Sąmoningas sapnas

Sąmoningas sapnas (angl. lucid dream) – sapno tipas, kai sapnuojantysis suvokia, kad sapnuoja. Ši sąvoka pirmą kartą buvo pavartota olandų psichiatro ir rašytojo Frederik (Willem) van Eeden (1860–1932). Sąmoningame sapne sapnuotojas gali aktyviai dalyvauti sapno įvykiuose bei manipuliuoti sapno siužetu ir įspūdžiais. Sąmoningi sapnai gali atrodyti tikri ir aiškūs.

Sąmoningas sapnas gali įvykti dviem būdais:

Sapno inicijuotas sąmoningas sapnas (angl. dream-initiated lucid dream) arba DILD prasideda kaip normalus sapnas, kuriame sapnuotojas galiausiai supranta, kad sapnuoja.
Pabudimo inicijuotas sąmoningas sapnas (angl. wake-initiated lucid dream) arba WILD nutinka, kai sapnuotojas pereina iš normalios, prabudimo būsenos į sapno būseną, neprarasdamas sąmoningumo.

Sąmoningas sapnavimas buvo moksliškai ištyrinėtas ir jo egzistavimas yra patvirtintas ir pripažintas visame pasaulyje.

Mokslinis tyrinėjimas

Pirmoji knyga, kurioje įvertinta potenciali sąmoningų sapnų reikšmė mokslo srityje buvo Celia Green 1968 m. Sąmoningi Sapnai (angl. Lucid Dreams) . C. Green analizavo šių sapnų pagrindines charakteristikas, peržiūrėdama ankstesnę literatūrą šia tema ir įtraukdama naujus duomenis iš savo tyrinėjimų. Ji nusprendė, kad šių sapnų išgyvenimai skiriasi nuo paprastų sapnų, ir spėjo, jog šie sapnai susiję su REM miegu (angl. Rapid eye movement sleep). C. Green taip pat buvo pirmoji, kuri susiejo sąmoningus sapnus su netikro prabudimo reiškiniu.

Filosofas Norman Malcolm 1959 m. veikale Sapnavimas (angl. Dreaming) teigė, kad yra neįmanoma atlikti tikslių sapnų stebėjimų naudojantis mokslinėmis priemonėmis. Tačiau įrodžius, kad akių judėjimas sapne įtakoja sapnuotojo fizinių akių judėjimą, buvo nuspręsta, kad akių judesiai gali būti iš anksto susitarti ir atlikti sapnavimo metu. Tokiu būdu būtų galima surišti tikrąjį ir sapnavimo pasaulius, bei įrodyti sąmoningų sapnų egzistavimą. Pirmasis šio tipo įrodymas buvo pateiktas XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje britų parapsichologo Keith Hearne. Savanoris, vardu Alan Worsley pasitelkė akių judesius, kad galėtų patvirtinti sąmoningumą sapne. Šie judesiai buvo užfiksuoti polisomnografo prietaiso.

K. Hearne rezultatai nebuvo plačiai paskleisti, tačiau po kelerių metų Statfordo universitete, pirmąjį straipsnį šia tema publikavo Stephen LaBerge kuris, dirbdamas nepriklausomai, sukūrė panašią techniką, siekdamas daktaro laipsnio. 9-ame dešimtmetyje buvo pateikta dar daugiau mokslinių įrodymų, kad sąmoningas sapnavimas egzistuoja. Eksperimentuose dalyvavo sapnuotojai, kurie sugebėjo pademonstruoti tyrėjams, jog sapnų metu yra sąmoningi, naudojant akių judesių metodą. Taip pat, buvo išrasti įvairūs metodai, kurie padidino tikimybę patirti sąmoningus sapnus. Sąmoningų sapnų tyrinėjimai vis dar vykdomi įvairiuose universitetuose ir kituose centruose, įskaitant ir LaBerge Sąmoningumo Institutą (angl. The Lucidity Institute).

Sąmoningas sapnavimas įvairiose kultūrose

Nors sąmoningas sapnavimas viešumos dėmesio susilaukė tik prieš kelis dešimtmečius, sąmoningas sapnavimas nėra modernus atradimas. Šv. Augustino 415 m. parašytas laiškas kalba apie sąmoningą sapnavimą. VIII a. Tibeto Budistai ir Bonpo praktikavo tam tikrą sapnų jogą, kuri leido jiems išlaikyti visišką sąmoningumą sapno būsenoje. Ši sistema yra plačiai išdėstyta ir paaiškinta knygoje Sapnų joga ir natūralios šviesos praktika (angl. Yoga and the Practice of Natural Light). Ši knyga aprašo skirtumus tarp Dzogchen Budrumo meditacijos ir Sapnų jogos. Budrumo meditacija yra susijusi su Dzogchen Natūralios šviesos praktika. Ši technika orientuojasi ne tik į sąmoningą sapnavimą, skirtingai nuo Sapnų jogos, kuri taikoma tik sąmoningam sapnavimui.

Vienas iš anksčiausių sąmoningų sapnuotojų buvo filosofas ir gydytojas Thomas Browne (1605–1682). T. Browne buvo apstulbintas sapnų pasaulio ir aprašė savo gebėjimą sąmoningai sapnuoti: „…viename sapne aš galiu sukurti visą komediją, regėti siužetą, krėsti pokštus ir juoktis iki prabudimo“. Panašiai, Samuel Pepys savo dienoraščio įraše, datuojamame 1665 m. rugpjūčio 15 d., pasakoja apie savo sapną: „Aš savo glėbyje laikiau Ledi Castlemayne, kuri leido man su ja daryti, ką tik noriu, tačiau supratau, kad miegu, ir tai yra tik sapnas“. Marquis d’Hervey de Saint-Denys teigė, kad kiekvienas gali išmokti sąmoningai sapnuoti. 1867 m. jis išleido knygą Les Rêves et les moyens de les diriger; observations pratiques („Sapnai ir kaip jiems vadovauti; Praktiniai pastebėjimai“) kurioje jis dokumentavo savo sapnų tyrimus, vykdytus daugiau nei dvidešimt metų.

Sąvoka sąmoningas sapnavimas (angl. Lucid Dreaming) buvo paminėta olandų autoriaus ir psichiatro Frederik van Eeden 1913 m. straipsnyje „Sapnų Tyrinėjimas“ (angl. A Study of Dreams). Šis darbas buvo sudarytas iš pasakojimų ir nedomino mokslininkų. Kai kurie teigia, kad ši sąvoka nėra tikslinga, nes ji reiškia tiesiog „gryną arba aiškų“ (angl. lucid - grynas, aiškus) sapnavimą. Alternatyva būtų pakeisti terminą „Lucid Dreaming“ į „Conscious Dreaming“ (angl. Conscious - sąmoningas), sąmoningi sapnai nebūtinai turi būti aiškūs. Tačiau, sąvoka lucid, panaudota van Eeden, greičiausiai reiškė „būti įžvalgiam“.

XIX a. 6-ame dešimtmetyje Senojaus medžiotojai-rinkėjai, gyvenantys Malaizijoje plačiai taikė sąmoningą sapnavimą, kad užtikrintų psichinę sveikatą, nors vėlesni tyrimai atmetė šiuos tvirtinimus.

Sąmoningų sapnų pasiekimo technikos

Daugelis žmonių teigia, kad yra patyrę sąmoningus sapnus, ypač vaikystėje. Remiantis Armstrong-Hickey, vaikai sąmoningus sapnus patiria daug dažniau nei suaugusieji, todėl šis gebėjimas gali susilpnėti senstant. Tačiau sąmoningas sapnavimas yra išmokstamas sugebėjimas, nors reguliariai turėti tokio tipo sapnus yra sudėtinga. Bėgant laikui buvo sukurta ir ištobulinta daug įvairių metodų, kurie leidžia tyčia pasiekti sąmoningus sapnus. Toliau pateikiami dažniausiai naudojami metodai, norint patirti sąmoningą sapną:

Sapnų atmintis

Sapnų atmintis – tai gebėjimas prisiminti sapnus. Gera sapnų atmintis dažnai apibūdinama kaip pirmas žingsnis į sąmoningus sapnus. Geresnė atmintis padidina budrumą sapnuose. Jei sapnų atmintis yra bloga, padidėja tikimybė visiškai užmiršti susapnuotą sąmoningą sapną. Kad pagerėtų sapnų atmintis, kai kurie žmonės naudojasi sapnų dienoraščiu, kuriame užrašo savo sapnus. Kai kurie užrašo savo sapnus ką tik prabudę, kiti pasižymi svarbiausius sapno punktus, kad vėliau galėtų jį atsiminti. Svarbu sapnus į dienoraštį užrašyti kuo įmanoma greičiau, nes yra nemaža tikimybė užmiršti savo sapnus. Geriausiai sapnai atsimenami, kai ką tik prabudęs sapnuotojas neatmerkia akių. Taip pat atmintis pagerinama, jei sapnai užrašomi esamuoju laiku. Norint geriau prisiminti sapnus, patartina prabudus nejudėti.Savitaiga taip pat gali padėti prisiminti sapnus, pavyzdžiui, kartojant frazę (mintyse arba garsiai) „Aš prisiminsiu savo sapnus“ prieš užmiegant. Stephen LaBerge rekomenduoja prisiminti bent po vieną sapną kiekvieną naktį prieš praktikuojant sąmoningų sapnų technikas. Tačiau, sąmoningi sapnuotojai, kurių sapnų atmintis yra prasta, gali ją sustiprinti prabudindami save dar nepasibaigus sąmoningam sapnui. Tokiu būdu, jų potyriai sapne bus švieži ir lengvai prisimenami.

Pabudimo inicijuoti sąmoningi sapnai (WILD)

Pabudimo inicijuoti sąmoningi sapnai (angl. Wake-initiated lucid dreams) įvyksta, kai „miegantysis įeina į REM miego fazę, neprarasdamas budrumo, tiesiai iš nemiego būsenos“. Yra sukurta daug technikų, kurių tikslas – sėkmingai sukelti sąmoningą sapną per WILD metodą. Dauguma šių technikų naudoja įvairius metodus, kurie pakankamai atpalaiduoja kūną bei mąstymą, kad žmogus užmigtų, tačiau neprarandant sąmonės. Yra tam tikri laiko tarpsniai, kuomet ši technika įgyja didžiausią pasisekimo tikimybę. Naudoti šią techniką einant miegoti vakare yra nepatartina dėl to, kad pirmasis sapnų ciklas prasideda tik po 90 minučių po užmigimo, ir išbūti sąmoningam visą šį laiką yra beveik neįmanoma. Todėl rekomenduojama praktikuoti WILD metodą, kai po užmigimo iš karto pradedama sapnuoti. Geriausia tai daryti po 4,5 – 6 val. miego arba miegant pietų miegą. Tai garantuoja, kad užmigus iš karto patenkama į REM miegą, kurio metu žmogus sapnuoja. Kadangi WILD metodo metu reikia sąmoningai užmigti, tai yra vienas iš sudėtingiausių metodų, todėl pradedantiesiems sąmoningiems sapnuotojams jis nėra rekomenduojamas.

Mnemoninis sąmoningų sapnų iniciavimas (MILD)

Mnemoninis sąmoningų sapnų iniciavimas (angl. Mnemonic Induction of Lucid Dreams) yra viena iš technikų, kurios padeda sukelti sąmoningus sapnus. Ši technika buvo sukurta Stephen LaBerge Sąmoningumo Institute (angl. The Lucidity Institute). Ši technika leidžia sapnuotojui prisiminti, jog jis dabar miega ir sapnuoja. Tai pasiekiama naudojantis savitaiga. Prieš užmiegant, žmogus turi sau kartoti (mintyse arba garsiai) šią, arba panašią frazę – „Kai kitą kartą aš sapnuosiu, aš prisiminsiu, jog sapnuoju“. Tai turi būti netušti žodžiai, į juos turi būti įdedamas žmogaus troškimas ir ryžtas. Taip pat rekomenduojama akyse įsivaizduoti sapną, kuriame sapnuotojas staiga supranta, kad sapnuoja, atlieka realybės patikras ir pan. Kai ši mintis pakankamai ilgai kartojama, kad įsikaltų galvoje, galima užmigti. Tuomet, sapnavimo metu, žmogaus tikimybė susapnuoti sąmoningą sapną žymiai padidėja, ypač, jei ši technika taikoma prabudus po 4,5 – 6 valandų. Tuomet užmigus įeinama tiesiai į REM miegą ir savo ketinimus yra daug lengviau prisiminti. Kadangi išmokti šią techniką lengva, ji yra ideali pradedantiesiems, kurie anksčiau nėra bandę jokių kitų technikų ir neturi daug patirties sąmoningo sapnavimo srityje.

Realybės patikra

Realybės patikra (angl. Reality checking (Reality testing)) yra dažnas metodas, naudojamas sapnuotojų, siekiant patikrinti, ar jie sapnuoja. Realybės patikros metu vykdomas tam tikras veiksmas, kurio rezultatas priklauso nuo to, ar žmogus sapnuoja, ar yra prabudęs. Dažnai praktikuojant realybės patikras realiame gyvenime, didėja tikimybė, kad jos bus praktikuojamos ir sapnuose, tokiu būdu leidžiant sapnuotojui suprasti, jog jis sapnuoja. Patartina realybės patikrinimus vykdyti tose situacijose, kurios dažnai pasitaiko sapnuose, pavyzdžiui, atsikėlus, iš ryto einant praustis, būnant darbe ar mokykloje ir t. t. Sapnuose dažnai pasireiškia žmogaus įpročiai, todėl, jei realybės patikra tampa įpročiu realiame gyvenime, šios patikros bus vykdomos ir sapnuose, žymiai padidinant tikimybę sąmoningai sapnuoti. Svarbu realybės patikrinimus vykdyti ne atmestinai, o laukiant norimo rezultato. Štai keletas realybės patikrų pavyzdžių:

Pasižiūrėti į tekstą arba skaitmeninį laikrodį (prisimenant žodžius arba laiką), nusisukti, ir vėl atsisukti atgal. Tekstas arba laikas tikriausiai bus pasikeitęs arba rodys keistus simbolius (analoginiai laikrodžiai paprastai nesikeičia sapnuose, kol tekstas arba skaitmeninių laikrodžių rodomas laikas paprastai keičiasi).
Nuspausti šviesos įjungimo mygtuką. Dažniausiai tokie mygtukai sapne neveikia, ir šviesumas nepakinta.
Žiūrėti į veidrodį. Sapnuose veidrodžio atspindžiai dažnai yra išblukę, iškreipti, neteisingi arba bauginantys.
Pasižiūrėti į žemę po savimi arba į savo rankas. Sapnuose vaizdas ryškiai skirsis nuo realaus gyvenimo, ir to dažniausiai užtenka, kad sapnuotojas taptų sąmoningu.

Užsikimšti nosį ir pabandyti įkvėpti. Atliekant šį veiksmą sapne, žmogus galės įkvėpti ir, tai pastebėjęs, tapti sąmoningu.

Šoktelėti į viršų. Sapnuose gravitacija yra silpnesnė nei tikrame gyvenime, todėl sapnuojant pašoksite daug aukščiau, nei prabudus.

Sapnų prailginimas

Viena iš problemų, kurias patiria pradedantieji sąmoningi sapnuotojai – prabudimas prieš savo valią. Toks prabudimas gali sapnuotoją suerzinti, ypač jei norint pasiekti sąmoningą sapną buvo įdėta daug pastangų. Pirmieji ženklai, jog sapnas baigiasi – blunkantis vaizdas bei nusilpusi klausa. Stephen LaBerge pasiūlė du būdus, siekiant prailginti sąmoningą sapną. Pirmasis būdas – suktis aplinkui. Jis teigė, jog sukimasis įjungia smegenų dalis, atsakingas už REM miego aktyvumą, ir prailgina REM miegą. Antrasis būdas – vieną į kitą trinti savo rankas. Šis veiksmas sutelkia sapnuotojo mintis į rankas, ir neleidžia jam pajusti, jog guli lovoje. LaBerge patikrino savo hipotezę paprašydamas 34 savanorius suktis, trinti rankas, arba nieko nedaryti. Rezultatai parodė, kad 90% sapnų buvo prailginti rankų trynimu ir 96% prailginti sukimosi apie savo ašį. Tik 33% sąmoningų sapnų prailgėjo nieko neveikiant. Yra pasiūlyta ir daugiau panašių būdų, kurie leidžia prailginti sapnus. Visi jie remiasi tuo, jog įjungiant savo pojūčius, sapnas prailgėja. Todėl norint išlikti sapne ilgiau, reikia atlikti veiksmus, kurie sustiprina pojūčius sapne ir neleidžia pajusti savęs gulinčio lovoje. Tačiau, prabudimas anksčiau ar vėliau yra neišvengiamas, nes net ir ilgiausi sapnai netrunka daugiau nei 30-40 minučių.

