplinkos klausimams skirtu auksto lygio susitikimu rengima kaip kad 1968 m Biosferos konferencija ir 1972 m Zmogaus aplinkos konferencija Treciasis periodas buvo nuo 1972 m konferencijos Stokholme iki Jungtiniu Tautu Aplinkos ir pletros konferencijos 1992 m birzelį Rio de Zaneire Per siuos 20 metu Jungtines Tautos sieke labiau koordinuoto tarptautinio atsako į aplinkos problemas tam tikslui buvo įkurta Jungtiniu Tautu Aplinkos apsaugos programa Kitos tarptautines organizacijos taip pat palaipsniui į savo darbotvarke įtrauke aplinkosaugos klausimus Stokholmo konferencija paskatino tolimesnį regioniniu ir pasauliniu konvenciju kurima kaip kad susijusiu su ozono sluoksnio plonejimu toksiskomis atliekomis biologine įvairove ar gyvunu ir augalu rusiu prekyba Be ju buvo priimti ir įtakingi rekomendacinio pobudzio dokumentai kaip kad Aplinkos programos principai Pasaulio gamtos chartija Brundtlando ataskaita Pirma karta del aplinkosaugos tikslu buvo globaliu mastu stipriai apribota arba uzdrausta tam tikru produktu gamyba naudojimas ir tarptautine prekyba pavyzdziui dramblio kaulo arba medziagu ardanciu ozono sluoksnį Paskutinis ketvirtasis laikotarpis prasideda nuo 1992 m ir tesiasi iki siu dienu Jame matomi siekiai aplinkos apsauga integruoti į ekonomine socialine ir kitas sritis toliau dideja tarptautiniu konvenciju skaicius ir ju aprepiama sferu įvairove aplinkos teise tampa vis sudetingesne ir techniskesne sfera kas iskelia daug nauju praktinio jos įgyvendinimo issukiu SaltiniaiPagrindinis ir konkreciausias tarptautines aplinkos teises saltinis yra Jos priimamos tarptautiniu derybu metu neretai turi buti papildomai ratifikuojamos valstybiu viduje ir galioja jas pasirasiusioms salims Aplinkos teise taip pat kildinama is tarptautiniu paprociu ir bendru teises principu taciau jie daro mazesne įtaka Prie netiesioginiu saltiniu priskiariami tarptautiniu teismu sprendimai ir įvairus neįpareigojantys tarptautiniai susitarimai kaip kad konferenciju deklaracijos Lietuva ir tarptautine aplinkos teise2012 m sausio menesio duomenimis Lietuva yra sekanciu tarptautiniu sutarciu dalyve Jungtiniu Tautu Bendroji klimato kaitos konvencija Kioto protokolas Ozono sluoksnio apsaugos konvencija Protokolas del medziagu naikinanciu ozono sluoksnį Jungtiniu Tautu Tolimuju tarpvalstybiniu oro tersalu pernasu konvencija Biologines įvairoves konvencija Ramsaro konvencija Jungtiniu Tautu Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija Jungtiniu Tautu Konvencija del teises gauti informacija visuomenes dalyvavimo priimant sprendimus ir teises kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais Nykstanciu laukines faunos ir floros rusiu tarptautines prekybos konvencija Migruojanciu laukiniu gyvunu rusiu issaugojimo konvencija Sutartis del siksnosparniu apsaugos Europoje Jungtiniu Tautu Stokholmo konvencija del patvariuju organiniu tersalu Jungtiniu Tautu Konvencija del kovos su dykumejimu Zymiausia įtaka Lietuvai yra padariusi reglamentai direktyvos Instituciniame lygyje yra gausu LR tarpvyriasybiniu bei LR aplinkos ministerijos zinybiniu bendradarbiavimo susitarimu IsnasosPhilippe Sands Principles of international environmental law Cambridge University Press 2003 p 25 26 Philippe Sands Principles of international environmental law Cambridge University Press 2003 p 26 30 Philippe Sands Principles of international environmental law Cambridge University Press 2003 p 30 40 Philippe Sands Principles of international environmental law Cambridge University Press 2003 p 40 51 Philippe Sands Principles of international environmental law Cambridge University Press 2003 p 69 Maurice Sunkin David M Ong Robert Wight Sourcebook on environmental law Cavendish 2001 p 3 5 Lietuvos Respublikos pasirasytu ratifikuotu daugiasaliu konvenciju protokolu aplinkos apsaugos srityje sarasas Archyvuota kopija 2012 10 31 is Wayback Machine projekto LR Aplinkos ministerijaLiteraturaVystrobec E A Mezhdunarodnoe sotrudnichestvo v oblasti ohrany okruzhayushej sredy i prirodnyh resursov M Izv vo MNEPU 2000 Praktika Komiteta po soblyudeniyu Orhusskoj konvencii 2004 2008 Pod red A Andrusevich T Alge K Klemens Z Kozak Lvov 2008 78 s rusu ir anglu k NuorodosLR tarpvyriasybiniai bei LR AM zinybiniai bendradarbiavimo susitarimai Archyvuota kopija 2015 11 03 is Wayback Machine projekto Ukrainos tarptautines sutartys ukrainieciu k Susije straipsniaiTarptautiniu aplinkos apsaugos susitarimu sarasas