Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Saugumo dilema terminas kuris tarptautiniuose santykiuose nurodo situaciją kurioje siekdamos savo tikslų ir pasitelkdamo
Saugumo dilema
Saugumo dilema – terminas, kuris tarptautiniuose santykiuose nurodo situaciją, kurioje siekdamos savo tikslų ir pasitelkdamos karinę galią ar aljansus, valstybės siekia didinti savo saugumą, tačiau taip sukelia kitų valstybių nesaugumo jausmą, kuris jas paskatina savo ruožtu ginkluotis ir taip kyla pavojus prasiveržti ginklavimosi varžyboms ar tarpvalstybiniam konfliktui, kurio nei viena pusė nesiekė. Pirmą kartą šis terminas buvo pavartotas vokiečių mokslininko John H. Herz 1951 metais knygoje „Politinis realizmas ir politinis idealizmas“ (angl. Political Realism and Political Idealism) bei britų istoriko H. Butterfield „Istorija ir žmonių santykiai“ (angl. History and Human Relations).
Vienas seniausių tarptautinių santykių teorijų ir saugumo koncepcijų – realizmas, remiasi „visų karo prieš visus“ logika, valstybės laikomos svarbiausiais tarptautinių santykių ir saugumo politikos veikėjais, akcentuojama galia, kaip saugumą užtikrinanti, tačiau ir paradoksus tarptautinėje arenoje kelianti priemonė. Valstybės veikdamos anarchiškoje aplinkoje siekia savo saugumo, o jį užsitikrinusios – konkurencijos iki įmanomo didžiausio dominavimo, kuris užtikrintų jų išlikimą, todėl viena kitą suvokdamos su priešiškumu, jos prisideda prie tarptautinės sistemos konfliktiškumo. Valstybių elgesys, paremtas grasinimu naudoti jėgą ir kartu savo galios ribojimu, skatina formuotis realizmo teorijoje neretai akcentuojamą saugumo paradoksą: kai valstybės didindamos savo galią, užuot didinusios, proporcingai mažina saugumą.
Saugumo dilemoje atsakymas, kas yra gynybinis, o kas agresyvus veiksmas, priklauso nuo interpretacijos, kadangi skirtingos vertybinės, kultūrinės sistemos, nacionaliniai interesai skatina performuoti ir grėsmės saugumui suvokimą. Saugumo dilemos koncepcija yra mėgstamas terminas mokslininkų, karą ir konfliktinę tarptautinę sistemą siejančių su prasta valstybių tarpusavio komunikacija. Tarptautinių santykių praktikoje galima atrasti saugumo dilemos pavyzdžių, kurių ryškiausias – Pirmasis pasaulinis karas. Teigiama, kad didžiosios Europos galybės jautėsi stumiamos pradėti karą dėl išaugusio nesaugumo jausmo, atsiradusio dėl kaimyninių valstybių karinių kūrimo. Vokietijos baimė kariauti dviem frontais paskatino sukurti ir , kuris prisidėjo prie mobilizacijos valstybėse paspartinimo ir ginklavimosi varžybų atsiradimo, kai didinamas ginklų kiekis sumažino saugumą.
Visgi šiandieninėje tarptautinėje politikoje komunikacijų kokybė skiriasi nuo praėjusio amžiaus, todėl ir saugumo dilemos koncepcija išsiplėtė. 2001 m. rugsėjo 11 d. atakos, anot K.L. Fishel, pakeitė ne tik globalią saugumo sistemą, bet ir patį (ne)saugumo jausmą. Du esminiai elementai papildė seną saugumo dilemos konceptą: pirma, hegemoniniai nevalstybiniai veikėjai (teroristai), galintys naudoti nekonvencinius ginklus prisidėjo prie nesaugumo išaugimo ir antra, iškilo politiniai veikėjai, siekiantys pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, ne tik karine jėga pasiekti savo tikslus (t. y. formuoti viešąją nuomonę, daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams ir pan.), sukeliančius tą patį nesaugumo jausmą ir siekį didinti savo galią. Tokia šiandieninė saugumo dilema formuojasi santykiuose tarp Japonijos ir Kinijos, kai pastaroji savo galios augimą ir sparčią modernizaciją aiškina kaip gynybinius veiksmus, o Japonija suprasdama savo pažeidžiamumą tai interpretuoja kaip puolamuosius – potencialiai agresyvius, ir irgi savo ruožtu ginkluojasi.
