Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Viola rupestrisSmiltyninė našlaitė Viola rupestris Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai
Smiltyninė našlaitė
| Viola rupestris | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Smiltyninė našlaitė (Viola rupestris) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Smiltyninė našlaitė (Viola rupestris) – daugiametis našlaitinių šeimos augalas, žydintis nuo balandžio iki birželio mėnesio, Lietuvoje dažnas.
Aprašymas
Labai mažas, vos 3-8(15) cm aukščio žolinis, plaukeliais padengtas augalas. Iš šakniastiebio išauga keli stiebai. Stiebas gulsčias ar kylantis. Augalas turi ir rozetes, ir stiebo lapus. Lapų forma – nuo apvalios iki plačiai kiaušiniškos, jie 0,7-2 cm skersmens, plaukuoti. Lapalakščio viršūnė buka, pagrindas – vos pastebimai širdiškas. Lapkotis tokio pat ilgio ar truputį ilgesnis už lapalakštį. Prielapiai smailūs, dantytu pakraščiu. Pažiedės mažos, užaugusios aukščiau žiedkočio vidurio. Žiedai auga po vieną stiebelių viršūnėse, maži (1–1,5 cm ilgio), bekvapiai, šviesiai violetiniai, mėlynai violetiniai arba blyškesnių atspalvių. Taurėlapiai smailūs. Vaisių dėžutės – kiaušiniškos.
Buveinė ir paplitimas
Auga sausose vietose – pušynuose, proskynose, kalvų šlaituose, kopose, sausose pievose. Tai būdinga rūšis sausų pievų augalų bendrijoje (Cl. Festuco-Brometea, O. Festucetalia valesiacae). Lietuvoje dažna rūšis.
Paplitusi praktiškai visoje Europoje, išskyrus Portugaliją, Airiją, Daniją, Islandiją, kai kurias Balkanų pusiasalio šalis ir Viduržemio jūros salas. Taip pat sutinkama Artimuosiuose Rytuose ir kitose Azijos šalyse, kur yra tinkamų buveinių šiam kserofitiniam augalui.
Panašios rūšys
Augalas turi ir rozetės, ir stiebinius lapus. Atmetant kitas našlaičių rūšis, kurios žydėjimo metu neturi stiebinių lapų (tik lapų rozetėje) arba turi tik stiebinius lapus, rūšis gana lengvai atskiriama. Lyginant su Rivino (V. riviniana) ir miškine našlaite (V. reichenbachiana), kurios abi turi rozetės bei stiebinius lapus, smiltyninė našlaitė yra akivaizdžiai smulkesnė, auga atvirose, sausose (o ne vidutiniškai drėgnose, pavėsingose) buveinėse.
Išnašos
- Prieditis, Normunds (2005): Sugu enciklopedija "Latvijas daba. Augi. ". – Kompaktinis diskas (leidėjas GANDRS SIA).
- Lekavičius, A. (1989): Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas. 436 p.
- Viola rupestris // Raab-Straube, E. von & Henning, T.(2018): Violaceae. – In: Euro+Med Plantbase – the information resource for Euro-Mediterranean plant diversity. Aplankyta 2021-06-10.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smiltyninė našlaitė, Kas yra Smiltyninė našlaitė? Ką reiškia Smiltyninė našlaitė?
Viola rupestrisSmiltynine naslaite Viola rupestris Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Eile Malpigijieciai Malpighiales Seima Naslaitiniai Violaceae Gentis Naslaite Viola Rusis Smiltynine naslaite Viola rupestris Smiltynine naslaite Viola rupestris daugiametis naslaitiniu seimos augalas zydintis nuo balandzio iki birzelio menesio Lietuvoje daznas AprasymasLabai mazas vos 3 8 15 cm aukscio zolinis plaukeliais padengtas augalas Is sakniastiebio isauga keli stiebai Stiebas gulscias ar kylantis Augalas turi ir rozetes ir stiebo lapus Lapu forma nuo apvalios iki placiai kiausiniskos jie 0 7 2 cm skersmens plaukuoti Lapalakscio virsune buka pagrindas vos pastebimai sirdiskas Lapkotis tokio pat ilgio ar truputį ilgesnis uz lapalakstį Prielapiai smailus dantytu pakrasciu Paziedes mazos uzaugusios auksciau ziedkocio vidurio Ziedai auga po viena stiebeliu virsunese mazi 1 1 5 cm ilgio bekvapiai sviesiai violetiniai melynai violetiniai arba blyskesniu atspalviu Taurelapiai smailus Vaisiu dezutes kiausiniskos Buveine ir paplitimasAuga sausose vietose pusynuose proskynose kalvu slaituose kopose sausose pievose Tai budinga rusis sausu pievu augalu bendrijoje Cl Festuco Brometea O Festucetalia valesiacae Lietuvoje dazna rusis Paplitusi praktiskai visoje Europoje isskyrus Portugalija Airija Danija Islandija kai kurias Balkanu pusiasalio salis ir Vidurzemio juros salas Taip pat sutinkama Artimuosiuose Rytuose ir kitose Azijos salyse kur yra tinkamu buveiniu siam kserofitiniam augalui Panasios rusysAugalas turi ir rozetes ir stiebinius lapus Atmetant kitas naslaiciu rusis kurios zydejimo metu neturi stiebiniu lapu tik lapu rozeteje arba turi tik stiebinius lapus rusis gana lengvai atskiriama Lyginant su Rivino V riviniana ir miskine naslaite V reichenbachiana kurios abi turi rozetes bei stiebinius lapus smiltynine naslaite yra akivaizdziai smulkesne auga atvirose sausose o ne vidutiniskai dregnose pavesingose buveinese IsnasosPrieditis Normunds 2005 Sugu enciklopedija Latvijas daba Augi Kompaktinis diskas leidejas GANDRS SIA Lekavicius A 1989 Vadovas augalams pazinti Vilnius Mokslas 436 p Viola rupestris Raab Straube E von amp Henning T 2018 Violaceae In Euro Med Plantbase the information resource for Euro Mediterranean plant diversity Aplankyta 2021 06 10