Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Švano ląstelės neurolemocitai neuroglijos ląstelės supančios aksonus periferinėje nervų sistemoje PNS ir formuojančios d
Švano ląstelės
Švano ląstelės (neurolemocitai) – neuroglijos ląstelės, supančios aksonus periferinėje nervų sistemoje (PNS) ir formuojančios dangą. Centrinėje nervų sistemoje (CNS) neuronus dengia ir mieliną išskiria . PNS neuronų kūnai yra sutelkti nerviniuose mazguose (ganglijuose), o aksonai išsiraizgę į tinklą už mazgo ribų. Neurono kūną ir aksoną gaubia neuroglijos ląstelės, todėl jie nesąveikauja su aplinka. Du glijos ląstelių tipai – palydovinės ląstelės (angl. satellite cells), dar vadinamos , ir Švano ląstelės – yra atsakingi už aksonų PNS. Amficitai padengia neuronų kūnelius nerviniuose mazguose, o Švano ląstelės – periferijoje. Pavadintos vokiečių fiziologo garbei.
Struktūra
Elektroniniu mikroskopu (EM) matoma Švano ląstelė atrodo kaip nedidelis, ištįsusios membranos, mažai citoplazmos turintis kūnelis. Membrana būna apsivyniojusi apie aksoną nuo kelių iki šimto kartų. Auginamos be aksonų, Švano ląstelės įgauna panašią į ištiestos virvelės struktūrą. Periferinėje nervų sistemoje visus aksonus, tiek turinčius mielino dangą (mielininius) tiek ir neturinčius (nemielininius), dengia Švano ląstelės. Neišskiriančios mielino Švano ląstelės retkarčiais vadinamos Remako ląstelėmis, tiesiog dėl patogumo skiriant jas tarpusavyje. Remako ląstelės gali „tapti“ švano ląstelėmis ir atvirkščiai. Viena Švano ląstelė gali padengti keletą nedidelių aksonų, tačiau viena ląstelė gali mielininti tik vieną aksoną. Tuo jos skiriasi nuo centrinės nervų sistemos oligodendrocitų, galinčių vienu metu padengti mielinu kelis aksonus. Be to, mielino sintezė Švano ląstelėse yra reguliuojama per jų kontaktą su aksonais, o oligodendrocituose – per kontaktą su astrocitais.
Tiek , tiek ir in vitro Švano ląstelės gali būti nustatomos pagal (markerius). Dauguma jų – tai su mielinu susiję baltymai: PO – periferinis mielino baltymas, MBP – mielino pagrindinis, arba bazinis, baltymas, PLP – proteolipidinis baltymas. Žymenimis gali būti ir lipidai – (pvz., – GalC) ir sulfatidai. Šios molekulės yra eksponuojamos Švano ląstelių paviršiuje nuo pat mielino susidarymo pradžios ir yra aptinkamos tol, kol ląstelė kontaktuoja su aksonu. Išnykus neurono sąveikai su neuroglijos ląstelėmis, šių (angl. expression) sumažėja iki bazinio lygmens.
Funkcijos
Mielino formavimas
PNS aksonų mielino danga – tai baltymų ir fosfolipidų spiralė, kurią sudaro kompaktiškai apsivyniojusi Švano ląstelių membrana. Kadangi viena Švano ląstelė gali padengti iki 1 mm aksono, kiekvienas aksonas yra padengtas nuoseklia Švano ląstelių grandinėle, tarpai tarp kurių yra vadinami (Ranvier sąsmauka). Mielino danga ne tik fiziškai apsaugo aksoną, bet ir didina impulso sklidimo greitį išilgai skaidulos. Kodėl vieni aksonai yra mielininiai, o kiti ne – iki šiol dar nėra aišku. Tačiau manoma, jog tam turi įtakos aksonų skersmuo. Nustatyta, jog švano ląstelės išskiria mieliną (net ir Remako ląstelės) jei joms suteikiamas reikalingas signalas. Mielininiai aksonai yra didesnio skersmens (net iki 20µm) nei nemielininiai, kurių skersmuo žmogaus organizme svyruoja nuo 0,2 iki 3,0 µm. Mielino formavimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su sutrikusiu Švano ląstelių funkcionavimu, o ne su aksonais.
