Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarpinės gijos arba tarpiniai siūleliai tarpiniai filamentai tvirtos virvelinės gijos aptinkamos kai kuriose daugialąsči
Tarpiniai siūleliai
Tarpinės gijos (arba tarpiniai siūleliai, tarpiniai filamentai) – tvirtos virvelinės gijos, aptinkamos kai kuriose daugialąsčių gyvūnų ląstelėse; viena ląstelės citoskeleto sudedamųjų dalių. Vienos gijos plotis – apie 10 nm
Pagrindinė tarpinių gijų funkcija – mechaninio tvirtumo ląstelei suteikimas, todėl itin daug šių darinių turi ląstelės, patiriančios stiprų tempimą, pvz., epitelio, raumeninės ląstelės, neuronų aksonai.
Paprastai tankus tarpinių gijų tinklas supa branduolį ir jungiasi su plazmine membrana. Taip pat specializuotų tarpinių gijų randama ir branduolio viduje – čia jos sudaro branduolio apvalkalo pamušalą. Pamušalas būna 30-100 nm storio, jo nėra šalia apvalkalo porų. Kitos tarpinės gijos driekiasi ląstelių citoplazmoje, epitelyje – netgi per kelias ląsteles specialių tarpląstelinių jungčių (angl. gap junctions) pagalba, taip suteikdamos tvirtumo ištisiems audiniams.
Tarpinių gijų baltymai
Skirtinguose audiniuose tarpinės gijos pritaikytos atlikti specializuotas funkcijas, todėl jų sandara būna labai įvairi. Baltymų ir jų izoformų, sudarančių tarpines gijas, randama daugybė skirtingų rūšių (juos koduoja apie 70 genų).
| Rūšis | Baltymai | Ląstelės, kuriose randama |
|---|---|---|
| Epitelinės | Keratinai | Epitelinės ląstelės ir jų dariniai (plaukai, nagai, ragai) |
| Vimentininės (angl. vimentin-like) | Daugelis mezoderminės kilmės ląstelių | |
| Raumeninės ląstelės | ||
| Kai kurie neuronai | ||
| Glijinės | Rūgštiniai siūliniai glijos baltymai | Glijos ląstelės (astrocitai ir kai kurios Švano ląstelės) |
| Aksoninės (nervinės) | Neuronai | |
| Branduolinės | A, B ir C | Įvairių ląstelių branduolio pamušalas |
Keratinai – viena įvairiapusiškiausių tarpinių baltymų grupių. Šių molekulių įvairovė atsiranda dėl daugybės skirtingų epitelio ląstelių – jų randama apie 20 rūšių, be to, dar apie 10 yra specializuotos nagų ir plaukų ląstelės. Kiekviena ląstelė gali sintetinti daugiau nei vieną rūšį keratinų, tačiau jie linkę susilieti į bendrą darinį ir veikti kartu.
Ragėjančios odos epitelio keratininės gijos susijungia kovalentiškai ( pagalba) sudarydamos tvirtus tinklus ir išlieka net ląstelėms mirus, todėl gali sudaryti tokius negyvų ląstelių sluoksnius kaip plaukai, nagai ar žvynai.
Neurofilamentai padeda augti neuronų aksonams polimerizuodamiesi į ilgį, tačiau aksonui užaugus ir sudarius sinapsę neurofilamentai ima modifikuoti jų plotį, kuris svarbus greitam signalo perdavimui.
Sutrikus neurofilamentų būrimuisi pasireiškia sutrikusiu signalo perdavimu. Jei neurofilamentai linkę nenatūraliai sunykti, sunyksta neuronai ir vystosi raumenų silpnumas bei atrofija.
Desminas svarbus raumenų formavimuisi.
Tarpinių gijų sandara
Tarpinių gijų sandara idealiai tinka mechaniškai tvirtiems dariniams. Monomerai jungiasi į , apsivyniodami vienas aplink kitą (coiled coil – susuktos spiralės struktūra), o dimerai į jungiasi šonais. Toks susijungimas yra labai tvirtas, todėl tarpinės gijos yra kur kas mechaniškai stabilesnės už mikrovamzdelius ar aktino gijas.
Tarpinės gijos sudarytos ne iš , o fibrilinių molekulių. Pagrindinė tarpinių gijų monomero dalis – spiralė, o galai globuliniai. Vienos molekulės globuliniai galai jungiasi su kitos molekulės globuliniais galais taip sudarydami polimerus.
Tarpinių baltymų jungimąsi į gijas lastelė gali reguliuoti fosforilindama ir defosforilindama globulinių galų aminorūgštis. Tokiu pat principu aminorūgštys fosforilinamos ir ląstelei dalijantis – tai suardo branduolio pamušalą ir membraninis apvalkalas suyra į vakuoles. Baigiantis mitozei aminorūgštys vėl defosforilinamos, fragmentai vėl ima jungtis ir branduolio apvalkalas vėl susimontuoja.
Šaltiniai
- Mildažienė V. ir kt. (2004) Ląstelės biologija. p.90-94
- Alberts (2004). Molecular Biology of the Cell (4nd ed.). Garland Science, Taylor & Francis Group.