Gynybinis realizmas
Saugumo dilema gynybinio realizmo teorijoje yra viena esminių prielaidų, aiškinančių potencialios grėsmės atsiradimą tarptautinėje arenoje dėl egzistuojančio saugumo paradokso. Kaip teigia B. Buzan, valstybės siekdamos saugumo kelia pavojų sau pačioms, nes dėl pralaimėjimo baimės priklauso ir valstybių elgesio motyvai. Jos arba siekia išlaikyti esamą situaciją – status quo, arba revizionistiškai pakeisti pusiausvyrą ir perdalyti galią.Status quo valstybių santykiai visada bus paremti saugumo paradoksu dėl kitų valstybių grėsmingų interesų galimo iškilimo, nes bus bijomasi, kad priešiškos galios sieks užkariauti silpnesnius už save.
Anarchiška tarptautinė arena reiškia, jog nėra viršesnės valdžios už valstybę, todėl valstybės siekdamos apginti savo interesus, bet nepasitikėdamos viena kita, maksimizuos savo saugumą arba prisišliedamos prie stipresnės galios, arba balansuodamos – t. y. formuodamos didesnei galiai atsvarą sudarantį aljansą.
Gynybiniame realizme akcentuojama ir gynybos-saugumo dilema, kuri nurodo situaciją, kada gynybos ir saugumo organizavimas pareikalauja milžiniškų valstybės lėšų ir padidinimas vienos galios (karinės) sumažina kitą pajėgumą – ekonominę galią. Moderniais laikais saugumo pojūčio ginkluotė negali sukurti, todėl kilus gynybos dilemai, valstybė susiduria su paradoksu – išlaidos gynybai užuot didinusios saugumą, jį sumažina. Akivaizdus gynybos dilemos pavyzdys yra Sovietų Sąjungos žlugimas, prie kurio prisidėjo nuolatinis lėšų didinimas kariniam saugumui, atvedęs valstybę į ekonominę-politinę krizę.
Puolamasis realizmas
Puolamojo realizmo kryptis, kaip ir gynybinis realizmas, sutinka su anarchiškos tarptautinės aplinkos egzistavimu, kuris skatina agresyvų valstybių elgesį. Visgi gynybai realistai pabrėžia galios vertinimą santykyje su kitų valstybių galia, todėl ir galios kaupimas, ir saugumo dilema siejasi atsižvelgus į šį santykį. Tuo tarpu puolamojo realizmo atstovai (žymiausi: J. Mearsheimer, R. Schwelleris, C. Gray) teigia, kad valstybių revizionistinė prigimtis skatina galios didinimą iki hegemoninio maksimumo bet kokiomis aplinkybėmis. Kaip teigia J.Mearsheimer, tik nevykusi valstybė praleistų galimybę tapti hegemonu tarptautinėje sistemoje, nes galvotų, kad turi pakankamai galios išlikti. Tokiu atveju, saugumo dilema puolamajame realizme siejasi su tuo, kad valstybės tampa ne saugumo maksimizuotojos, kaip gynybiniame, o galios maksimizuotojos.
Ginklai ir karinė galia reikalinga ne saugumui užtikrinti, bet formaliam savo tvarkos primetimui, kas veda link neužtikrintumo dėl kitų tarptautinės sistemos veikėjų puolamųjų veiksmų tikimybės. Taigi status quo tvarkos pasiekti tarptautinėje arenoje neįmanoma ir egzistuoja nuolatinis karinės galios didinimas ir panaudojimo tikimybė. Saugumo dilema negali išnykti, nes karo grėsmė egzistuos dėl nuolatinio varžymosi. Taigi nuo gynybinio realizmo atstovų, kurie pripažįsta galios balansavimo ir stabilumo nusistovėjimą, kas vestų link saugumo dilemos išnykimo, puolamieji realistai skiriasi įsitikinimu, kad saugumo dilemos niekada nepavyks išvengti dėl neribotų prigimtinių valstybių galių maksimizavimo siekių.
