Spragsimieji priebalsiai ypatinga kategorija priebalsių tariamų lūpomis arba liežuviu be išeinančios iš plaučių ekspirac

Spragsimieji priebalsiai – ypatinga kategorija priebalsių, tariamų lūpomis arba liežuviu be išeinančios iš plaučių ekspiracinės oro srovės, pasitelkiant tik burnos ertmėje ir žiotyse esantį orą.

Tariant šiuos garsus, lūpos užima vienam ar kitam artikuliuoti reikalingą padėtį; vėliau oras su jėga įtraukiamas tarp uždorį suformavusių kalbos padargų. Pastarieji dėl slėgio sandariai ir stipriai vienas prie kito prisispaudžia, o atitraukiami sukelia gana stiprų spragtelėjimą. Tokią artikuliaciją galima vertinti (fonetikoje taip ir daroma) kaip vieną rūšių, t. y. garsai tariami orą į plaučius įtraukiant. Spragsimojo lūpinio priebalsio pavyzdys galėtų būti paprasto bučinio garsas arba pakšėjimas lūpomis prisiviliojant gyvūnus, raginant arklius ir t. t. Lietuvių kalboje spragsimieji priebalsiai gali būti pavartoti tam tikruose jaustukuose, pavyzdžiui, kalbantis su vaikais pasigėrėjimui išreikšti vartojamas jaustukas nca (čia raide c žymimas spragsimasis priebalsis, o ne afrikata [t͡s] kaip žodyje citrina).

Spragsimieji priebalsiai yra įprasti kalbos garsai pietų Afrikoje – koisanų kalbose; iš šių kalbų juos yra pasiskolinusios kai kurios bantų ir kitos gretimos kalbos. Rytų Afrikoje šie priebalsiai vartojami , , iš dalies kalbose. Vienintelė už Afrikos ribų spragsimuosius priebalsius vartojusi kalba – latilų ir jankaalų genčių vyrų ritualinė kalba Australijoje.

Spragsimųjų priebalsių rūšys

Visus spragsimuosius priebalsius galima suskirstyti į penkis tipus:

abilūpinius, TFA [ʘ] klausytis (plačiau)
dantinius, TFA [ǀ] klausytis (plačiau)
alveolinius, TFA [ǃ] klausytis (plačiau)
palatalinius, TFA [ǂ] klausytis (plačiau)
šoninius, TFA [ǁ] klausytis (plačiau)

Įmanomas šeštasis tipas, retrofleksinis, žymimas simboliu [𝼊].

Išnašos

С. Булич. „Щелкающие звуки“. ЭСБЕ. Nuoroda tikrinta 2024-08-21.
Derek Nurse & Gérard Philippson (2003) The Bantu languages, pp 31–32
„Click languages | Britannica“.
Hale, Ken; Nash, David. „DAMIN AND LARDIL PHONOTACTICS“ (PDF). Australian National University. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-07-01. Nuoroda tikrinta 2024-08-21.
Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996). The Sounds of the World’s Languages. Oxford: Blackwell, pp. 269–270 ISBN 978-0-631-19815-4

[Bulič-1] С. Булич. „Щелкающие звуки“. ЭСБЕ. Nuoroda tikrinta 2024-08-21.

[2] Derek Nurse & Gérard Philippson (2003) The Bantu languages, pp 31–32

[3] „Click languages | Britannica“.

[4] Hale, Ken; Nash, David. „DAMIN AND LARDIL PHONOTACTICS“ (PDF). Australian National University. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-07-01. Nuoroda tikrinta 2024-08-21.

[5] Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996). The Sounds of the World’s Languages. Oxford: Blackwell, pp. 269–270 ISBN 978-0-631-19815-4