Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Santa Marija la Antigva del Darjenas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Santa Marija Santa María la Antigua del Darién | |
---|---|
Santa Marija | |
Koordinatės | 8°12′57″ š. pl. 77°01′56″ v. ilg. / 8.21583°š. pl. 77.03222°r. ilg. |
Vieta | Čioko departamentas, Kolumbija |
Regionas | Darjeno sritis |
Istorija | |
Statytojas | Martinas Fernandesas de Ensisas |
Pastatytas | 1510 m. |
Sugriautas | 1524 m. |
Laikotarpis | kolonijinis |
Tauta | ispanai |
Valdovai | Martinas Fernandesas de Ensisas Vaskas Nunjesas de Balboa Pedrariasas Davila |
Informacija | |
Žvalgytas | nuo 1957 m. |
Santa Marija la Antigva del Darjenas (isp. Santa María la Antigua del Darién) arba tiesiog Santa Marija – buvo pirmoji ispanų gyvenvietė, įkurta Amerikos žemyne (Tierra Firme). Buvo išsidėsčiusi Darjeno regione, Karibų jūros (Urabos įlankos) pakrantėje, dabartinėje Kolumbijos teritorijoje (Čioko departamentas, į pietus nuo ).
Keletas bandymų įkurti gyvenvietę Amerikos žemyne buvo dar prieš įkuriant Santa Mariją, bet visi jie buvo nesėkmingi: 1502 m. Alonsas de Ocheda Venesuelos žemėse įkūrė Santa Kruso koloniją, kuri gyvavo 3 mėnesius, vėliau tas pats Ocheda jau Darjeno regione bandė įkurti tvirtovę. Nesugebėdamas įsitvirtinti žemyne, Ocheda išvyko į Espanjolą prašyti pagalbos. Nors įvesti tvarką San Sebastiane turėjo Fransiskas Pisaras, tačiau reikalo visgi ėmėsi Martinas Fernandesas de Ensisas. Jam beplaukiant, laive nelegaliai plaukęs Vaskas Nunjesas de Balboa pasiūlė įkurti naują koloniją labiau į vakarus, kur derlingesnė žemė ir mažiau pavojingi indėnai.
Pasiekę Balboa nurodytą vietą, konkistadorai susigrūmė su kasiko Semako vadovaujamais indėnais. Juos įveikę, ispanai 1510 m. rugsėjį įkūrė Santa Marija la Antigva del Darjeno miestą, kurį pavadino Antigvos Mergelės garbei. Čia buvo pastatyta pirmoji žemyne bažnyčia. Nors pirmuoju miesto gubernatoriumi Ensisas, tačiau kilo maištas ir nauju miesto valdytoju paskelbtas Balboa. Jis įkūrė kabildą, buvo išrinkta miesto taryba, sudarytos taikos su indėnais. Konkistadorai ne tik prasimaitino indėnų tiekiamu maistu, bet patys pradėjo sėti kukurūzus, auginti atvežtas kiaules. 1514 m. į Santa Mariją atvyko naujai paskirtas gubernatorius Pedrariasas Davila su 2000 kolonizatorių būriu (miestas tapo Auksinės Kastilijos sostine). Miestas negalėjo išlaikyti tiek atvykėlių, todėl kilo badas ir chaosas. Buvo įkurta vyskupija, pradėtas indėnų genocidas. Matydamas prastėjančią situaciją, Davila 1519 m. įkūrė Panamos miestą, o kitais metais ten perkėlė sostinę. 1524 m. Santa Marija buvo apleista ir greitai galutinai suniokota indėnų ir gamtos. Vėliau regionas liko užmirštas – džiunglėse kariavo aršios indėnų gentys, jūroje plaukiojo piratai. XIX a. teritorija atiteko Kolumbijai.
Ilgą laiką net nežinota, Kolumbijos ar Panamos žemėse liko buvusio miesto vieta, kol 1957 m. Gerardo Reichel-Dolmatoff atrado miesto liekanas. Ir dabar teritorija išlieka atoki – ją žymi pastatyta koplyčia.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Santa Marija la Antigva del Darjenas, Kas yra Santa Marija la Antigva del Darjenas? Ką reiškia Santa Marija la Antigva del Darjenas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Santa Marija Santa Maria la Antigua del DarienSanta MarijaKoordinates 8 12 57 s pl 77 01 56 v ilg 8 21583 s pl 77 03222 r ilg 8 21583 77 03222Vieta Cioko departamentas KolumbijaRegionas Darjeno sritisIstorijaStatytojas Martinas Fernandesas de EnsisasPastatytas 1510 m Sugriautas 1524 m Laikotarpis kolonijinisTauta ispanaiValdovai Martinas Fernandesas de Ensisas Vaskas Nunjesas de Balboa Pedrariasas DavilaInformacijaZvalgytas nuo 1957 m Santa Marija la Antigva del Darjenas isp Santa Maria la Antigua del Darien arba tiesiog Santa Marija buvo pirmoji ispanu gyvenviete įkurta Amerikos zemyne Tierra Firme Buvo issidesciusi Darjeno regione Karibu juros Urabos įlankos pakranteje dabartineje Kolumbijos teritorijoje Cioko departamentas į pietus nuo Keletas bandymu įkurti gyvenviete Amerikos zemyne buvo dar pries įkuriant Santa Marija bet visi jie buvo nesekmingi 1502 m Alonsas de Ocheda Venesuelos zemese įkure Santa Kruso kolonija kuri gyvavo 3 menesius veliau tas pats Ocheda jau Darjeno regione bande įkurti tvirtove Nesugebedamas įsitvirtinti zemyne Ocheda isvyko į Espanjola prasyti pagalbos Nors įvesti tvarka San Sebastiane turejo Fransiskas Pisaras taciau reikalo visgi emesi Martinas Fernandesas de Ensisas Jam beplaukiant laive nelegaliai plaukes Vaskas Nunjesas de Balboa pasiule įkurti nauja kolonija labiau į vakarus kur derlingesne zeme ir maziau pavojingi indenai Pasieke Balboa nurodyta vieta konkistadorai susigrume su kasiko Semako vadovaujamais indenais Juos įveike ispanai 1510 m rugsejį įkure Santa Marija la Antigva del Darjeno miesta kurį pavadino Antigvos Mergeles garbei Cia buvo pastatyta pirmoji zemyne baznycia Nors pirmuoju miesto gubernatoriumi Ensisas taciau kilo maistas ir nauju miesto valdytoju paskelbtas Balboa Jis įkure kabilda buvo isrinkta miesto taryba sudarytos taikos su indenais Konkistadorai ne tik prasimaitino indenu tiekiamu maistu bet patys pradejo seti kukuruzus auginti atveztas kiaules 1514 m į Santa Marija atvyko naujai paskirtas gubernatorius Pedrariasas Davila su 2000 kolonizatoriu buriu miestas tapo Auksines Kastilijos sostine Miestas negalejo islaikyti tiek atvykeliu todel kilo badas ir chaosas Buvo įkurta vyskupija pradetas indenu genocidas Matydamas prastejancia situacija Davila 1519 m įkure Panamos miesta o kitais metais ten perkele sostine 1524 m Santa Marija buvo apleista ir greitai galutinai suniokota indenu ir gamtos Veliau regionas liko uzmirstas dziunglese kariavo arsios indenu gentys juroje plaukiojo piratai XIX a teritorija atiteko Kolumbijai Ilga laika net nezinota Kolumbijos ar Panamos zemese liko buvusio miesto vieta kol 1957 m Gerardo Reichel Dolmatoff atrado miesto liekanas Ir dabar teritorija islieka atoki ja zymi pastatyta koplycia