Saugumo dilemos koncepcijos kritika
Tradicinę realistų perspektyvą ir saugumo dilemos koncepcijos prielaidas kritikuojantys tyrinėtojai pabrėžia saugumo prigimties fragmentiškumą ir anarchinės tarptautinės sistemos veikimą. Teigiama, jog saugumo dilemos nekyla dėl anarchinės prigimties, jos yra socialinės struktūros, kurios susideda iš subjektyvių valstybių supratimų viena apie kitą, kas veda link nepasitikėjimo. A. Wendt kritikuodamas teigia, kad „anarchija yra tai, ką valstybės iš jos sukuria“, t. y. tarptautinė sistema sukuria veikėjų sąveikas, kurios paskatina rasti ir saugumo dilemoms. Tuo tarpu C. Glaser pateikia kritiką A. Wendt: „saugumo dilema suprantama kaip valstybių sąveikos rezultatas, kai turėtų būti suprantama kaip situacija, kurią sukuria materialinės sąlygos tarp valstybių (geografija, technologinė pažanga ir pan.)“. Todėl valstybės negali pačios išvengti saugumo dilemos pritaikiusios atitinkamas užsienio politikas. C. Glaser teigia, kad saugumo dilemos koncepcija aktualiausia yra gynybiniams realistams, nes puikiai paaiškina valstybių siekius kooperuotis per aljansus tam tikromis aplinkybėmis.
Nuorodos
- Dougherty E.J., Pfaltzgraff R.L.,Contending Theories of International Relations: A Comprehensive Survey, 3rd.ed., New York: Harper Collins, 1990, 82
- Jervis, R., „Cooperation under the Security Dilemma„, World Politics, vol. 30, no.2, 1978, 167–174
- Fishel K. L., „Challenging the Hegemon: Al Qaeda’s Elevation of Asymmetric Insurgent Warfare onto the Global Arena,” kn. Bunker R., Networks, Terrorism, and Global Insurgency, London: Routledge, 2005, 115–128
- Buzan B., Žmonės, valstybės ir baimė. Tarptautinio saugumo studijos po šaltojo karo, Vilnius: Eurigrimas, 1997, 362
- Paulauskas K., Statkus N., Tarp Geopolitikos ir postmoderno: kur link sukti Lietuvos užsienio politikai?, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008, 20
- Žigaras F., Baltijos šaliu saugumas ir gynyba 1990–2002, Vilnius: Eurigrimas, 2002, 48
- Mearsheimer J., Tragedy of Great Power Politics, New York: WW Norton & Co, 2001, 35
- Wendt A., Tarptautinės politikos socialinė teorija, Vilnius: Eugrimas, 2005, 392
- Glaser C.L., „The Security Dilemma Revisited“, World Politics, vol. 50, no. 1 , 1997, 171–201
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saugumo dilema, Kas yra Saugumo dilema? Ką reiškia Saugumo dilema?
Saugumo dilema terminas kuris tarptautiniuose santykiuose nurodo situacija kurioje siekdamos savo tikslu ir pasitelkdamos karine galia ar aljansus valstybes siekia didinti savo sauguma taciau taip sukelia kitu valstybiu nesaugumo jausma kuris jas paskatina savo ruoztu ginkluotis ir taip kyla pavojus prasiverzti ginklavimosi varzyboms ar tarpvalstybiniam konfliktui kurio nei viena puse nesieke Pirma karta sis terminas buvo pavartotas vokieciu mokslininko John H Herz 1951 metais knygoje Politinis realizmas ir politinis idealizmas angl Political Realism and Political Idealism bei britu istoriko H Butterfield Istorija ir zmoniu santykiai angl History and Human Relations Vienas seniausiu tarptautiniu santykiu teoriju ir saugumo koncepciju realizmas remiasi visu karo pries visus logika valstybes laikomos svarbiausiais tarptautiniu santykiu ir saugumo politikos veikejais akcentuojama galia kaip sauguma uztikrinanti taciau ir paradoksus tarptautineje arenoje kelianti priemone Valstybes veikdamos anarchiskoje aplinkoje siekia savo saugumo o jį uzsitikrinusios konkurencijos iki įmanomo didziausio dominavimo kuris uztikrintu ju islikima todel viena kita suvokdamos su priesiskumu jos prisideda prie tarptautines sistemos konfliktiskumo Valstybiu elgesys paremtas grasinimu naudoti jega ir