Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tamplieriai pranc templiers nuo temple šventykla religinis riterių ordinas kurį Šventojoje žemėje 1119 m po Pirmojo kryž
Tamplierių ordinas
Tamplieriai (pranc. templiers, nuo temple - šventykla) – religinis riterių ordinas, kurį Šventojoje žemėje 1119 m. po Pirmojo kryžiaus žygio įkūrė nedidelė riterių grupė. Ordinas egzistavo apie du šimtmečius ir buvo išformuotas 1312 m. Kartu su joanitais tai buvo vienas iš pirmųjų karinių dvasinių ordinų.
XII-XIII a. ordinas buvo labai turtingas, jam priklausė plačios žemės valdos tiek kryžiuočių įsteigtose valstybėse Palestinoje ir Sirijoje, tiek Europoje. Popiežius, kuriam ordinas tiesiogiai buvo pavaldus, templieriams suteikė plačias bažnytines ir juridines privilegijas. Neretai ordinas atliko kryžiuočių įsteigtų Rytuose valstybių karinės apsaugos funkcijas, nors jo įsteigimo metu pagrindiniu tikslu buvo deklaruotas į Šventąją žemę atvykstančių maldininkų gynimas. 1291 m. kryžiuočiai iš Palestinos buvo išvyti Egipto sultono, o tamplieriai ėmėsi prekybos ir lupikavimo, sukaupė didelius turtus. Jų santykiai su popiežiumi ir Europos monarchais suprastėjo.
1307-1314 m. Prancūzijos karalius Pilypas IV, stambūs feodalai ir katalikų bažnyčia ėmėsi ordino narius suiminėti, kankinti ir žudyti, o 1312 m. popiežius Klemensas V ordiną panaikino.
Istorija
1119 m. Kryžiaus žygių į Šventąją žemę metu prancūzų riteris Hugues de Payns ir aštuoni jo giminaičiai riteriai davė neturto ir priklausomybės įžadus Jeruzalės patriarchui, prisiimdami atsakomybę už keliaujančiųjų maldininkų saugumą. Karalius Balduinas II paskyrė jiems vietą būstinei Saliamono šventyklos pietrytiniame sparne. Riterius vienuolius imta vadinti „Jeruzalės šventovės neturtingaisiais Kristaus broliais“. Riteriai vienuoliai vilkėjo baltais apsiaustais, papuoštais aštuonkampiais raudonais kryžiais (kankinystės simbolis) ir nešiojo baltą lininį diržą (tyros širdies simbolis).
Apie ordiną ir jo veiklą mažai kas žinoma iki 1128 m., kai popiežius Honorijus II Trua susirinkime oficialiai pripažino ordiną ir paskyrė didįjį magistrą. Trua susirinkime dalyvavę vienuoliai Prancūzijoje ir Anglijoje pradėjo aktyviai ir sėkmingą verbavimo į ordiną kampaniją. Tuo tikslu daugelis jų grįžo į tėvynę, pats Hugues de Payns aplankė Šampanę, Anžu, Normandiją ir Flandriją, taip pat Angliją ir Škotiją. Ordinas greit plėtėsi, į jį įstojo daug kilmingų bajorų. Krikščioniško pasaulio galingieji ordinui skyrė didžiules dovanas. Tai užtikrino stabilią ordino ekonominę padėtį Vakaruose, ypač Prancūzijoje, dėl to jis buvo laikomas prancūzišku ordinu.
1139 m. kovo 29 d. popiežius Inocentas II išleido bulę, pavadintą Omne Datum Optimum, pagal kurią tamplieriai galėjo laisvai kirsti bet kokias sienas, buvo atleidžiami nuo mokesčių ir nebuvo pavaldūs niekam išskyrus patį Romos popiežių.
Ordino klestėjimas
XIII a. antroje pusėje Ordinas tapo savarankiška valstybe su savo kariuomene, teismais, policija, finansais. Jis susidėjo iš provincijų, kurioms vadovavo komtūrai. Ordino broliai skirstėsi į riterius, kaplanus ir tarnaujančiuosius brolius. Tamplieriais galėjo tapti tik nevedę vyrai, kilę iš kilmingų šeimų ir nepriklausantys kitiems ordinams. Tamplierių ordino įtaka ir turtai kėlė pavydą ir nepasitikėjimą kitų ordinų ir net karalių tarpe. Ordino riteriai sėkmingai vertėsi ūkine, bankine bei prekybine veikla, jiems priklausė didžiulės . Jie turėjo savo bankus Londone ir Paryžiuje.
Ordino žlugimas
| Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
1187 m. tamplieriai patyrė skaudų pralaimėjimą prieš saracėnų sultoną Saladiną mūšyje prie Hatino. Daug riterių žuvo. Jeruzalė buvo užimta saracėnų. Po keleto metų tamplieriai buvo priversti pasitraukti iš Sirijos. Jie persikėlė į Kiprą, o vėliau iš ten dalis grįžo į Prancūziją. Didžiojo magistro pavedimu tamplierių turtas buvo pargabentas į Paryžių ir padėtas į centrinį tamplierių banką. Jį sudarė 150 000 aukso lydinių ir gausybė sidabro. Į šį didžiulį turtą XIV amžiaus pradžioje sumanė pasikėsinti Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis, nurodęs ordino didžiajam magistrui paklusti ir jam tarnauti. Tačiau didysis magistras () šį karaliaus reikalavimą atmetė. Prasidėjo užkulisinė ir atvira kova su tamplieriais, kaltinant juos įvairiomis nedorybėmis bei erezija, Kristaus mokslo paniekinimu, kenkimu Bažnyčiai, vaikų tvirkinimu ir pan. Iš pradžių ordiną šioje kovoje rėmė popiežius, turėjęs savo sąskaitų su Prancūzijos karaliumi. Vėliau Prancūzijos karaliui pavyko įkalbėti Romos popiežių Klemensą V stoti jo pusėn. 1307 m. karaliaus nurodymu Žakas de Molė ir Prancūzijoje esantys tamplieriai buvo suimti, o jų turtas konfiskuotas. Žiaurių kankinimų metu tamplieriai buvo priversti prisipažinti nebūtomis nuodėmėmis. 1312 m. balandžio 5 d. popiežius Klemensas V išleido bulę, nukreiptą prieš ordiną. Ordinas buvo uždraustas. Paryžiuje buvo surengtas 540 tamplierių teismo procesas. Nepaisant riterių pareiškimų, kad jų prisipažinimai buvo išgauti kankinimais, jų nebuvo pasigailėta. Daugelyje Prancūzijos miestų tamplieriai buvo sudeginti ant laužų. Ordiną uždraudus, didysis magistras ir dar keturi aukšti ordino pareigūnai iš pradžių buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Bet kadangi po to didysis magistras staiga viešai atsisakė savo parodymų, jis, kaip neatgailaujantis eretikas, buvo sudegintas 1314 m. kovo 19 d. Paryžiuje, Notre Damo aikštėje.
Pasak legendos, apgaubtas laužo liepsnos paskutinis Ordino didysis magistras pakvietė karalių ir tamplierių neapgynusį popiežių susitikti Dievo teisme, o valdovo palikuonis prakeikė iki septintos kartos. Prakeiksmas išsipildė: po dviejų savaičių mirė popiežius, rudenį – Prancūzijos karalius. Manoma, kad juos nunuodijo gyvi likę Ordino nariai – nuodų paslapčių žinovai. Netrukus, nepalikę vyriškos lyties įpėdinių, vienas po kito mirė ir Pilypo Gražiojo sūnūs. Į Prancūzijos sostą įžengė nauja valdovų dinastija.
Šaltiniai
- Tamplieriai, templieriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 466 psl.
Nuorodos
- Tamplieriai (ordino istorija, didžiausias pasaulinis resursas, prancūzų kalba)
- Tamplieriai (ordino istorija, didžiausias internetinis resursas rusų kalba) Archyvuota kopija 2009-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- T. Baranauskas. Ką mums primena Tamplierių ordino likimas?
- Tamplieriai (rekonstrukcijos klubas) Archyvuota kopija 2007-10-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tamplierių ordinas, Kas yra Tamplierių ordinas? Ką reiškia Tamplierių ordinas?
Tamplieriai pranc templiers nuo temple sventykla religinis riteriu ordinas kurį Sventojoje zemeje 1119 m po Pirmojo kryziaus zygio įkure nedidele riteriu grupe Ordinas egzistavo apie du simtmecius ir buvo isformuotas 1312 m Kartu su joanitais tai buvo vienas is pirmuju kariniu dvasiniu ordinu Tamplieriu ordino herbas XII XIII a ordinas buvo labai turtingas jam priklause placios zemes valdos tiek kryziuociu įsteigtose valstybese Palestinoje ir Sirijoje tiek Europoje Popiezius kuriam ordinas tiesiogiai buvo pavaldus templieriams suteike placias baznytines ir juridines privilegijas Neretai ordinas atliko kryziuociu įsteigtu Rytuose valstybiu karines apsaugos funkcijas nors jo įsteigimo metu pagrindiniu tikslu buvo deklaruotas į Sventaja zeme atvykstanciu maldininku gynimas 1291 m kryziuociai is Palestinos buvo isvyti Egipto sultono o tamplieriai emesi prekybos ir lupikavimo sukaupe didelius turtus Ju santykiai su popieziumi ir Europos monarchais suprastejo 1307 1314 m Prancuzijos karalius Pilypas IV stambus feodalai ir kataliku baznycia emesi ordino narius suimineti kankinti ir zudyti o 1312 m popiezius Klemensas V ordina panaikino Istorija1119 m Kryziaus zygiu į Sventaja zeme metu prancuzu riteris Hugues de Payns ir astuoni jo giminaiciai riteriai dave neturto ir priklausomybes įzadus Jeruzales patriarchui prisiimdami atsakomybe uz keliaujanciuju maldininku sauguma Karalius Balduinas II paskyre jiems vieta bustinei Saliamono sventyklos pietrytiniame sparne Riterius vienuolius imta vadinti Jeruzales sventoves neturtingaisiais Kristaus broliais Riteriai vienuoliai vilkejo baltais apsiaustais papuostais astuonkampiais raudonais kryziais kankinystes simbolis ir nesiojo balta lininį dirza tyros sirdies simbolis Apie ordina ir jo veikla mazai kas zinoma iki 1128 m kai popiezius Honorijus II Trua susirinkime oficialiai pripazino ordina ir paskyre didįjį magistra Trua susirinkime dalyvave vienuoliai Prancuzijoje ir Anglijoje pradejo aktyviai ir sekminga verbavimo į ordina kampanija Tuo tikslu daugelis ju grįzo į tevyne pats Hugues de Payns aplanke Sampane Anzu Normandija ir Flandrija taip pat Anglija ir Skotija Ordinas greit pletesi į jį įstojo daug kilmingu bajoru Krikscionisko pasaulio galingieji ordinui skyre didziules dovanas Tai uztikrino stabilia ordino ekonomine padetį Vakaruose ypac Prancuzijoje del to jis buvo laikomas prancuzisku ordinu 1139 m kovo 29 d popiezius Inocentas II isleido bule pavadinta Omne Datum Optimum pagal kuria tamplieriai galejo laisvai kirsti bet kokias sienas buvo atleidziami nuo mokesciu ir nebuvo pavaldus niekam isskyrus patį Romos popieziu Ordino klestejimas XIII a antroje puseje Ordinas tapo savarankiska valstybe su savo kariuomene teismais policija finansais Jis susidejo is provinciju kurioms vadovavo komturai Ordino broliai skirstesi į riterius kaplanus ir tarnaujanciuosius brolius Tamplieriais galejo tapti tik nevede vyrai kile is kilmingu seimu ir nepriklausantys kitiems ordinams Tamplieriu ordino įtaka ir turtai kele pavyda ir nepasitikejima kitu ordinu ir net karaliu tarpe Ordino riteriai sekmingai vertesi ukine bankine bei prekybine veikla jiems priklause didziules Jie turejo savo bankus Londone ir Paryziuje Ordino zlugimas Sio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra gincytinas Prasome ziureti papildomos informacijos gali buti istorijoje Tamplieriu deginimas ant lauzo Sent Deni Prancuzijos kronika XIV a 1187 m tamplieriai patyre skaudu pralaimejima pries saracenu sultona Saladina musyje prie Hatino Daug riteriu zuvo Jeruzale buvo uzimta saracenu Po keleto metu tamplieriai buvo priversti pasitraukti is Sirijos Jie persikele į Kipra o veliau is ten dalis grįzo į Prancuzija Didziojo magistro pavedimu tamplieriu turtas buvo pargabentas į Paryziu ir padetas į centrinį tamplieriu banka Jį sudare 150 000 aukso lydiniu ir gausybe sidabro Į sį didziulį turta XIV amziaus pradzioje sumane pasikesinti Prancuzijos karalius Pilypas IV Grazusis nurodes ordino didziajam magistrui paklusti ir jam tarnauti Taciau didysis magistras sį karaliaus reikalavima atmete Prasidejo uzkulisine ir atvira kova su tamplieriais kaltinant juos įvairiomis nedorybemis bei erezija Kristaus mokslo paniekinimu kenkimu Baznyciai vaiku tvirkinimu ir pan Is pradziu ordina sioje kovoje reme popiezius turejes savo saskaitu su Prancuzijos karaliumi Veliau Prancuzijos karaliui pavyko įkalbeti Romos popieziu Klemensa V stoti jo pusen 1307 m karaliaus nurodymu Zakas de Mole ir Prancuzijoje esantys tamplieriai buvo suimti o ju turtas konfiskuotas Ziauriu kankinimu metu tamplieriai buvo priversti prisipazinti nebutomis nuodememis 1312 m balandzio 5 d popiezius Klemensas V isleido bule nukreipta pries ordina Ordinas buvo uzdraustas Paryziuje buvo surengtas 540 tamplieriu teismo procesas Nepaisant riteriu pareiskimu kad ju prisipazinimai buvo isgauti kankinimais ju nebuvo pasigaileta Daugelyje Prancuzijos miestu tamplieriai buvo sudeginti ant lauzu Ordina uzdraudus didysis magistras ir dar keturi auksti ordino pareigunai is pradziu buvo nuteisti kaleti iki gyvos galvos Bet kadangi po to didysis magistras staiga viesai atsisake savo parodymu jis kaip neatgailaujantis eretikas buvo sudegintas 1314 m kovo 19 d Paryziuje Notre Damo aiksteje Tamplieriu antspaudas Pasak legendos apgaubtas lauzo liepsnos paskutinis Ordino didysis magistras pakviete karaliu ir tamplieriu neapgynusį popieziu susitikti Dievo teisme o valdovo palikuonis prakeike iki septintos kartos Prakeiksmas issipilde po dvieju savaiciu mire popiezius rudenį Prancuzijos karalius Manoma kad juos nunuodijo gyvi like Ordino nariai nuodu paslapciu zinovai Netrukus nepalike vyriskos lyties įpediniu vienas po kito mire ir Pilypo Graziojo sunus Į Prancuzijos sosta įzenge nauja valdovu dinastija SaltiniaiTamplieriai templieriai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 466 psl NuorodosTamplieriai ordino istorija didziausias pasaulinis resursas prancuzu kalba Tamplieriai ordino istorija didziausias internetinis resursas rusu kalba Archyvuota kopija 2009 02 26 is Wayback Machine projekto T Baranauskas Ka mums primena Tamplieriu ordino likimas Tamplieriai rekonstrukcijos klubas Archyvuota kopija 2007 10 18 is Wayback Machine projekto