Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Snaigupėlės atodangaSnaigupėlės šlaitai atodangos kaimynystėjeSnaigupėlės atodangaKoordinatės 54 02 07 š pl 23 59 52 r i
Snaigupėlės atodanga
| Snaigupėlės atodanga | |||
|---|---|---|---|
| Snaigupėlės atodanga | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Druskininkų savivaldybė | ||
| Seniūnija | Leipalingio seniūnija | ||
| Aukštis | 7 m | ||
| Plotas | 0,002 ha | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
Snaigupėlės atodanga – geologinis , esantis Druskininkų savivaldybėje, Leipalingio seniūnijoje, Gailiūnų kaime, apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų. Atodanga slūgso nedidelio Snaigupėlės upelio žemupyje, jo dešiniajame krante, apie 250 m iki santakos su Nemunu, patenka į Veisiejų miškų urėdijos Baltašiškės girininkijos (817 kv., 21 skl.) teritoriją.
Geologinio turistinio maršruto objektas
Lietuvos geologijos tarnyba šią atodangą pristato kaip vieną iš lankytinų objektų geologiniame turistiniame maršrute, pavadintame Nemuno kraštovaizdžio pažintiniu taku. Maršruto trasoje pažymėti 9 objektai (eilės tvarka): Velnio akmuo (Švendubrė), Snaigupėlės atodanga, akmuo su jaučio pėda (Liškiavos alkakalnis), Raganos akmuo (Liškiava), Panaros akmuo (Panara), Jonionių akmenys, Jonionių akmenų sankaupa Nemune, Jonionų atodanga ir Kiškeliuškės griova (Jonionys).
Objektas prie Snaigupėlės nepritaikytas lankymui – nėra kelio nuorodų ar informacinio stendo, be to, supamas privačios valdos, užtvertas miško keliukas. Atodangą galima pasiekti nuo kelio Druskininkai–Liškiava–Panara–Jonionys , palei upelį paėjus apie 250 m pasroviui mišriu mišku ir krūmais apaugusiu šlaitu. Orientyras – priešingame (kairiajame) upelio krante esanti gyvenama sodyba, kurios valdų tvora remiasi į upelio šlaitą. Atodanga yra siaurame giliame slėnyje, kuriame gausu išvirtusių medžių, nedidelių riedulių. Ji vizualiniu požiūriu nėra išraiškinga, tematoma smėlinga, apie 3 m pločio nubyrėjusi stataus šlaito dalis. Vasarą žemiau tekančio upelio vaga būna išdžiūvusi.
Snaigupėlės atodanga reikšminga pleistoceno – besikartojančių ledynmečių epochos – sluoksnių stratigrafijos tyrimams visoje Lietuvoje. Snaigupėlės vardu pavadintas prieš 140–150 tūkst. metų buvęs tarpledynmetis.
Istorija
Atodangą Snaigupėlės slėnyje surado Lietuvos geologai, ją 1955 m. išaiškino Valerija Čepulytė. Druskininkų apylinkėje tarpledynmetinius darinius tyrė Ona Kondratienė. Ji paleobotaninių tyrimų duomenis pirmą kartą paskelbė 1958 m. Aprašytieji geologiniai dariniai tada buvo priskirti vadinamajam Riss-Würm tarpledynmečiui. Kiek vėliau atlikus išsamesnius tyrimus, prieita išvados, kad šie dariniai buvo senesni už Riss-Würm nuogulas, bet jaunesni už Mindel-Riss tarpledynmečio sluoksnius, todėl priskirti naujai išaiškintam Snaigupėlės tarpledynmečiui. Atskiras Snaigupėlės tarpledynmečio laikotarpis pleistoceno viduriniajame skirsnyje buvo išskirtas 1973 m.
Atodanga paskelbta saugoma 1974 m. Tapo gamtos paminklu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311.
Geologija
Ištirtų Snaigupėlės tarpledynmečio pjūvių turima nedaug, dalis jų fragmentiški. Dėl šio tarpledynmečio chronostratigrafijos mokslininkų nuomonės išsiskiria, nes manoma, kad Snaigupėlės atodangos gali būti ir jaunesnio amžiaus. Snaigupėlės tarpledynmetį bandoma apibūdinti panašių paleogeografinių savybių turinčių Merkinės bei Butėnų tarpledynmečių atžvilgiu.
Snaigupėlės tarpledynmečiu alksnis miškuose pasirodė ir paplito kartu su liepa, o ne su lazdynu kaip Merkinės tarpledynmečiu, ir tas paplitimas buvo gerokai ankstesnis – pačioje optimalaus klimato laikotarpio pradžioje. Lazdynas Snaigupėlės tarpledynmečiu paplitimo maksimumą pasiekė gerokai vėliau negu Merkinės tarpledynmečiu – tik po liepos maksimalaus paplitimo. Snaigupėlės tarpledynmečio floroje nustatyta nemaža išnykusių rūšių, kurių visai nerasta Merkinės amžiaus nuosėdose. Kad Snaigupėlės tarpledynmetis yra jaunesnis už Butėnų tarpledynmetį, sprendžiama iš nuosėdų slūgsojimo sąlygų, floros archaiškumo laipsnio, miškų kitimo sąlygų. Palyginti neblogai ištirtuose Snaigupėlės ir Buivydžių pjūviuose aptiktų žiedadulkių diagramose matomi ir bendri miškų raidos dėsningumai, ir jų skirtumai. Šių laikotarpių pradžia fiksuojama plačialapių žiedadulkių atsiradimu, o pabaiga – jų išnykimu. Abiejuose geologiniuose pjūviuose tarpledynmečio ežerines nuosėdas tiesiogiai dengia du stratigrafiniai morenos sluoksniai. Snaigupėlės ežerines nuosėdas dengiančių morenos sluoksnių amžius siejamas su Nemuno ledynmečiu.
Snaigupėlės atodangos geologinis pjūvis
Snaigupėlės atodangos aukštis yra 6-7 m. Viršutinė dalis yra sudaryta iš rudo moreninio grunto, greičiausiai susiformavusio per paskutinįjį apledėjimą. Žemiau slūgso gitijos sluoksnis, kurį sudaro sukietėjęs dumblas su mikroorganizmų likučiais ir mineralinių medžiagų priemaišomis. Gitija formavosi tarpledyninio atšilimo sąlygomis. Jai ištirti 1980 m. atodangos apylinkėse buvo išgręžti keli gręžiniai. Buvo nustatytas kvartero nuogulų storis, kuris svyruoja nuo 60 iki 180 m.
Snaigupėlės atodangos nuosėdų sluoksniai:
- 0,00-0,50 m: dirvožemis su smėliu ir medžių šaknimis.
- 0,50-1,70 m: įvairus, gelsvai oranžinis, kvarco–lauko špato smėlis, žemesniame lygyje su žvyru ir žvirgždu.
- 1,70-4,65 m: vidutiniškai rausvai oranžinė morena su žvyru ir žvirgždu; vyrauja paleozojaus klinčių (52,5 %), prekambro kristalinių uolienų (25,5 %), devono dolomitų (16 %) fragmentai; jų ilgosios ašys vyrauja šiaurės–pietų kryptimi.
- 4,65-4,75 m: šviesiai pilkas dumblas.
- 4,75-6,05 m: pilkšvai juoda ; višutinėje dalyje su durpių likučiais; žemutinėje dalyje dumblinga gitija ir dumblas.
Duomenys
- Aukštis – 7 m
- Ilgis – 15 m
- Plotas – 0,002 ha
- Sudėtis – kvartero uolienos
Šaltiniai
- Snaigupėlės atodanga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Lietuvos geologijos tarnyba. Nemuno kraštovaizdžio pažintinis takas[neveikianti nuoroda]
- Ona Kondratienė. Lietuvos pleistoceno vidurinio skirsnio stratigrafijos problemos Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras. Snaigupėlės atodanga stvk.lt
- Snaigupėlės atodangos sluoksniai
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Snaigupėlės atodanga, Kas yra Snaigupėlės atodanga? Ką reiškia Snaigupėlės atodanga?
Snaigupeles atodangaSnaigupeles slaitai atodangos kaimynystejeSnaigupeles atodangaKoordinates 54 02 07 s pl 23 59 52 r ilg 54 035274 s pl 23 997731 r ilg 54 035274 23 997731Vieta Druskininku savivaldybeSeniunija Leipalingio seniunijaAukstis 7 mPlotas 0 002 haTirtas 1955 m Snaigupeles atodanga geologinis esantis Druskininku savivaldybeje Leipalingio seniunijoje Gailiunu kaime apie 2 5 km į siaures rytus nuo Druskininku Atodanga slugso nedidelio Snaigupeles upelio zemupyje jo desiniajame krante apie 250 m iki santakos su Nemunu patenka į Veisieju misku uredijos Baltasiskes girininkijos 817 kv 21 skl teritorija Geologinio turistinio marsruto objektasLietuvos geologijos tarnyba sia atodanga pristato kaip viena is lankytinu objektu geologiniame turistiniame marsrute pavadintame Nemuno krastovaizdzio pazintiniu taku Marsruto trasoje pazymeti 9 objektai eiles tvarka Velnio akmuo Svendubre Snaigupeles atodanga akmuo su jaucio peda Liskiavos alkakalnis Raganos akmuo Liskiava Panaros akmuo Panara Jonioniu akmenys Jonioniu akmenu sankaupa Nemune Jonionu atodanga ir Kiskeliuskes griova Jonionys Objektas prie Snaigupeles nepritaikytas lankymui nera kelio nuorodu ar informacinio stendo be to supamas privacios valdos uztvertas misko keliukas Atodanga galima pasiekti nuo kelio Druskininkai Liskiava Panara Jonionys palei upelį paejus apie 250 m pasroviui misriu misku ir krumais apaugusiu slaitu Orientyras priesingame kairiajame upelio krante esanti gyvenama sodyba kurios valdu tvora remiasi į upelio slaita Atodanga yra siaurame giliame slenyje kuriame gausu isvirtusiu medziu nedideliu rieduliu Ji vizualiniu poziuriu nera israiskinga tematoma smelinga apie 3 m plocio nubyrejusi stataus slaito dalis Vasara zemiau tekancio upelio vaga buna isdziuvusi Snaigupeles atodanga reiksminga pleistoceno besikartojanciu ledynmeciu epochos sluoksniu stratigrafijos tyrimams visoje Lietuvoje Snaigupeles vardu pavadintas pries 140 150 tukst metu buves tarpledynmetis IstorijaAtodanga Snaigupeles slenyje surado Lietuvos geologai ja 1955 m isaiskino Valerija Cepulyte Druskininku apylinkeje tarpledynmetinius darinius tyre Ona Kondratiene Ji paleobotaniniu tyrimu duomenis pirma karta paskelbe 1958 m Aprasytieji geologiniai dariniai tada buvo priskirti vadinamajam Riss Wurm tarpledynmeciui Kiek veliau atlikus issamesnius tyrimus prieita isvados kad sie dariniai buvo senesni uz Riss Wurm nuogulas bet jaunesni uz Mindel Riss tarpledynmecio sluoksnius todel priskirti naujai isaiskintam Snaigupeles tarpledynmeciui Atskiras Snaigupeles tarpledynmecio laikotarpis pleistoceno viduriniajame skirsnyje buvo isskirtas 1973 m Atodanga paskelbta saugoma 1974 m Tapo gamtos paminklu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2000 m kovo 20 d nutarimu Nr 311 GeologijaIstirtu Snaigupeles tarpledynmecio pjuviu turima nedaug dalis ju fragmentiski Del sio tarpledynmecio chronostratigrafijos mokslininku nuomones issiskiria nes manoma kad Snaigupeles atodangos gali buti ir jaunesnio amziaus Snaigupeles tarpledynmetį bandoma apibudinti panasiu paleogeografiniu savybiu turinciu Merkines bei Butenu tarpledynmeciu atzvilgiu Snaigupeles tarpledynmeciu alksnis miskuose pasirode ir paplito kartu su liepa o ne su lazdynu kaip Merkines tarpledynmeciu ir tas paplitimas buvo gerokai ankstesnis pacioje optimalaus klimato laikotarpio pradzioje Lazdynas Snaigupeles tarpledynmeciu paplitimo maksimuma pasieke gerokai veliau negu Merkines tarpledynmeciu tik po liepos maksimalaus paplitimo Snaigupeles tarpledynmecio floroje nustatyta nemaza isnykusiu rusiu kuriu visai nerasta Merkines amziaus nuosedose Kad Snaigupeles tarpledynmetis yra jaunesnis uz Butenu tarpledynmetį sprendziama is nuosedu slugsojimo salygu floros archaiskumo laipsnio misku kitimo salygu Palyginti neblogai istirtuose Snaigupeles ir Buivydziu pjuviuose aptiktu ziedadulkiu diagramose matomi ir bendri misku raidos desningumai ir ju skirtumai Siu laikotarpiu pradzia fiksuojama placialapiu ziedadulkiu atsiradimu o pabaiga ju isnykimu Abiejuose geologiniuose pjuviuose tarpledynmecio ezerines nuosedas tiesiogiai dengia du stratigrafiniai morenos sluoksniai Snaigupeles ezerines nuosedas dengianciu morenos sluoksniu amzius siejamas su Nemuno ledynmeciu Snaigupeles atodangos geologinis pjuvis Matomos atodangos dalis apie 4 m aukstis 2016 m Snaigupeles atodangos aukstis yra 6 7 m Virsutine dalis yra sudaryta is rudo moreninio grunto greiciausiai susiformavusio per paskutinįjį apledejima Zemiau slugso gitijos sluoksnis kurį sudaro sukietejes dumblas su mikroorganizmu likuciais ir mineraliniu medziagu priemaisomis Gitija formavosi tarpledyninio atsilimo salygomis Jai istirti 1980 m atodangos apylinkese buvo isgrezti keli greziniai Buvo nustatytas kvartero nuogulu storis kuris svyruoja nuo 60 iki 180 m Snaigupeles atodangos nuosedu sluoksniai 0 00 0 50 m dirvozemis su smeliu ir medziu saknimis 0 50 1 70 m įvairus gelsvai oranzinis kvarco lauko spato smelis zemesniame lygyje su zvyru ir zvirgzdu 1 70 4 65 m vidutiniskai rausvai oranzine morena su zvyru ir zvirgzdu vyrauja paleozojaus klinciu 52 5 prekambro kristaliniu uolienu 25 5 devono dolomitu 16 fragmentai ju ilgosios asys vyrauja siaures pietu kryptimi 4 65 4 75 m sviesiai pilkas dumblas 4 75 6 05 m pilksvai juoda visutineje dalyje su durpiu likuciais zemutineje dalyje dumblinga gitija ir dumblas DuomenysAukstis 7 m Ilgis 15 m Plotas 0 002 ha Sudetis kvartero uolienosSaltiniaiSnaigupeles atodanga Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Lietuvos geologijos tarnyba Nemuno krastovaizdzio pazintinis takas neveikianti nuoroda Ona Kondratiene Lietuvos pleistoceno vidurinio skirsnio stratigrafijos problemos Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto NuorodosSaugomu teritoriju valstybes kadastras Snaigupeles atodanga stvk lt Snaigupeles atodangos sluoksniaiSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu