Subakas

Subakas (indonez. subak) – Indonezijoje, Balio saloje įdiegta tradicinė irigacinė sistema, reguliuojanti vandens tiekimą tarp atskirų kaimų ir terasinių laukų. Ji susieja ryžių laukus ir vandens šventyklas į vientisą sistemą, kuri užtikrina darnią žemdirbystę.

Balio provincijos kultūrinis kraštovaizdis: Subakų sistema kaip Tri Hita Karana filosofijos pavyzdys
Pasaulio paveldo sąrašas

Tagalalango ryžių terasos
Vieta  Indonezija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iii, v, vi
Nuoroda (angl.) (pranc.): 1194
Regionas** Azija
Įrašymo istorija
Įrašas 2012  (36-oji sesija)
Subakas šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Subakas
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Iš viso Balio saloje 1996 m. buvo apie 1300 subakų, kuriuose dirbo apie 260 tūkst. valstiečių. Jų dydis svyravo nuo kelių hektarų iki beveik 800 ha. (vidutiniškai apie 100 ha). 2019 m. buvo priskaičiuojami 1559 subakai. Dėl savo svarbos dalis jų 2012 m. buvo įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą.

Raida

Seniausias subako paminėjimas istoriniuose šaltiniuose datuojamas XI a. kasuwakara terminu, kuris vėliau virto suwak, o dar vėliau – subak. Tačiau kadangi tuo metu liudijama jau išsivysčiusi, pilnai susiformavusi sistema, pačių subakų steigimas greičiausiai prasidėjo jau IX a., Balyje plintant Indijos civilizacijai.

Viduramžiais subakai buvo autonominis vienetas, į kurio vidaus reikalus Balio karalystės beveik nesikišo. Viena išimtis buvo XV-XVI a., kuomet Balį valdė Madžapahitas, ir buvo skiriami vietininkai, reguliavę subakus valstybiniu mastu. Subakų sistemą ir autonomiją stiprino ir olandai Nyderlandų Rytų Indijose, todėl jie beveik nepakitę išgyveno iki XX a. vidurio.

XX a. viduryje, Indoneziją valdant Sukarnui ir diegiant socialistinio stiliaus žemėvaldą, subakai pradėti naikinti, kaimų bendruomenės pradėtos dirbtinai jungti į didesnius vienetus. 1965 m. Suharto režimo metu perėjus prie kapitalistinių metodų, žalioji revoliucija irgi naikino tradicinį žemės ūkį, tačiau nepasiekė pageidaujamo rezultato. Subakų sistemai didelis smūgis buvo ir masinio turizmo vystymas, kuomet dalis ryžių laukų buvo atiduoti turizmo reikmėms.

Nuo 1970 m. Vakarų mokslininkai atkreipė dėmesį į subakų teigiamus bruožus, įrodė jų naudą darniai žemdirbystei ir ekonominį rentabilumą. Nuo XX a. pabaigos Indonezijos valdžia įstatymais ėmė skatinti subakų išsaugojimą. Pastebėta šios sistemos nauda ne tik žemės ūkiui, bet ir turizmui, kadangi ryžių terasos ir vandens šventyklos tapo svarbiais turizmo traukos objektais. Pradėtas subako sistemos tarptautinio žinomumo didinimas.

Sistema

Kiekvienas subakas naudoja vieną vandens šaltinį, iš kurio žemyn kalnais tekantis vanduo kanalų, šliuzų ir kitų įrengimų pagalba paskirstomas tolygiai, kad drėkintų visus terasinius laukus. Visą subako bendruomenę (krama subak) reguliuoja vadovybė, kuriai vadovauja pekaseh, o už vandens skirstymą atsakingas pangliman. Ypač dideliuose subakuose (subak gede) laukai dalinami į tris lygius: aukštutinius (ngulu), vidurinius (maongin) ir žemutinius (ngasep).

Bendruomenės nariai įneša piniginę dalį, kuri naudojama bendrai subako sistemos priežiūrai. Subako reikalai aptariami specialiuose susirinkimuose paruman, kuomet nusprendžiama vandens nukreipimo diena, tiekimo tvarka, ceremonijos, arimo ir sėjos metas. Ryžiai yra sėjami du kartus per metus: kerta masa laikotarpis sutampa su lietaus sezonu, o gadon laikotarpis – su sausuoju.

Subakų sistema turi ne tik užtikrinti teisingą to paties šaltinio vandens paskirstymą tarp skirtingo lygio ryžių terasų, bet ir suderinti pūdymavimo laikotarpį pakankamo dydžio žemės plotuose. Tai reikalinga, kad kenkėjai kurį laiką liktų be maisto, ir jų stipriai sumažėtų.

Subakų valdyme labai svarbią vietą vaidina religija. Visa subakų filosofija remiasi Balio hinduizmo koncepcija Tri Hita Karana, kuri pabrėžia gamtos, žmogaus ir dievybių vienovę. Vandens tiekime vadinamosios vandens šventyklos atlieka ypač svarbią funkciją: jose surenkamas vanduo, kuris pašventinamas ir iš čia paleidžiamas žemyn į laukus. Šventyklose vyksta svarbiausi ritualai.

Pasaulio paveldas

Į pasaulio paveldo sąrašą įrašyti penki svarbiausi subakų kompleksai. Šie subakai apima apie 20 tūkst. hektarų žemės plotų.

UNESCO
kodas
Paveikslėlis Pavadinimas Regencija Koordinatės Aprašymas
1194–001 Ulu Danun Baturo šventykla Banglis 8°15′17″ p. pl. 115°20′10″ r. ilg. / 8.25472°š. pl. 115.33611°r. ilg. / 8.25472; 115.33611 Aukščiausiai esanti ir svarbiausia vandens šventykla Balyje
1194–002 Baturo ežeras Banglis 8°15′33″ p. pl. 115°24′10″ r. ilg. / 8.25917°š. pl. 115.40278°r. ilg. / 8.25917; 115.40278 Laikomas svarbiausiu viso Balio vandens šaltiniu ir visų subakų šaltiniu
1194–003 Pekerisano vandenskyros subakai Gianjaras 8°25′46″ p. pl. 115°18′44″ r. ilg. / 8.42944°š. pl. 115.31222°r. ilg. / 8.42944; 115.31222 Seniausia žinoma subakų sistema Balyje. Apima Tirta Empul bei Mengenimo vandens šventyklas bei visą eilę ryžių terasų (Tagalalangas ir kt.).
1194–004 Čatur Anga Batukaru subakai Tabananas 8°20′37″ p. pl. 115°7′20″ r. ilg. / 8.34361°š. pl. 115.12222°r. ilg. / 8.34361; 115.12222 Iš pradžių apėmė Džatiluvi (Jatiluwih) terasas, bet vėliau praplėsti ir dabar apima 17 subak gede, 12 kaimų, Tamblingano ir Bujano ežerus, miškų ruožus.
1194–005 Taman Ajuno šventykla Badungas 8°32′31″ p. pl. 115°10′21″ r. ilg. / 8.54194°š. pl. 115.17250°r. ilg. / 8.54194; 115.17250 Didžiausia ir architektūriškai brandžiausia Balio vandens šventykla, atspindinti XVII a. Badungo karalystės subako sistemą. Jai priklauso 3 subakai.

Susiję pasaulio paveldo objektai

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Subakas, Kas yra Subakas? Ką reiškia Subakas?