Ląstelių valdymas
Ilgą laiką buvo manoma, jog Švano ląstelių išlikimas ir visiškai priklauso nuo neuronų, o Švano ląstelių funkcija apsiriboja neuronų mielinizavimu bei nuo mechaninių pažeidimų. Tačiau neseniai įrodyta, jog Švano ląstelės susijusios ne tik su aksonų, bet ir aplinkinių audinių bei jų pačių vystymosi valdymu. Be Švano ląstelių neuronai sunyksta dar embrioninio vystymosi stadijoje, t. y. neuronų vystymuisi yra būtinas signalas iš Švano ląstelių. Koks tai signalas iki šiol dar nenustatyta. „Jaunų“ Švano ląstelių išgyvenimui yra būtinas savęs žadinimo (autokrininis) bei aksonų siunčiami signalai per β-neuregulinus. Subrendusios Švano ląstelės yra visiškai nepriklausomos nuo aksonų. Pastaroji savybė labai svarbi aksonų regeneracijai, kadangi neurono galuose esančios Švano ląstelės gali ilgai išgyventi po aksono suirimo bei padėti jam atsistatyti. Švano ląstelės reguliuoja signalo perdavimą sinapsėse. Žinoma, jog dažnai žadinami neuronai trumpam tampa nejautrūs. Neseniai parodyta, jog su šiuo reiškiniu yra susijusios Švano ląstelės. Dažnai žadinamo neurono gale esančios Švano ląstelės citoplazmoje ima kaupti Ca2+ jonus. Ca2+ kaupiamas tiek iš išorės, tiek ir iš vidinių Ca2+ saugyklų (iš endoplazminio tinklo). Padidėjusi Ca2+ koncentracija – tai signalas Švano ląstelei, blokuojantis išsiliejimą neurono sinapsėse. Tokiu būdu neoronas yra apsaugomos nuo (neuromediatorių) išeikvojimo.
Joninės aplinkos reguliacija
Švano ląstelių membranoje aptinkama įtampos valdomų Na+ ir K+ (siurblių). K+ kanalai yra dviejų rūšių – pernešantys K+ į ląstelės išorę (žymima Kor nuo angl. outward) arba į ląstelės vidų (Kin nuo angl. inward). Kin būna aktyvūs tik Švano ląstlėms kontaktuojant su aksonais. Galimas šių K+ kanalų vaidmuo yra pašalinti K+ perteklių iš aksono aplinkos neurono aktyvacijos metu. Vėliau K+ grąžinamas atgal į aksoną per Kor kanalus ir Na+/K+ siurblius. Todėl Švano ląstelės gali dalyvauti ne tik K+ pašalinime iš neuronų , bet ir jo grąžinime. Švano ląstelėse taip pat aptinkama įtampos valdomų Na+ kanalų. Šie kanalai sutelkti Ranvje sąsmaukos srities membranose, kontaktuojančiose su aksonais. Suformuota hipotezė, jog prireikus, šie kanalai pateikiami aksonui, t. y. Švano ląstelės atlieka Na+ kanalų saugyklos funkciją. Faktas, jog šie kanalai yra tapatūs aksonuose randamiems Na+ kanalams, tik sustiprina šią hipotezę.
Neuronų regeneracija
Švano ląstelės labai svarbios aksonų regeneracijai. PNS aksonai po sunkių sužeidimų gali regeneruoti ir labai dažnai dideliu tikslumu. Manoma, kad, pirmiausia susidaro Švano ląstelių „tiltas“, jungiantis nutrauktus aksono galus arba vieną aksono galą su jo inervuojamuoju audiniu. Po to sekretuojami būtiniausi veiksniai ir formuojama pamatinė lamina. Neuronas atauga cilindro vidinėje dalyje.
