Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stasys KudirkaGimė 1904 m lapkričio 15 d Masiauskuose Barzdų valsčiusMirė 1976 m vasario 19 d 71 metai KaunasPalaidotas
Stasys Kudirka
| Stasys Kudirka | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. lapkričio 15 d. Masiauskuose, Barzdų valsčius |
| Mirė | 1976 m. vasario 19 d. (71 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Alytus |
| Tėvas | Jonas Kudirka |
| Motina | Magdalena Kudirkaitė–Kudirkienė |
| Vaikai | Stasys Jūratė Kęstutis Jonas Kazys |
| Veikla | gydytojas, chirurgas |
| Organizacijos | Alytaus apskrities ligoninė |
| Pareigos | direktorius 1939-1942, 1945-1963 m. |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas (Medicinos fakultetas) |
| Žymūs apdovanojimai | |
| LTSR nusipelnęs gydytojas (1958 m.) | |
Stasys Kudirka (1904 m. lapkričio 15 d. Masiauskų k., Barzdų vls., Naumiesčio apskrityje (dab. Šakių r.) – 1976 m. vasario 19 d. Kaune) – gydytojas, chirurgas, ilgametis Alytaus apskrities ligoninės vadovas.
Biografija
S. Kudirka gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo vienas iš 9 vaikų. Išaugo trise: vyriausias Feliksas (g. 1898), Stasė (g. 1903) ir Stasys. Oficialiai priimta, kad Stasys Kudirka gimęs 1904 m., tačiau iš tikrųjų jis turėjo būti gimęs 1901 ar 1902 m., nes 1903 m. gimė jo jaunesnioji sesuo Stasė. Teigiama, kad tėvai nenorėjo, kad per karą būtų paimtas į kariuomenę vyriausiasis Feliksas, tai „pajauninę“ Stasį, kad būtų akivaizdu, jog šeimos ūkis liktų su neva per menku pagalbininku.
S. Kudirka 1912 m. baigė Barzdų pradžios mokyklą. Po karo, 1919 m. tęsė mokslus Marijampolės gimnazijos 3–je klasėje. 1920 m. įstojo į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos 4–tą klasę. 1924–1930 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete.
1930 m. pradėjo dirbti Kauno klinikų Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje subasistentu be atlygio. 1930–1934 m. čia dirbo gydytoju ordinatoriumi vadovaujant Vladui Kuzmai. Nuo VDU baigimo chirurgijos klinikoje darė ligonių rentgenogramas. 1934 m. gavo Sveikatos departamento leidimą atidaryti ir laikyti rentgeno kabinetą. Dirbdamas klinikoje aktyviai operavo, rinko, sistemino stebėjimų duomenis, spausdinosi to meto medicininėje spaudoje.
1934 m. S. Kudirka išvyko į Alytų ir pradėjo dirbti ligoninės chirurgijos skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. 1939 m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.
Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo 1939–1942 ir 1945–1963 m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjunktu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, dėstė topografinės anatomijos ir ligonių slaugos kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų . Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie Bazedovo ligą, ketino rašyti mokslinį darbą.
S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas tirpalu ir ištepdavo jodu. Taip rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties abliacijas, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų. 1939 m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš recipientui.
Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė dėl sveikatos problemų 1963 m. o 1964 m. atsisakė chirurgijos skyriaus vedėjo pareigų, liko skyriuje iki 1974 m. vien konsultantu. 1974 m. smarkiai pablogėjo sveikata, sunkiai bevaikščiojo – kamavo (kaulų išretėjimas). 1976 m. susirgo gelta ir buvo paguldytas į Daugų infekcinę ligoninę, o įtarus kasos auglį – pervežtas į Kauno klinikas. Mirė 1976 m. vasario 19 d. patvirtino: laiku nepašalintas nedidelis auglys sukėlė mechaninę geltą.
1958 m. S. Kudirkai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas. Laisvalaikiu mėgo sodininkauti, buvo bitininku, medžiotoju, dainavo chore.
Atminimo įamžinimas
- 1989 m. Stasio Kudirkos vardas suteiktas Alytaus rajono centrinei ligoninei.
- 2012 m. gydytojo nuopelnai pristatyti Lietuvos gydytojų sąjungos išleistoje knygoje „Atminties ženklai gydytojams“.
Šaltiniai
- Kęstutis Orinas. Stasys Kudirka.-1995, Alytus. ISBN 9986-610-01-X
- http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/lietuvos-medikai-garsejo-gerais-darbais/154593 Archyvuota kopija 2017-03-21 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Alytaus apskrities ligoninės istorija. Legendinis gydytojas Stasys Kudirka Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stasys Kudirka, Kas yra Stasys Kudirka? Ką reiškia Stasys Kudirka?