Kiti susiję reiškiniai

Greitas akių judėjimas (REM)

Kai žmogus sapnuoja, jo akys greitai juda aukštyn ir žemyn. Moksliniai tyrimai įrodė, kad šie akių judesiai atitinka sapnuotojo akių judesius sapne. Tai leidžia treniruotiems sąmoningiems sapnuotojams sapno metu susisiekti su išorėje esančiais mokslininkais. Dėl šio reiškinio miego fazė, kurioje sapnuojama, buvo pavadinta Greito akių judėjimo miegu.

Netikras prabudimas

Netikro prabudimo metu, sapnuotojas sapnuoja, jog prabudo. Kambarys, kuriame sapnuotojas netikrai prabudo dažniausiai atrodo lygiai taip pat, kaip ir kambarys, kuriame jis užmigo. Jeigu sapnuotojas prieš tai buvo sąmoningas, jis dažnai mano, jog pabudo iš tikrųjų ir pradeda savo dienos rutiną, tokiu būdu prarandant sąmoningumą. Tačiau, šis reiškinys taip pat gali padaryti sapnuotoją sąmoningu, jeigu jis turi įprotį padaryti realybės patikrą kiekvieną kartą prabudus.

Miego paralyžius

Vykstant REM miegui, į raumenis siunčiami smegenų impulsai yra nuslopinami, įvyksta miego paralyžius. Ši kūno funkcija veikia kaip apsaugos mechanizmas, neleidžiantis kūnui fiziškai judėti jam sapnuojant. Tačiau, šis mechanizmas gali išlikti ir prabudus. Tai gali privesti iki būsenos, kurios metu miegantysis, prabudęs, jaučiasi suparalyžuotas. Šioje būsenoje gali įvykti hipnagoginės haliucinacijos, ypač garsinės. Miego paralyžius jaučiamas kaip sunkumas galūnėse, negalėjimas pajudinti raumenų, greitų arba pulsuojančių garsų girdėjimas, bei trumpos hipnagoginės arba emocinės haliucinacijos. Žmonėms, praktikuojantiems WILD techniką, miego paralyžius yra vienas iš reiškinių, kuriuos jiems teks patirti. Tačiau vykdant WILD techniką yra įmanoma šio reiškinio nepajusti, ypač jei į jį nekreipiamas dėmesys.

Sąmoningas sapnavimas šiuolaikiniame pasaulyje

Sąmoningo sapnavimo populiarumas pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį žymiai išaugo. Pradėtos kurti įvairios tarptautinės organizacijos, internetiniai forumai bei renginiai, suburiantys bendraminčius iš viso pasaulio.

Verta paminėti kasmet vykstančią internetinę konferenciją – IASD (International Association of the Study of Dreams), (liet. Tarptautinė Sapnų Tyrinėjimo Asociaciją). Šioje konferencijoje dažnai iškyla sąmoningo sapnavimo temos. Joje gali dalyvauti visi norintys, sumokėję dalyvio mokestį. Jei atstovaujate kurią nors internetinę sąmoningo sapnavimo bendruomenę, galima patekti ir nemokamai.

Taip pat diskutuojama ir dėl tarptautinės sąmoningo sapnavimo dienos. Kol kas oficialios dienos nėra, tačiau neseniai pasiūlyta – rugpjūčio 21 d. yra pripažinta kai kurių internetinių bendruomenių. Šios dienos metu sąmoningi sapnuotojai skatinami supažindinti kitus su šiuo reiškiniu bei plėsti pasaulio akiratį sąmoningo sapnavimo srityje.

Taip pat skaitykite

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sąmoningas sapnas, Kas yra Sąmoningas sapnas? Ką reiškia Sąmoningas sapnas?