Serbijos–Bulgarijos karas

Serbijos-Bulgarijos karas

Data	1885 m. lapkričio 14 d. – lapkričio 28 d.
Vieta	Rytų Serbija ir vakarų Bulgarija
Rezultatas	Bulgarų pergalė Po Serbijos pralaimėjimo pripažintas Bulgarijos susivienijimas Bulgarija padvigubina savo teritoriją, iš Osmanų imperijos aneksuodama Rytų Rumeliją

Konflikto šalys

Serbija
Parama:
Austrija-Vengrija
Rusijos imperija

Bulgarija

Vadovai ir kariniai vadai

Milanas I
Petaras Topalovičius
Milojkas Lešajninas

Aleksandras I
Atanas Uzunovas
Danailas Nikolajevas

Pajėgos

60 000 karių

50 000 karių

Nuostoliai

770 žuvusiųjų
4 570 sužeistųjų

550 žuvusiųjų
4 232 sužeistieji

Serbijos-Bulgarijos karas (bulg. Сръбско-българска война, serb. Српско-бугарски рат) – karinis konfliktas tarp Serbijos karalystės ir Bulgarijos kunigaikštystės, prasidėjęs 1885 m. lapkričio 14 d. ir trukęs iki 1885 m. lapkričio 28 d. Nors Bulgarija buvo Osmanų imperijos vasalė, turkai į karą nesikišo. Nesutikdama su Rytų Rumelijos prijungimu prie Bulgarijos, Serbija pradėjo karą, bet skaudžiai pralaimėjo. Austrija-Vengrija pareikalavo, kad Bulgarija nutrauktų invaziją, ir buvo sudarytos paliaubos. Galutinė taika buvo pasirašyta 1886 m. kovo 3 d. Bukarešte. Senosios sienos nebuvo pakeistos. Po karo Europos galybės pripažino 1885 m. rugsėjo 18 d. įvykusį Bulgarijos suvienijimo aktą.

Karas žymiai sustiprino Bulgarijos tarptautinę padėtį. Pergalė didele dalimi išsaugojo Bulgarijos susivienijimą. Pralaimėjimas turėjo ilgalaikių pasekmių Serbijos kariuomenei, kurią anksčiau serbai laikė nenugalima. Po karo buvo vykdomos ambicingos kariuomenės reformos.