Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sisteronas pranc Sisteron Prancūzijos miestas Provanso Alpių Žydriojo Kranto regiono Aukštutinio Provanso Alpių departam
Sisteronas
Sisteronas (pranc. Sisteron) – Prancūzijos miestas Provanso-Alpių-Žydriojo Kranto regiono Aukštutinio Provanso Alpių departamente. Tai kartu ir Sisterono kantono sostinė.
| Sisteronas pranc. Sisteron | |
|---|---|
| Automobilių tiltas per Diuransą ir didžiulė kalkakmenių uola | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Prancūzija |
| Regionas | Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas |
| Kantonas | |
| Apskritis | |
| Departamentas | Aukštutinio Provanso Alpės |
| Meras | Daniel Spagnou |
| Gyventojų | 7 360 |
| Plotas | 50,25 km² |
| Tankumas | 146 žm./km² |
| Pašto kodas | 04200 |
| Tinklalapis | [1] |
| Vikiteka | Sisteronas |
Geografija
Išsidėstęs ant Diuranso kranto, miesto tiltas iki pat XIX a. vidurio buvo vienintelė galimybė parsikelti per šią upę bet kuriuo metų laiku (kitus tiltus nunešdavo potvyniai). Sisteronas vadinamas „Vartais į Provansą“ (pranc. Porte de la Provence). Iš dviejų pusių saugomas kalnagūbrių, miestas savo klimatu (300 saulėtų dienų per metus), vaizdingais kraštovaizdžiais, upe ir oro uostu pritraukia skaitlingus turistų būrius.
Istorija
Apylinkėse žmonių gyventa dar prieš 4000 metų. Jau Senovės Romos laikais buvo žinoma Segustero vietovė kelyje, jungiančiame Italiją su Ronos upės delta. Dar nuo tų laikų išlikę uolose įbrėžti užrašai kelyje prie Authon'o gyvenvietės. Tautų kraustymosi neramumai aplenkė Sisteroną, bet saracėnų plėšikavimų jis neišvengė.
VI šimtmetyje tapo vyskupų buveine. XI amžiuje Forcalquier'o grafai pastatė pilį, kuri gynė Provanso šiaurinę sieną. Liudviko XI laikais, 1483 metais, atiteko Prancūzijos karalystei. Tais laikais net šešis kartus kraštą siaubė epidemijos, kurios nusinešė du trečdalius miestelio gyventojų. Laikotarpyje tarp 1562 m. ir 1594 m., hugenotų karų metu, dėl Sisterono buvo kovojama, jis du kartus buvo apgultas. Iki mūsų dienų išliko tuo metu išmūrytos gynybinė siena ir tvirtovė, pastarąją pastatė Žanas Errard'as iš Bar-le-Duc vietovės.
Prancūzų revoliucijos metu miestas liko ištikimas Karalystei. Kai 1815 m. Napoleonas Bonapartas pabėgo iš Elbos salos, buvo baiminamasi, kad Sisterono tiltas gali būti tas kritinis taškas, iš kurio imperatorius, lydimas kariuomenės, grįš valdyti į Paryžių. Norėdamas išvengti pronapoleoniškai nusiteikusių karinių dalinių įsikišimo, provincijos gubernatorius maršalas André Masséna įsakė garnizono kariškius išvesti iš miesto. Ankstyvą kovo 4 d. rytą Napoleonas, lydimas vieno pėstininko ir vieno žandarmo, įvažiavo į Sisteroną. Pabendravęs su jį pasveikinti atvykusiu burmistru, buvęs imperatorius tą pačią dieną paliko miestą.
Antrojo pasaulinio karo metu vaduojant Sisteroną, 1944 m. rugpjūčio 15 d. prancūzų ir amerikiečių aviacija norėjo sunaikinti strateginius geležinkelio ir automobilinį tiltus per Diuranso upę. Dėl blogų oro sąlygų tikslo pasiekti nepavyko, ir bombos klaidingai buvo numestos ant miestelio, žuvo apie šimtą gyventojų. Po dviejų dienų bombonešiai grįžo ir tiltus susprogdino.
Sąsajos su Lietuva
1639 m. ATR karalaitis Jonas Kazimieras ir jį lydintis bajoras Gotardas Vilhelmas Butleris keliavo valstybiniais reikalais į Madridą. Tuo metu Prancūzijos santykiai su Ispanija buvo labai įtempti ir įdėmiai šalies tvirtoves apžiūrintys svetimtaučiai diplomatai prancūzams pasirodė įtartini. Ministro Armando de Richelieu įsakymu tų pačių metų vasario 13 d. Marselyje jie buvo suimti ir patalpinti arkivyskupo rūmuose Salon-de-Provence miestelyje, vėliau įkalinti Sisterono tvirtovėje.
Kilo tarptautinis skandalas. Į Prancūzijos karalių su tarpininkavimo laiškais kreipėsi ATR valdovas Vladislovas Vaza, ir LDK referentas Kristupas Korvinas Gosievskis. Audiencijos pas karalių metu kalinius išlaisvinti prašė ATR pasiuntinys Paryžiuje Boguslavas Radvila. Galiausiai, 1639 m. rugpjūčio 16 d. jie buvo paleisti.
Po kelių metų Jonas Kazimieras buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Paskirtas Prienų seniūnu Gotardas Vilhelmas Butleris, prisimindamas nelaisvės dienas, Sisterono tvirtovės pavyzdžiu savo valdose pasistatė rūmus. Jie stovėjo Revuonos upės žiotyse ir fasadu buvo atgręžti į Nemuną, aplink augo vaismedžių sodas. Mediniai rūmai Prienuose išsilaikė 1667–1701 m. laikotarpyje, o Šiaurės karo metu buvo sunaikinti.
Miestų partnerystė
Išnašos
- Paweł Kozłowski. „Królewicz Jan Kazimierz aresztowany!” Archyvuota kopija 2018-09-07 iš Wayback Machine projekto.
- Aleksander Połujański. „Wędrówki po guberni augustowskiej w celu naukowym odbyte” (329–330 psl.) Archyvuota kopija 2016-04-07 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Édouard de Laplane. Histoire de Sisteron, tirée de ses archives. – Laffette: Marseille, 1974, 2 t.
- Pierre de Gombert. Napoléon de l’île d’Elbe à la citadelle de Sisteron. – Éditions du Socle: Aix-en-Provence, 1968
Nuorodos
- Miesto internetinė svetainė Archyvuota kopija 2011-02-18 iš Wayback Machine projekto.
- Besilankantiems mieste turistams skirta internetinė svetainė // quid.fr[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sisteronas, Kas yra Sisteronas? Ką reiškia Sisteronas?
Sisteronas pranc Sisteron Prancuzijos miestas Provanso Alpiu Zydriojo Kranto regiono Aukstutinio Provanso Alpiu departamente Tai kartu ir Sisterono kantono sostine Sisteronas pranc Sisteron Automobiliu tiltas per Diuransa ir didziule kalkakmeniu uolaSisteronas44 11 24 s pl 05 56 47 r ilg 44 19000 s pl 5 94639 r ilg 44 19000 5 94639 Sisteronas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe PrancuzijaRegionas Provansas Alpes Zydrasis KrantasKantonasApskritisDepartamentas Aukstutinio Provanso AlpesMeras Daniel SpagnouGyventoju 2012 7 360Plotas 50 25 km Tankumas 2012 146 zm km Pasto kodas 04200Tinklalapis 1 Vikiteka SisteronasGeografijaIssidestes ant Diuranso kranto miesto tiltas iki pat XIX a vidurio buvo vienintele galimybe parsikelti per sia upe bet kuriuo metu laiku kitus tiltus nunesdavo potvyniai Sisteronas vadinamas Vartais į Provansa pranc Porte de la Provence Is dvieju pusiu saugomas kalnagubriu miestas savo klimatu 300 sauletu dienu per metus vaizdingais krastovaizdziais upe ir oro uostu pritraukia skaitlingus turistu burius IstorijaApylinkese zmoniu gyventa dar pries 4000 metu Jau Senoves Romos laikais buvo zinoma Segustero vietove kelyje jungianciame Italija su Ronos upes delta Dar nuo tu laiku islike uolose įbrezti uzrasai kelyje prie Authon o gyvenvietes Tautu kraustymosi neramumai aplenke Sisterona bet saracenu plesikavimu jis neisvenge