Stasys KudirkaGime 1904 m lapkricio 15 d Masiauskuose Barzdu valsciusMire 1976 m vasario 19 d 71 metai KaunasPalaidotas a AlytusTevas Jonas KudirkaMotina Magdalena Kudirkaite KudirkieneVaikai Stasys Jurate Kestutis Jonas KazysVeikla gydytojas chirurgasOrganizacijos Alytaus apskrities ligoninePareigos direktorius 1939 1942 1945 1963 m Alma mater Vytauto Didziojo universitetas Medicinos fakultetas Zymus apdovanojimaiLTSR nusipelnes gydytojas 1958 m Stasys Kudirka 1904 m lapkricio 15 d Masiausku k Barzdu vls Naumiescio apskrityje dab Sakiu r 1976 m vasario 19 d Kaune gydytojas chirurgas ilgametis Alytaus apskrities ligonines vadovas BiografijaS Kudirka gime pasiturinciu ukininku seimoje buvo vienas is 9 vaiku Isaugo trise vyriausias Feliksas g 1898 Stase g 1903 ir Stasys Oficialiai priimta kad Stasys Kudirka gimes 1904 m taciau is tikruju jis turejo buti gimes 1901 ar 1902 m nes 1903 m gime jo jaunesnioji sesuo Stase Teigiama kad tevai nenorejo kad per kara butu paimtas į kariuomene vyriausiasis Feliksas tai pajaunine Stasį kad butu akivaizdu jog seimos ukis liktu su neva per menku pagalbininku S Kudirka 1912 m baige Barzdu pradzios mokykla Po karo 1919 m tese mokslus Marijampoles gimnazijos 3 je klaseje 1920 m įstojo į Vilkaviskio Ziburio gimnazijos 4 ta klase 1924 1930 m studijavo Vytauto Didziojo universiteto Medicinos fakultete 1930 m pradejo dirbti Kauno kliniku Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje subasistentu be atlygio 1930 1934 m cia dirbo gydytoju ordinatoriumi vadovaujant Vladui Kuzmai Nuo VDU baigimo chirurgijos klinikoje dare ligoniu rentgenogramas 1934 m gavo Sveikatos departamento leidima atidaryti ir laikyti rentgeno kabineta Dirbdamas klinikoje aktyviai operavo rinko sistemino stebejimu duomenis spausdinosi to meto medicinineje spaudoje 1934 m S Kudirka isvyko į Alytu ir pradejo dirbti ligonines chirurgijos skyriaus vedeju Ligonine tuomet buvo Pirmajame Alytuje buvusiu Pontono kareiviniu medinese patalpose S Kudirka buvo ne tik chirurgas bet ir geras vidaus ligu diagnostas traumatologas dermatovenerologas pediatras Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruosusiu chirurgo darbui 1939 m S Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligonines direktoriumi ir toliau ejo chirurginio skyriaus vedejo pareigas Apskrities ligoninei S Kudirka vadovavo 1939 1942 ir 1945 1963 m Pertraukoje tarp siu pareigu dirbo adjunktu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete deste topografines anatomijos ir ligoniu slaugos kursa vede praktinius uzsiemimus S Kudirka savarankiskai atlikdavo daugybe sudetingu Jis rinko ir sistemino operaciju duomenis rasesi pastabas apie Bazedovo liga ketino rasyti mokslinį darba S Kudirka operuodavo tik su jodo pirstinemis puse valandos plaudavo rankas sepeciais paskui dezinfekuodavo jas tirpalu ir istepdavo jodu Taip rankomis chirurgas dare visas pilvo organu kruties abliacijas varles kojos operacijas Per savo gyvenima jis is viso atliko apie 35 tukst operaciju 1939 m pirmasis perpyle krauja tiesiai is recipientui Is ligonines vadovo pareigu pasitrauke del sveikatos problemu 1963 m o 1964 m atsisake chirurgijos skyriaus vedejo pareigu liko skyriuje iki 1974 m vien konsultantu 1974 m smarkiai pablogejo sveikata sunkiai bevaiksciojo kamavo kaulu isretejimas 1976 m susirgo gelta ir buvo paguldytas į Daugu infekcine ligonine o įtarus kasos auglį perveztas į Kauno klinikas Mire 1976 m vasario 19 d patvirtino laiku nepasalintas nedidelis auglys sukele mechanine gelta 1958 m S Kudirkai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas Laisvalaikiu mego sodininkauti buvo bitininku medziotoju dainavo chore Atminimo įamzinimas1989 m Stasio Kudirkos vardas suteiktas Alytaus rajono centrinei ligoninei 2012 m gydytojo nuopelnai pristatyti Lietuvos gydytoju sajungos isleistoje knygoje Atminties zenklai gydytojams SaltiniaiKestutis Orinas Stasys Kudirka 1995 Alytus ISBN 9986 610 01 X http lzinios lt lzinios Sveikata lietuvos medikai garsejo gerais darbais 154593 Archyvuota kopija 2017 03 21 is Wayback Machine projekto NuorodosAlytaus apskrities ligonines istorija Legendinis gydytojas Stasys Kudirka Archyvuota kopija 2015 04 02 is Wayback Machine projekto