Taip pat skaitykite
Literatūra
- Neuronai Archyvuota kopija 2005-12-19 iš Wayback Machine projekto.
- Khan Y. ir Rajadhyaksha M. S. Schwann Cells – Regulators of the Periphery. Resonance, Vol.7, No.8, pp.8-14, 2002 [1]
- www.whonamedit.com
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švano ląstelės, Kas yra Švano ląstelės? Ką reiškia Švano ląstelės?
Svano lasteles neurolemocitai neuroglijos lasteles supancios aksonus periferineje nervu sistemoje PNS ir formuojancios danga Centrineje nervu sistemoje CNS neuronus dengia ir mielina isskiria PNS neuronu kunai yra sutelkti nerviniuose mazguose ganglijuose o aksonai issiraizge į tinkla uz mazgo ribu Neurono kuna ir aksona gaubia neuroglijos lasteles todel jie nesaveikauja su aplinka Du glijos lasteliu tipai palydovines lasteles angl satellite cells dar vadinamos ir Svano lasteles yra atsakingi uz aksonu PNS Amficitai padengia neuronu kunelius nerviniuose mazguose o Svano lasteles periferijoje Pavadintos vokieciu fiziologo garbei Svano lastelesStrukturaElektroniniu mikroskopu EM matoma Svano lastele atrodo kaip nedidelis istįsusios membranos mazai citoplazmos turintis kunelis Membrana buna apsivyniojusi apie aksona nuo keliu iki simto kartu Auginamos be aksonu Svano lasteles įgauna panasia į istiestos virveles struktura Periferineje nervu sistemoje visus aksonus tiek turincius mielino danga mielininius tiek ir neturincius nemielininius dengia Svano lasteles Neisskiriancios mielino Svano lasteles retkarciais vadinamos Remako lastelemis tiesiog del patogumo skiriant jas tarpusavyje Remako lasteles gali tapti svano lastelemis ir atvirksciai Viena Svano lastele gali padengti keleta nedideliu aksonu taciau viena lastele gali mielininti tik viena aksona Tuo jos skiriasi nuo centrines nervu sistemos oligodendrocitu galinciu vienu metu padengti mielinu kelis aksonus Be to mielino sinteze Svano lastelese yra reguliuojama per ju kontakta su aksonais o oligodendrocituose per kontakta su astrocitais Tiek tiek ir in vitro Svano lasteles gali buti nustatomos pagal markerius Dauguma ju tai su mielinu susije baltymai PO periferinis mielino baltymas MBP mielino pagrindinis arba bazinis baltymas PLP proteolipidinis baltymas Zymenimis gali buti ir lipidai pvz GalC ir sulfatidai Sios molekules yra eksponuojamos Svano lasteliu pavirsiuje nuo pat mielino susidarymo pradzios ir yra aptinkamos tol kol lastele kontaktuoja su aksonu Isnykus neurono saveikai su neuroglijos lastelemis siu angl expression sumazeja iki bazinio lygmens FunkcijosMielino formavimas PNS aksonu mielino danga tai baltymu ir fosfolipidu spirale kuria sudaro kompaktiskai apsivyniojusi Svano lasteliu membrana Kadangi viena Svano lastele gali padengti iki 1 mm aksono kiekvienas aksonas yra padengtas nuoseklia Svano lasteliu grandinele tarpai tarp kuriu yra vadinami Ranvier sasmauka Mielino danga ne tik fiziskai apsaugo aksona bet ir didina impulso sklidimo greitį isilgai skaidulos Kodel vieni aksonai yra mielininiai o kiti ne iki siol dar nera aisku Taciau manoma jog tam turi įtakos aksonu skersmuo Nustatyta jog svano lasteles isskiria mielina net ir Remako lasteles jei joms suteikiamas reikalingas signalas Mielininiai aksonai yra didesnio skersmens net iki 20µm nei nemielininiai kuriu skersmuo zmogaus organizme svyruoja nuo 0 2 iki 3 0 µm Mielino formavimo sutrikimai dazniausiai buna susije su sutrikusiu Svano lasteliu funkcionavimu o ne su aksonais Lasteliu valdymas Ilga laika buvo manoma jog Svano lasteliu islikimas ir visiskai priklauso nuo neuronu o Svano lasteliu funkcija apsiriboja neuronu mielinizavimu bei nuo mechaniniu pazeidimu Taciau neseniai įrodyta jog Svano lasteles susijusios ne tik su aksonu bet ir aplinkiniu audiniu bei ju paciu vystymosi valdymu Be Svano lasteliu neuronai sunyksta dar embrioninio vystymosi stadijoje t y neuronu vystymuisi yra butinas signalas is Svano lasteliu Koks tai signalas iki siol dar nenustatyta Jaunu Svano lasteliu isgyvenimui yra butinas saves zadinimo autokrininis bei aksonu siunciami signalai per b neuregulinus Subrendusios Svano lasteles yra visiskai nepriklausomos nuo aksonu Pastaroji savybe labai svarbi aksonu regeneracijai kadangi neurono galuose esancios Svano lasteles gali ilgai isgyventi po aksono suirimo bei padeti jam atsistatyti Svano lasteles reguliuoja signalo perdavima sinapsese Zinoma jog daznai zadinami neuronai trumpam tampa nejautrus Neseniai parodyta jog su siuo reiskiniu yra susijusios Svano lasteles Daznai zadinamo neurono gale esancios Svano lasteles citoplazmoje ima kaupti Ca2 jonus Ca2 kaupiamas tiek is isores tiek ir is vidiniu Ca2 saugyklu is endoplazminio tinklo Padidejusi Ca2 koncentracija tai signalas Svano lastelei blokuojantis issiliejima neurono sinapsese Tokiu budu neoronas yra apsaugomos nuo neuromediatoriu iseikvojimo Jonines aplinkos reguliacija Svano lasteliu membranoje aptinkama įtampos valdomu Na ir K siurbliu K kanalai yra dvieju rusiu pernesantys K į lasteles isore zymima Kor nuo angl outward arba į lasteles vidu Kin nuo angl inward Kin buna aktyvus tik Svano lastlems kontaktuojant su aksonais Galimas siu K kanalu vaidmuo yra pasalinti K pertekliu is aksono aplinkos neurono aktyvacijos metu Veliau K grazinamas atgal į aksona per Kor kanalus ir Na K siurblius Todel Svano lasteles gali dalyvauti ne tik K pasalinime is neuronu bet ir jo grazinime Svano lastelese taip pat aptinkama įtampos valdomu Na kanalu Sie kanalai sutelkti Ranvje sasmaukos srities membranose kontaktuojanciose su aksonais Suformuota hipoteze jog prireikus sie kanalai pateikiami aksonui t y Svano lasteles atlieka Na kanalu saugyklos funkcija Faktas jog sie kanalai yra tapatus aksonuose randamiems Na kanalams tik sustiprina sia hipoteze Neuronu regeneracija Svano lasteles labai svarbios aksonu regeneracijai PNS aksonai po sunkiu suzeidimu gali regeneruoti ir labai daznai dideliu tikslumu Manoma kad pirmiausia susidaro Svano lasteliu tiltas jungiantis nutrauktus aksono galus arba viena aksono gala su jo inervuojamuoju audiniu Po to sekretuojami butiniausi veiksniai ir formuojama pamatine lamina Neuronas atauga cilindro vidineje dalyje Taip pat skaitykiteNeuromokslai NeurofiziologijaLiteraturaNeuronai Archyvuota kopija 2005 12 19 is Wayback Machine projekto Khan Y ir Rajadhyaksha M S Schwann Cells Regulators of the Periphery Resonance Vol 7 No 8 pp 8 14 2002 1 www whonamedit com