kartu savo galios ribojimu skatina formuotis realizmo teorijoje neretai akcentuojama saugumo paradoksa kai valstybes didindamos savo galia uzuot didinusios proporcingai mazina sauguma Saugumo dilemoje atsakymas kas yra gynybinis o kas agresyvus veiksmas priklauso nuo interpretacijos kadangi skirtingos vertybines kulturines sistemos nacionaliniai interesai skatina performuoti ir gresmes saugumui suvokima Saugumo dilemos koncepcija yra megstamas terminas mokslininku kara ir konfliktine tarptautine sistema siejanciu su prasta valstybiu tarpusavio komunikacija Tarptautiniu santykiu praktikoje galima atrasti saugumo dilemos pavyzdziu kuriu ryskiausias Pirmasis pasaulinis karas Teigiama kad didziosios Europos galybes jautesi stumiamos pradeti kara del isaugusio nesaugumo jausmo atsiradusio del kaimyniniu valstybiu kariniu kurimo Vokietijos baime kariauti dviem frontais paskatino sukurti ir kuris prisidejo prie mobilizacijos valstybese paspartinimo ir ginklavimosi varzybu atsiradimo kai didinamas ginklu kiekis sumazino sauguma Visgi siandienineje tarptautineje politikoje komunikaciju kokybe skiriasi nuo praejusio amziaus todel ir saugumo dilemos koncepcija issiplete 2001 m rugsejo 11 d atakos anot K L Fishel pakeite ne tik globalia saugumo sistema bet ir patį ne saugumo jausma Du esminiai elementai papilde sena saugumo dilemos koncepta pirma hegemoniniai nevalstybiniai veikejai teroristai galintys naudoti nekonvencinius ginklus prisidejo prie nesaugumo isaugimo ir antra iskilo politiniai veikejai siekiantys pasinaudoti visomis įmanomomis priemonemis ne tik karine jega pasiekti savo tikslus t y formuoti viesaja nuomone daryti įtaka sprendimu priemimo procesams ir pan sukeliancius ta patį nesaugumo jausma ir siekį didinti savo galia Tokia siandienine saugumo dilema formuojasi santykiuose tarp Japonijos ir Kinijos kai pastaroji savo galios augima ir sparcia modernizacija aiskina kaip gynybinius veiksmus o Japonija suprasdama savo pazeidziamuma tai interpretuoja kaip puolamuosius potencialiai agresyvius ir irgi savo ruoztu ginkluojasi Gynybinis realizmasSaugumo dilema gynybinio realizmo teorijoje yra viena esminiu prielaidu aiskinanciu potencialios gresmes atsiradima tarptautineje arenoje del egzistuojancio saugumo paradokso Kaip teigia B Buzan valstybes siekdamos saugumo kelia pavoju sau pacioms nes del pralaimejimo baimes priklauso ir valstybiu elgesio motyvai Jos arba siekia islaikyti esama situacija status quo arba revizionistiskai pakeisti pusiausvyra ir perdalyti galia Status quo valstybiu santykiai visada bus paremti saugumo paradoksu del kitu valstybiu gresmingu interesu galimo iskilimo nes bus bijomasi kad priesiskos galios sieks uzkariauti silpnesnius uz save Anarchiska tarptautine arena reiskia jog nera virsesnes valdzios uz valstybe todel valstybes siekdamos apginti savo interesus bet nepasitikedamos viena kita maksimizuos savo sauguma arba prisisliedamos prie stipresnes galios arba balansuodamos t y formuodamos didesnei galiai atsvara sudarantį aljansa Gynybiniame realizme akcentuojama ir gynybos saugumo dilema kuri nurodo situacija kada gynybos ir saugumo organizavimas pareikalauja milzinisku valstybes lesu ir padidinimas vienos galios karines sumazina kita pajeguma ekonomine galia Moderniais laikais saugumo pojucio ginkluote negali sukurti todel kilus gynybos dilemai valstybe susiduria su paradoksu islaidos gynybai uzuot didinusios sauguma jį sumazina Akivaizdus gynybos dilemos pavyzdys yra Sovietu Sajungos zlugimas prie kurio prisidejo nuolatinis lesu didinimas kariniam saugumui atvedes valstybe į ekonomine politine krize Puolamasis realizmasPuolamojo realizmo kryptis kaip ir gynybinis realizmas sutinka su anarchiskos tarptautines aplinkos egzistavimu kuris skatina agresyvu valstybiu elgesį Visgi gynybai realistai pabrezia galios vertinima santykyje su kitu valstybiu galia todel ir galios kaupimas ir saugumo dilema siejasi atsizvelgus į sį santykį Tuo tarpu puolamojo realizmo atstovai zymiausi J Mearsheimer R Schwelleris C Gray teigia kad valstybiu revizionistine prigimtis skatina galios didinima iki hegemoninio maksimumo bet kokiomis aplinkybemis Kaip teigia J Mearsheimer tik nevykusi valstybe praleistu galimybe tapti hegemonu tarptautineje sistemoje nes galvotu kad turi pakankamai galios islikti Tokiu atveju saugumo dilema puolamajame realizme siejasi su tuo kad valstybes tampa ne saugumo maksimizuotojos kaip gynybiniame o galios maksimizuotojos Ginklai ir karine galia reikalinga ne saugumui uztikrinti bet formaliam savo tvarkos primetimui kas veda link neuztikrintumo del kitu tarptautines sistemos veikeju puolamuju veiksmu tikimybes Taigi status quo tvarkos pasiekti tarptautineje arenoje neįmanoma ir egzistuoja nuolatinis karines galios didinimas ir panaudojimo tikimybe Saugumo dilema negali isnykti nes karo gresme egzistuos del nuolatinio varzymosi Taigi nuo gynybinio realizmo atstovu kurie pripazįsta galios balansavimo ir stabilumo nusistovejima kas vestu link saugumo dilemos isnykimo puolamieji realistai skiriasi įsitikinimu kad saugumo dilemos niekada nepavyks isvengti del neribotu prigimtiniu valstybiu galiu maksimizavimo siekiu Saugumo dilemos koncepcijos kritikaTradicine realistu perspektyva ir saugumo dilemos koncepcijos prielaidas kritikuojantys tyrinetojai pabrezia saugumo prigimties fragmentiskuma ir anarchines tarptautines sistemos veikima Teigiama jog saugumo dilemos nekyla del anarchines prigimties jos yra socialines strukturos kurios susideda is subjektyviu valstybiu supratimu viena apie kita kas veda link nepasitikejimo A Wendt kritikuodamas teigia kad anarchija yra tai ka valstybes is jos sukuria t y tarptautine sistema sukuria veikeju saveikas kurios paskatina rasti ir saugumo dilemoms Tuo tarpu C Glaser pateikia kritika A Wendt saugumo dilema suprantama kaip valstybiu saveikos rezultatas kai turetu buti suprantama kaip situacija kuria sukuria materialines salygos tarp valstybiu geografija technologine pazanga ir pan Todel valstybes negali pacios isvengti saugumo dilemos pritaikiusios atitinkamas uzsienio politikas C Glaser teigia kad saugumo dilemos koncepcija aktualiausia yra gynybiniams realistams nes puikiai paaiskina valstybiu siekius kooperuotis per aljansus tam tikromis aplinkybemis NuorodosDougherty E J Pfaltzgraff R L Contending Theories of International Relations A Comprehensive Survey 3rd ed New York Harper Collins 1990 82 Jervis R Cooperation under the Security Dilemma World Politics vol 30 no 2 1978 167 174 Fishel K L Challenging the Hegemon Al Qaeda s Elevation of Asymmetric Insurgent Warfare onto the Global Arena kn Bunker R Networks Terrorism and Global Insurgency London Routledge 2005 115 128 Buzan B Zmones valstybes ir baime Tarptautinio saugumo studijos po saltojo karo Vilnius Eurigrimas 1997 362 Paulauskas K Statkus N Tarp Geopolitikos ir postmoderno kur link sukti Lietuvos uzsienio politikai Vilnius Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademija 2008 20 Zigaras F Baltijos saliu saugumas ir gynyba 1990 2002 Vilnius Eurigrimas 2002 48 Mearsheimer J Tragedy of Great Power Politics New York WW Norton amp Co 2001 35 Wendt A Tarptautines politikos socialine teorija Vilnius Eugrimas 2005 392 Glaser C L The Security Dilemma Revisited World Politics vol 50 no 1 1997 171 201 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu