Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Senoji Europa terminas kuriuo daugiausia archeologijoje įvardijamas Europos žemynas iki tol kol buvo apgyvendintas indoe

Senoji Europa

  • Pagrindinis puslapis
  • Senoji Europa
Senoji Europa
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Senoji Europa – terminas, kuriuo (daugiausia archeologijoje) įvardijamas Europos žemynas iki tol, kol buvo apgyvendintas indoeuropiečių. Spėjama tuo metu čia gyvavus neolitinę pakankamai vienalytę kultūrą. Senosios Europos terminą įvedė lietuvių archeologė Marija Gimbutienė.

Senajai Europai priskiriamas laikotarpis nuo mezolito (7 tūkstantmetis pr. m. e.) iki bronzos amžiaus (maždaug ). Pirmos sėslios visuomenės pradėjo kurtis Graikijoje, vėliau Senosios Europos kultūra paplito po Balkanus ir Viduržemio pakrantes, Vidurio Europą, galiausiai pasiekė Vakarų ir Šiaurės Europą. Radiniai rodo tą kultūrą buvus sėslią, žmones gyvenus daugiausia nedidelėmis bendruomenėmis, besivertus žemės ūkiu, turėjus išvystytą keramiką.

Marijos Gimbutienės teigimu, Senosios Europos gyventojai turėję moteriškų dievybių (Deivės Motinos) kultą, turėję matrilinijinę tradiciją. Bronzos amžiuje ši kultūra buvo palaipsniui sunaikinta iš rytų ir pietryčių įsiveržusių klajoklių indoeuropiečių (Kurganų hipotezė), kurie atnešę karingą gyvenimo būdą, patriarchatą ir vyriškų dangaus dievybių kultą.

Apie Senosios Europos kultūrinį ir kalbinį palikimą bandoma spėti iš Europos indoeuropiečių kalbose esančio kalbinio substrato, senosios toponimikos. Spėjama, kad šiuolaikinė baskų kalba gali būti Senosios Europos gyventojų palikuonė. Su Senąja Europa taip pat siejama etruskų kalba.

Tyrinėjant baltų kultūrą taip pat randama Senosios Europos kultūros reliktų. Su ja ypač sietini senovės prūsai. Tacitas, minėdamas aisčius, rašo, kad jie garbiną Dievų Motę. Pasakojime apie yra užsimenama apie draudimą garbinti moteriškas dievybes. Tačiau šie reiškiniai laikytini ne tiesioginiu Senosios Europos religiniu palikimu, o indoeuropietiškos religijos nuosmukiu ir senojo religinio sluoksnio iškilimu po skitų invazijos.

Senosios Europos teorija yra prieštaringai vertinama, diskutuotina, ypač dėl to, kad nėra tiksliai žinoma, kur buvusi indoeuropiečių protėvynė. Pavyzdžiui, pasak modelio, Europa jau 5000 m. pr. m. e. buvo apgyvendinta indoeuropiečių kalbomis šnekančių tautų.

Taip pat skaitykite

  • Ikiindoeuropietiškos kalbos

Šaltiniai

  1. Beresnevičius, Gintaras 1994, Vakarų baltų (prūsų) religijų istorijos bruožai nuo žalvario amžiaus iki Christburgo sutarties, Prūsijos kultūra, Vilnius: Lietuvos kultūros ir meno institutas

Literatūra

  • Gimbutas, Marija (1982). The Goddesses and Gods of Old Europe: 6500–3500 B.C.: Myths, and Cult Images Berkeley: University of California Press. ISBN 0-520-04655-2
  • Gimbutas, Marija (1989). The Language of the Goddess. Harper & Row, Publishers. ISBN 0-06-250356-1.
  • Gimbutas, Marija (1991). The Civilization of the Goddess. SanFrancisco: Harper. ISBN 0-06-250337-5.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Bir, 2025 / 17:31

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senoji Europa, Kas yra Senoji Europa? Ką reiškia Senoji Europa?

Senoji Europa terminas kuriuo daugiausia archeologijoje įvardijamas Europos zemynas iki tol kol buvo apgyvendintas indoeuropieciu Spejama tuo metu cia gyvavus neolitine pakankamai vienalyte kultura Senosios Europos termina įvede lietuviu archeologe Marija Gimbutiene Mino Senajai Europai priskiriamas laikotarpis nuo mezolito 7 tukstantmetis pr m e iki bronzos amziaus mazdaug Pirmos seslios visuomenes pradejo kurtis Graikijoje veliau Senosios Europos kultura paplito po Balkanus ir Vidurzemio pakrantes Vidurio Europa galiausiai pasieke Vakaru ir Siaures Europa Radiniai rodo ta kultura buvus seslia zmones gyvenus daugiausia nedidelemis bendruomenemis besivertus zemes ukiu turejus isvystyta keramika Marijos Gimbutienes teigimu Senosios Europos gyventojai tureje moterisku dievybiu Deives Motinos kulta tureje matrilinijine tradicija Bronzos amziuje si kultura buvo palaipsniui sunaikinta is rytu ir pietryciu įsiverzusiu klajokliu indoeuropieciu Kurganu hipoteze kurie atnese karinga gyvenimo buda patriarchata ir vyrisku dangaus dievybiu kulta Apie Senosios Europos kulturinį ir kalbinį palikima bandoma speti is Europos indoeuropieciu kalbose esancio kalbinio substrato senosios toponimikos Spejama kad siuolaikine basku kalba gali buti Senosios Europos gyventoju palikuone Su Senaja Europa taip pat siejama etrusku kalba Tyrinejant baltu kultura taip pat randama Senosios Europos kulturos reliktu Su ja ypac sietini senoves prusai Tacitas minedamas aiscius raso kad jie garbina Dievu Mote Pasakojime apie yra uzsimenama apie draudima garbinti moteriskas dievybes Taciau sie reiskiniai laikytini ne tiesioginiu Senosios Europos religiniu palikimu o indoeuropietiskos religijos nuosmukiu ir senojo religinio sluoksnio iskilimu po skitu invazijos Senosios Europos teorija yra priestaringai vertinama diskutuotina ypac del to kad nera tiksliai zinoma kur buvusi indoeuropieciu protevyne Pavyzdziui pasak modelio Europa jau 5000 m pr m e buvo apgyvendinta indoeuropieciu kalbomis snekanciu tautu Taip pat skaitykiteIkiindoeuropietiskos kalbosSaltiniaiBeresnevicius Gintaras 1994 Vakaru baltu prusu religiju istorijos bruozai nuo zalvario amziaus iki Christburgo sutarties Prusijos kultura Vilnius Lietuvos kulturos ir meno institutasLiteraturaGimbutas Marija 1982 The Goddesses and Gods of Old Europe 6500 3500 B C Myths and Cult Images Berkeley University of California Press ISBN 0 520 04655 2 Gimbutas Marija 1989 The Language of the Goddess Harper amp Row Publishers ISBN 0 06 250356 1 Gimbutas Marija 1991 The Civilization of the Goddess SanFrancisco Harper ISBN 0 06 250337 5

Naujausi straipsniai
  • Birželis 10, 2025

    Priešdėlis

  • Birželis 12, 2025

    Priežastingumas

  • Birželis 10, 2025

    Prieveiksmis

  • Birželis 10, 2025

    Prielinksnis

  • Birželis 15, 2025

    Priebalsis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje