Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Orlaivis kiekvienas aparatas mašina kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės pav
Skraidymo aparatas
Orlaivis – kiekvienas aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus. Būna įvairių rūšių orlaiviai: lengvesni už orą (aerostatai, pagrįsti Archimedo dėsniu), sunkesni už orą (lėktuvai, sraigtasparniai, malūnsparniai ir kiti.), pilotuojami ir nepilotuojami.
Ilgą laiką terminas orlaivis buvo naudojamas tik lengvesniems už orą aparatams (aerostatams), skrendantiems dėl Archimedo jėgos veikimo, tačiau dabar naudojamas platesne prasme.
Žmonių veiklos su orlaiviais vadinama aviacija. Pilotuojamus orlaivius valdo aviatoriai, tačiau orlaiviai gali būti valdomi ir nuotoliniu būdu.
Klasifikacija
Orlaiviai gali būti skirstomi pagal įvairius kriterijus (kilimo būdas, varomasis būdas, paskirtis ir kt.):
- pagal reisų ilgį
- artimųjų (iki 1000 km)
- vidutiniųjų (1000–3000 km)
- tolimųjų (per 3000 km)
- pagal paskirtį
- krovininiai
- keleiviniai
- verslo klasės (10–20 keleivių)
- pagal variklio rūšį
- sraigtiniai
- turbosraigtiniai
- turboreaktyviniai
Istorija
Pirmieji žmogaus sukurtų orlaivių skrydžiai skaičiuoja kelių šimtų metų istoriją, tačiau sėkmingus pakilimus ir saugius nusileidimus įvykdė karšto oro balionai XVIII a.
Orlaivių istorija įprastai skirstoma į 5 laikotarpius:
- Skrydžių pionieriai, anksčiausi eksperimentai 1914 m.
- I pasaulinis karas, 1914-1918 m.
- Tarpukaris, 1918-1939 m.
- II pasaulinis karas, 1939-1945 m.
- Pokarinė era, taip pat vadinama reaktyvinių variklių era, nuo 1945 m. iki dabar.
Kilimo būdai
Orlaiviai vienas nuo kito gali skirtis pagal kilimo būdą.
Lengvesni už orą – aerostatai
Aerostatai yra lengvesni už orą skraidymo aparatai, pakilimui naudojantys Archimedo dėsnį. Būna dviejų rūšių aerostatai: nevaldomieji (dažniausiai – įvairūs karšto oro ar lengvesnių už orą dujų balionai) ir valdomieji (dažniausiai – dirižabliai).
Pirmasis karšto oro balionas Kongming žibintas buvo sukurtas Kinijoje apie III a. pr. m. e. Šie žibintai buvo naudojami įvairiuose kultūriniuose renginiuose. Tai buvo vos antrasis skraidantis aparatas po aitvarų, kurie buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų.
Yra trys pagrindiniai balionų tipai:
- Karšto oro balionuose kaitinamas oras, kuris jį ir kelia. Tai populiariausias ir seniausias baliono tipas.
- yra pripūsti mažesnės molekulinės masės dujomis, kurios yra lengvesnės už aplinkos orą.
- Rozière balionai apjungia abu aukščiau išvardintus balionų tipus.
Sunkesni už orą
Sunkesni už orą orlaiviai, kaip lėktuvai, turi surasti kaip spausti orą ar dujas žemyn, taip keldami orlaivį aukštyn (pagal Niutono judėjimo dėsnį). Yra du būdai, kaip sukelti judėjimo keliamąją galią – naudojantis aerodinamika ir variklių sukeliama jėga.
Pats populiariausias orlaivio išlaikymo ore būdas yra sparnai. Šiuo atveju oras skrodžia po sparnu ir kelia orlaivį. Taip pat naudojamas ir besisukančių sraigtų būdas (sraigtasparnių ir malūnsparnių).
Pirmasis sunkesnio už orą sparnų tipo orlaivis buvo sklandytuvas. Pirmąjį sėkmingą skrydį šiuo aparatu 1853 m. atliko George Cayley.
Praktiškai naudojamą pirmąjį lėktuvą 1905 m. sukūrė Broliai Raitai.
Besisukančius sraigtus kilimo jėgai sukelti naudoja tokie orlaiviai kaip sraigtasparniai ar malūnsparniai. Sraigtasparnio keliamąją ir į priekį varančiąją jėgą sukuria vieno ar kelių variklių sukamu vienu ar keliais sraigtais. Tuo tarpu malūnsparnio viršutinis sraigtas, skirtingai nei sraigtasparnio, nėra varomas variklio, jį įsuka judantis oro srautas. Malūnsparniui stumiamąją jėgą suteikia orlaivio gale arba priekyje esantis, variklio varomas propeleris.
Pagal greitį
Greičiausias kada nors sukurtas orlaivis buvo viršgarsinis lėktuvas. 2004 m. jis pasiekė 9,6 M (apie 11850 km/val) greitį.
Greičiausias gamintas sparnų tipo orlaivis ir greičiausias skalndytuvas buvo Space Shuttle erdvėlaivis. Grįždamas į Žemę jis sklendė 25 M greičiu.
Greičiausias karinis orlaivis buvo Lockheed SR-71 Blackbird, naudotas iki 1998 m. Jis galėjo pasiekti 3,3 M greitį.
Greičiausias keleivinis lėktuvas buvo 1968 m. sukurtas Tupolev Tu-144, galėjęs pasiekti M 2,35 (2587 km/val) greitį.
Greičiausias šiuo metu naudojamas civilinis keleivinis lėktuvas yra , galintis pasiekti 0,935 M greitį.
Greičiausias šiuo metu naudojamas keleivinis laineris yra Boeing 747. Jis pasiekia 0,885 M greitį.
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, I skyrius, 2 straipsnis
- Ambrazevičius, Algimantas (2008). Lietuvos transporto sistema (PDF). Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. p. 54. ISBN 978-9955-423-68-3.
- Aircraft Speed Records
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skraidymo aparatas, Kas yra Skraidymo aparatas? Ką reiškia Skraidymo aparatas?
Orlaivis kiekvienas aparatas masina kuris atmosferoje laikosi del saveikos su oru bet ne del oro atoveikio nuo zemes pavirsiaus Buna įvairiu rusiu orlaiviai lengvesni uz ora aerostatai pagrįsti Archimedo desniu sunkesni uz ora lektuvai sraigtasparniai malunsparniai ir kiti pilotuojami ir nepilotuojami Didziausias pasaulyje keleivinis lektuvas Airbus A380 Kariniu NASA orlaiviu kolekcija Pats populiariausias pasaulyje sraigtasparnis Mil Mi 8 Populiariausias pasaulyje lektuvas Cessna 172 SklandytuvasKarsto oro balionai Ilga laika terminas orlaivis buvo naudojamas tik lengvesniems uz ora aparatams aerostatams skrendantiems del Archimedo jegos veikimo taciau dabar naudojamas platesne prasme Zmoniu veiklos su orlaiviais vadinama aviacija Pilotuojamus orlaivius valdo aviatoriai taciau orlaiviai gali buti valdomi ir nuotoliniu budu KlasifikacijaOrlaiviai gali buti skirstomi pagal įvairius kriterijus kilimo budas varomasis budas paskirtis ir kt pagal reisu ilgį artimuju iki 1000 km vidutiniuju 1000 3000 km tolimuju per 3000 km pagal paskirtį krovininiai keleiviniai verslo klases 10 20 keleiviu pagal variklio rusį sraigtiniai turbosraigtiniai turboreaktyviniaiIstorijaPirmieji zmogaus sukurtu orlaiviu skrydziai skaiciuoja keliu simtu metu istorija taciau sekmingus pakilimus ir saugius nusileidimus įvykde karsto oro balionai XVIII a Orlaiviu istorija įprastai skirstoma į 5 laikotarpius Skrydziu pionieriai anksciausi eksperimentai 1914 m I pasaulinis karas 1914 1918 m Tarpukaris 1918 1939 m II pasaulinis karas 1939 1945 m Pokarine era taip pat vadinama reaktyviniu varikliu era nuo 1945 m iki dabar Kilimo budaiOrlaiviai vienas nuo kito gali skirtis pagal kilimo buda Lengvesni uz ora aerostatai Pagrindinis straipsnis Aerostatas Aerostatai yra lengvesni uz ora skraidymo aparatai pakilimui naudojantys Archimedo desnį Buna dvieju rusiu aerostatai nevaldomieji dazniausiai įvairus karsto oro ar lengvesniu uz ora duju balionai ir valdomieji dazniausiai dirizabliai Pirmasis karsto oro balionas Kongming zibintas buvo sukurtas Kinijoje apie III a pr m e Sie zibintai buvo naudojami įvairiuose kulturiniuose renginiuose Tai buvo vos antrasis skraidantis aparatas po aitvaru kurie buvo sukurti daugiau nei pries 2000 metu Yra trys pagrindiniai balionu tipai Karsto oro balionuose kaitinamas oras kuris jį ir kelia Tai populiariausias ir seniausias baliono tipas yra pripusti mazesnes molekulines mases dujomis kurios yra lengvesnes uz aplinkos ora Roziere balionai apjungia abu auksciau isvardintus balionu tipus Sunkesni uz ora Sunkesni uz ora orlaiviai kaip lektuvai turi surasti kaip spausti ora ar dujas zemyn taip keldami orlaivį aukstyn pagal Niutono judejimo desnį Yra du budai kaip sukelti judejimo keliamaja galia naudojantis aerodinamika ir varikliu sukeliama jega Pats populiariausias orlaivio islaikymo ore budas yra sparnai Siuo atveju oras skrodzia po sparnu ir kelia orlaivį Taip pat naudojamas ir besisukanciu sraigtu budas sraigtasparniu ir malunsparniu Pirmasis sunkesnio uz ora sparnu tipo orlaivis buvo sklandytuvas Pirmajį sekminga skrydį siuo aparatu 1853 m atliko George Cayley Praktiskai naudojama pirmajį lektuva 1905 m sukure Broliai Raitai Besisukancius sraigtus kilimo jegai sukelti naudoja tokie orlaiviai kaip sraigtasparniai ar malunsparniai Sraigtasparnio keliamaja ir į priekį varanciaja jega sukuria vieno ar keliu varikliu sukamu vienu ar keliais sraigtais Tuo tarpu malunsparnio virsutinis sraigtas skirtingai nei sraigtasparnio nera varomas variklio jį įsuka judantis oro srautas Malunsparniui stumiamaja jega suteikia orlaivio gale arba priekyje esantis variklio varomas propeleris Pagal greitįGreiciausias karinis orlaivis Lockheed SR 71 Blackbird Greiciausias kada nors sukurtas orlaivis buvo virsgarsinis lektuvas 2004 m jis pasieke 9 6 M apie 11850 km val greitį Greiciausias gamintas sparnu tipo orlaivis ir greiciausias skalndytuvas buvo Space Shuttle erdvelaivis Grįzdamas į Zeme jis sklende 25 M greiciu Greiciausias karinis orlaivis buvo Lockheed SR 71 Blackbird naudotas iki 1998 m Jis galejo pasiekti 3 3 M greitį Greiciausias keleivinis lektuvas buvo 1968 m sukurtas Tupolev Tu 144 galejes pasiekti M 2 35 2587 km val greitį Greiciausias siuo metu naudojamas civilinis keleivinis lektuvas yra galintis pasiekti 0 935 M greitį Greiciausias siuo metu naudojamas keleivinis laineris yra Boeing 747 Jis pasiekia 0 885 M greitį SaltiniaiLietuvos Respublikos aviacijos įstatymas I skyrius 2 straipsnis Ambrazevicius Algimantas 2008 Lietuvos transporto sistema PDF Vilnius Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademija p 54 ISBN 978 9955 423 68 3 Aircraft Speed RecordsSaltiniai