- Nelson Çabej (2013). Building the most complex structure on Earth: an epigenetic narrative of development and evolution of animals. Boston: Elsevier, 34 p. ISBN 978-0-12-401667-5.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarpiniai siūleliai, Kas yra Tarpiniai siūleliai? Ką reiškia Tarpiniai siūleliai?
Tarpines gijos arba tarpiniai siuleliai tarpiniai filamentai tvirtos virvelines gijos aptinkamos kai kuriose daugialasciu gyvunu lastelese viena lasteles citoskeleto sudedamuju daliu Vienos gijos plotis apie 10 nm Pagrindine tarpiniu giju funkcija mechaninio tvirtumo lastelei suteikimas todel itin daug siu dariniu turi lasteles patiriancios stipru tempima pvz epitelio raumenines lasteles neuronu aksonai Paprastai tankus tarpiniu giju tinklas supa branduolį ir jungiasi su plazmine membrana Taip pat specializuotu tarpiniu giju randama ir branduolio viduje cia jos sudaro branduolio apvalkalo pamusala Pamusalas buna 30 100 nm storio jo nera salia apvalkalo poru Kitos tarpines gijos driekiasi lasteliu citoplazmoje epitelyje netgi per kelias lasteles specialiu tarplasteliniu jungciu angl gap junctions pagalba taip suteikdamos tvirtumo istisiems audiniams Tarpiniu giju baltymaiSkirtinguose audiniuose tarpines gijos pritaikytos atlikti specializuotas funkcijas todel ju sandara buna labai įvairi Baltymu ir ju izoformu sudaranciu tarpines gijas randama daugybe skirtingu rusiu juos koduoja apie 70 genu Pagrindines tarpiniu giju rusys ir sudaromieji baltymai Lazeriniu mikroskopu uzfiksuota viena tarpiniu giju rusiu keratino filamentai Rusis Baltymai Lasteles kuriose randamaEpitelines Keratinai Epitelines lasteles ir ju dariniai plaukai nagai ragai Vimentinines angl vimentin like Daugelis mezodermines kilmes lasteliuRaumenines lastelesKai kurie neuronaiGlijines Rugstiniai siuliniai glijos baltymai Glijos lasteles astrocitai ir kai kurios Svano lasteles Aksonines nervines NeuronaiBranduolines A B ir C Įvairiu lasteliu branduolio pamusalas Keratinai viena įvairiapusiskiausiu tarpiniu baltymu grupiu Siu molekuliu įvairove atsiranda del daugybes skirtingu epitelio lasteliu ju randama apie 20 rusiu be to dar apie 10 yra specializuotos nagu ir plauku lasteles Kiekviena lastele gali sintetinti daugiau nei viena rusį keratinu taciau jie linke susilieti į bendra darinį ir veikti kartu Ragejancios odos epitelio keratinines gijos susijungia kovalentiskai pagalba sudarydamos tvirtus tinklus ir islieka net lastelems mirus todel gali sudaryti tokius negyvu lasteliu sluoksnius kaip plaukai nagai ar zvynai Neurofilamentai padeda augti neuronu aksonams polimerizuodamiesi į ilgį taciau aksonui uzaugus ir sudarius sinapse neurofilamentai ima modifikuoti ju plotį kuris svarbus greitam signalo perdavimui Sutrikus neurofilamentu burimuisi pasireiskia sutrikusiu signalo perdavimu Jei neurofilamentai linke nenaturaliai sunykti sunyksta neuronai ir vystosi raumenu silpnumas bei atrofija Desminas svarbus raumenu formavimuisi Tarpiniu giju sandaraTarpiniu giju sandara Tarpiniu giju sandara idealiai tinka mechaniskai tvirtiems dariniams Monomerai jungiasi į apsivyniodami vienas aplink kita coiled coil susuktos spirales struktura o dimerai į jungiasi sonais Toks susijungimas yra labai tvirtas todel tarpines gijos yra kur kas mechaniskai stabilesnes uz mikrovamzdelius ar aktino gijas Tarpines gijos sudarytos ne is o fibriliniu molekuliu Pagrindine tarpiniu giju monomero dalis spirale o galai globuliniai Vienos molekules globuliniai galai jungiasi su kitos molekules globuliniais galais taip sudarydami polimerus Tarpiniu baltymu jungimasi į gijas lastele gali reguliuoti fosforilindama ir defosforilindama globuliniu galu aminorugstis Tokiu pat principu aminorugstys fosforilinamos ir lastelei dalijantis tai suardo branduolio pamusala ir membraninis apvalkalas suyra į vakuoles Baigiantis mitozei aminorugstys vel defosforilinamos fragmentai vel ima jungtis ir branduolio apvalkalas vel susimontuoja SaltiniaiMildaziene V ir kt 2004 Lasteles biologija p 90 94 Alberts 2004 Molecular Biology of the Cell 4nd ed Garland Science Taylor amp Francis Group Nelson Cabej 2013 Building the most complex structure on Earth an epigenetic narrative of development and evolution of animals Boston Elsevier 34 p ISBN 978 0 12 401667 5 Sis straipsnis apie citologija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį