56 16 š pl 21 32 r ilg 56 27 š pl 21 53 r ilg 56 27 21 53 Skuodo valsčiusLaikotarpis XVI a 1950 m Apytikrė valsčiaus vie

56°16′š. pl. 21°32′r. ilg. / 56.27°š. pl. 21.53°r. ilg. / 56.27; 21.53

Skuodo valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Skuodas

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Telšių apskritis (1861–1915)

Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1950)

Skuodo valsčius (rus. Шкудская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Skuodas.

Istorija

Valsčius minimas XVI a. pabaigoje. XVIII a. pradžioje smarkiai nusiaubė maras: 1647 m. jame buvo 225 ūkiai, o 1717 m. po maro tik 90 ūkių. Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Lenkimų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Skuodo rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6310	538 kiemai	5 seniūnijos	56
1923 m. (išsamiau)	242	12 762	2851		56 gyvenvietės
1932 m.	202	14038		10 seniūnijos
1949-01-01 (išsamiau)	170			8 apylinkės

Vadovai

, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Kaukolikai	Kaukolikų seniūnija	Kaukolikų apylinkė
Lenkimai	Lenkimų seniūnija	-
Luknės	Luknių seniūnija	-
Narvydžiai	Narvydžių seniūnija	Narvydžių apylinkė
Pakalniškiai	-	Pakalniškių apylinkė
Puodkaliai	-	Puodkalių apylinkė
Skuodas	Skuodo I seniūnija, Skuodo II seniūnija, Skuodo III seniūnija	Skuodo apylinkė
Šarkė	-	Šarkės apylinkė
Truikinai	Truikinų seniūnija	Truikinų apylinkė
Užluobė	Užluobės seniūnija	Užluobės apylinkė
Večiai	Večių seniūnija	-
Iš viso:	10 seniūnijų	8 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 12 762 žmonės:

Lietuviai - 81,13% (10354);
Žydai - 10,26% (1310);
Latviai - 6,09% (777);
Baltarusiai - 0,73% (93);
Vokiečiai - 0,62% (79);
Rusai - 0,51% (65);
Kiti - 0,66% (84).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1861	Kivyliai	Ferdinandas Kaunackis, gydytojas	1935
1863	Šarkės	Leonas Ereminas, muzikas	1927
1881	Urviai	Danielius Alseika, gydytojas	1936
1915	Kulai II	Emilija Černeckienė, tautodailininkė	2012
1916	Puodkaliai	, gydytoja-mokslininkė	2002
1921	Kivyliai	Ferdinandas Kaunas, gydytojas	2008
1928	Puodkaliai	Česlava Leonida Lenkauskaitė, gydytoja
1929	Paluknė	Algimantas Litvaitis, sporto žurnalistas	2008
1930	Truikinai	Valerijonas Vytautas Jucys, grafikas	2016
1936	Lenkimai	Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, poetė	2023
1937	Puodkaliai	Adolfas Strakšys, žurnalistas, publicistas	2022

Šaltiniai

Rupas V., Vaitekūnas S. Lietuvos kaimo gyventojai ir gyvenvietės. Vilnius, „Mintis“, 1980.
Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 120
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 598 psl.
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 603 psl.
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 62

[1] Rupas V., Vaitekūnas S. Lietuvos kaimo gyventojai ir gyvenvietės. Vilnius, „Mintis“, 1980.

[2] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.

[3] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 120

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.

[6] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 598 psl.

[8] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 603 psl.

[9] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 62