VI simtmetyje tapo vyskupu buveine XI amziuje Forcalquier o grafai pastate pilį kuri gyne Provanso siaurine siena Liudviko XI laikais 1483 metais atiteko Prancuzijos karalystei Tais laikais net sesis kartus krasta siaube epidemijos kurios nusinese du trecdalius miestelio gyventoju Laikotarpyje tarp 1562 m ir 1594 m hugenotu karu metu del Sisterono buvo kovojama jis du kartus buvo apgultas Iki musu dienu isliko tuo metu ismurytos gynybine siena ir tvirtove pastaraja pastate Zanas Errard as is Bar le Duc vietoves Prancuzu revoliucijos metu miestas liko istikimas Karalystei Kai 1815 m Napoleonas Bonapartas pabego is Elbos salos buvo baiminamasi kad Sisterono tiltas gali buti tas kritinis taskas is kurio imperatorius lydimas kariuomenes grįs valdyti į Paryziu Noredamas isvengti pronapoleoniskai nusiteikusiu kariniu daliniu įsikisimo provincijos gubernatorius marsalas Andre Massena įsake garnizono kariskius isvesti is miesto Ankstyva kovo 4 d ryta Napoleonas lydimas vieno pestininko ir vieno zandarmo įvaziavo į Sisterona Pabendraves su jį pasveikinti atvykusiu burmistru buves imperatorius ta pacia diena paliko miesta Antrojo pasaulinio karo metu vaduojant Sisterona 1944 m rugpjucio 15 d prancuzu ir amerikieciu aviacija norejo sunaikinti strateginius gelezinkelio ir automobilinį tiltus per Diuranso upe Del blogu oro salygu tikslo pasiekti nepavyko ir bombos klaidingai buvo numestos ant miestelio zuvo apie simta gyventoju Po dvieju dienu bombonesiai grįzo ir tiltus susprogdino Sasajos su LietuvaSisterono tvirtove 1639 m ATR karalaitis Jonas Kazimieras ir jį lydintis bajoras Gotardas Vilhelmas Butleris keliavo valstybiniais reikalais į Madrida Tuo metu Prancuzijos santykiai su Ispanija buvo labai įtempti ir įdemiai salies tvirtoves apziurintys svetimtauciai diplomatai prancuzams pasirode įtartini Ministro Armando de Richelieu įsakymu tu paciu metu vasario 13 d Marselyje jie buvo suimti ir patalpinti arkivyskupo rumuose Salon de Provence miestelyje veliau įkalinti Sisterono tvirtoveje Kilo tarptautinis skandalas Į Prancuzijos karaliu su tarpininkavimo laiskais kreipesi ATR valdovas Vladislovas Vaza ir LDK referentas Kristupas Korvinas Gosievskis Audiencijos pas karaliu metu kalinius islaisvinti prase ATR pasiuntinys Paryziuje Boguslavas Radvila Galiausiai 1639 m rugpjucio 16 d jie buvo paleisti Po keliu metu Jonas Kazimieras buvo isrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didziuoju kunigaiksciu Paskirtas Prienu seniunu Gotardas Vilhelmas Butleris prisimindamas nelaisves dienas Sisterono tvirtoves pavyzdziu savo valdose pasistate rumus Jie stovejo Revuonos upes ziotyse ir fasadu buvo atgrezti į Nemuna aplink augo vaismedziu sodas Mediniai rumai Prienuose issilaike 1667 1701 m laikotarpyje o Siaures karo metu buvo sunaikinti Miestu partnerysteIsnasosPawel Kozlowski Krolewicz Jan Kazimierz aresztowany Archyvuota kopija 2018 09 07 is Wayback Machine projekto Aleksander Polujanski Wedrowki po guberni augustowskiej w celu naukowym odbyte 329 330 psl Archyvuota kopija 2016 04 07 is Wayback Machine projekto LiteraturaEdouard de Laplane Histoire de Sisteron tiree de ses archives Laffette Marseille 1974 2 t Pierre de Gombert Napoleon de l ile d Elbe a la citadelle de Sisteron Editions du Socle Aix en Provence 1968NuorodosMiesto internetine svetaine Archyvuota kopija 2011 02 18 is Wayback Machine projekto Besilankantiems mieste turistams skirta internetine svetaine quid fr neveikianti nuoroda