Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Saab 32 LansenSaab 32 Lansen 2006 m Kristianstado Aviacijos parodoje Tipas šturmo lėktuvas ir naikintuvasGamintojas Saab

Saab 32 Lansen

  • Pagrindinis puslapis
  • Saab 32 Lansen
Saab 32 Lansen
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Saab 32 Lansen
Saab 32 Lansen 2006 m. Kristianstado Aviacijos parodoje.
Tipas šturmo lėktuvas ir naikintuvas
Gamintojas Saab
Pirmas skrydis 1952 m. lapkričio 3 d. (prototipas P1150)
Pradėtas naudoti 1955 m.
Baigtas naudoti 1997 m.
Būsena dar naudojami 2 vnt.
Pagrindiniai naudotojai Švedijos oro pajėgos
Pagaminta vnt. 450

Saab 32 Lansen - dvivietis šturmo lėktuvas, kurį gamino SAAB nuo 1955 iki 1960 m. Švedijos oro pajėgoms (šved. Flygvapnet). Ginkluotėje buvo ilgai, naudotas kaip naikintuvas, žvalgybos lėktuvas, elektroninės kovos lėktuvas, taikinių vilkikas.

Projektavimo istorija

1948 m. SAAB buvo paprašytas sukurti turboreaktyvinį , kuris turėjo pakeisti iki tol Švedijos oro pajėgose naudotus senstelėjusius šturmo ir žvalgybos lėktuvus bei naktinius naikintuvus Saab B 18/S 18, J 21R/A 21R ir J 30 (de Havilland Mosquito). Pradinis variantas buvo pavadintas P1150.

Švedijos oro pajėgų reikalavimai lėktuvui P1150 buvo rimti:

  • Turėjo pakilęs iš šalies centro po valandos galėti atakuoti priešą bet kurioje Švedijos kranto linijos (jos ilgis apie 2000 km) vietoje.
  • Jis turėjo tikti skraidyti bet kuriuo oru, tiek dieną, tiek naktį.
  • Turėjo būti ginkluotas keturiomis 20 mm kalibro patrankomis, raketomis, bombomis ir/ar naujomis priešlaivinėmis raketomis Rb 04, kurios tuo metu buvo kuriamos.
  • Lėktuvo elektronika turėjo būti integruota su lėktuvo ginklais.

Projektuotųjų komanda sukūrė liekną korpusą aptakiomis linijomis, varomą variklio Rolls-Royce Avon Series 100, gaminto pagal licenciją. Atgal palinkę sparnai buvo sukurti naudojant pirmąsias kompiuterines technologijas. 35° kampu atgal atlenkti sparnai buvo išbandyti sumontuoti lėktuve Saab Safir. Buvo pagaminta nedidelė serija P1150 prototipo lėktuvų, kurie naudoti baigiant derinti konstrukciją ir įvertinimo bandymuose. 1953 m. pradėta lėktuvo serijinė gamyba, o lėktuvas buvo pavadintas Saab J 32 Lansen (J reiškia šved. jakt 'naikintuvas', o šved. lansen - 'ietis').

Mokomojo šio lėktuvo varianto nebuvo.

Naudojimo istorija

Į ginkluotę priimti A 32A pakeitė stūmoklinius bombonešius SAAB B 18. Netrukus, 1953 m. spalio 25 d., serijinės gamybos lėktuvas Saab J 32 lėkštai pikiruodamas viršijo garso greitį. Naikintuvai Saab J 32 buvo ginkluoti keturiomis 30 mm , o šturmuotuvai Saab A 32 – keturiomis 20 mm Bofors m/49 patrankomis lėktuvo nosyje ir priešlaivine raketa (tai buvo viena pirmųjų priešlaivinių raketų Vakarų šalyse). Paprastai Saab 32 Lansen gabendavo dvi tokias raketas, tačiau galėdavo paimti dar ir trečią tokią raketą.

Šie lėktuvai buvo numatyti kaip atkirtis galima TSRS invazijai į Švedijos teritorinius vandenis.

Buvo planuota, kad Saa A 32A galės panaudoti branduolinį ar cheminį ginklą. XX a. 6-7 dešimtmečius Švedija vykdė branduolinių ginklų kūrimo programą, bet jokių branduolinių ginklų nesukūrė.

Saab A 32 Lansen buvo paskutinis specializuotas Švedijoje konstruotas šturmuotuvas. Švedų lakūnai lansenus apibūdindavo kaip malonius pilotuoti. Palaipsniui šiuos lėktuvus ėmė keisti modernesni modeliai, tačiau Saab 32 buvo naudoti iki XX a. pabaigos. Iki šiol jie dar tebenaudojamai - du paskutiniai lėktuvai naudojami Švedijos radiacinės saugos žinybos (šved. Strålsäkerhetsmyndigheten) atmosferiniams matavimams. Šiais lėktuvais iš aukštųjų atmosferos sluoksnių ima oro ėminius tyrimams. 2010 m. balandžio ir gegužės mėnesiais šie lėktuvai rinko ėminius vulkaninių pelenų kiekio ore matavimams.

Variantai

  • A 32A - sausumos ir jūros šturmuotuvas. 1955-1957 m. buvo pagaminti 287 tokie lėktuvai. Šie lėktuvai iš ginkluotės išbraukti 1978 m. Buvo ginkluoti keturiomis nosinėmis 20 mm Boforso patrankomis (tai pagal licenciją gamintos 20 mm patrankos ) ir raketomis SAAB 304 arba nevaldomų raketų konteineriais.
  • J 32B - visoris naikintuvas, pradžioje naudotas tik kaip ar blogo oro naikintuvas. 1958-1960 m. buvo pagaminti 2 prototipai ir 118 serijinių, kurie iš ginkluotės išimti 1973 m. Buvo ginkluoti keturiomis 30 mm ADEN patrankomis, Rb 24 raketomis (tai pagal licenciją gamintos raketos). Galėjo naudoti radaru valdomas ar 75 mm nevaldomų raketų konteinerius. J 32B buvo varomas galingesnio Svenska Flygmotor RM 6A (Rolls-Royce Avon Mk 47A) variklio.
  • S 32C - specializuotas jūrinis ir fotografinės žvalgybos lėktuvas, sukurtas iš A 32A. Gaminti 1958-1959 m., buvo pagaminti 45 vienetai. Turėjo padidinto nuotolio radarą PS-432/A ir keturius fotoaparatus - du SKa 17 ir du SKa 18.
  • J 32D - taikinių vilkikas. 1997 m. buvo pagaminti 6 vienetai perdirbus J 32B.
  • J 32E - elektroninės kovos lėktuvas. Pagaminti perdirbus keturiolika J 32B. Iš ginkluotės išimti 1997 m. Lėktuvai buvo aprūpinti sistemomis G 24, skirtomis blokuoti antžeminius ir laivų radarus. Papildomi konteineriai su įranga Adrian ir Petrus buvo naudojami prieš orlaivių radarus.
  • J 32AD - 1953 m. dieninio naikintuvo projektas. Tai buvo lengvesnis variantas, neturėjęs radaro, ginkluotas keturiomis 20 mm ir viena 30 mm patrankomis nosyje ir kitokiomis raketomis. Nepagamino nė vieno tokio lėktuvo, vietoj to buvo nupirkta 120 naikintuvų .
  • J 32U - 1954 m. naikintuvo projektas (raidė U reiškė šved. utveckling 'vystymas'), turėjęs būti efektyvesnis už J 32B. Turėjo turėti galingesnį variklį Rolls-Royce RA 19R ir tobulesnės konstrukcijos sparnus.

Charakteristikos

Tipas
Ekipažas 2 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 14,94 m
Aukštis 4,65 m
Sparnų mojis
Sparnų tipas Strėliškas
Sparnų kampas 35°
Sparnų plotas 37,4 m²
Tuščioji masė 7500 kg
Pilnoji masė 13500 kg
Maksimali masė 13500 kg
Variklis (-iai) 1 Svenska Flygmotor RM 6A
Traukos jėga 47,0 kN, su forsažu 65,3 kN
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 1200 km/h
Mach
Skrydžio lubos
Didžiausias aukštis 15000 m
Skrydžio nuotolis 2000 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 100 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Ginkluotė

  • 4 × 30 mm ADEN patrankos (kiekviena su 90 šovinių)
  • 4 × Rb 24 raketos oras-oras
  • 4 × 75 mm raketų oras-oras konteineriai
Vikiteka: Saab 32 Lansen – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

  1. Agrell, Wilhelm. Svenska Förintelsevapen: Utvecklingen av Kemiska och Nukleära Stridsmedel 1928-1970. Lund, Sweden: Historiska Media, 2002. ISBN 91-89442-49-0.
  2. Alpman, Marie (6 May 2010). „Askprovtagning görs med Lansen“ (švedų). NyTeknik. Suarchyvuotas originalas 2010-05-07. Nuoroda tikrinta September 2, 2010.
  3. Forsgren 2010, pp. 68–69.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 25 Lie, 2025 / 20:40

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Saab 32 Lansen, Kas yra Saab 32 Lansen? Ką reiškia Saab 32 Lansen?

Saab 32 LansenSaab 32 Lansen 2006 m Kristianstado Aviacijos parodoje Tipas sturmo lektuvas ir naikintuvasGamintojas SaabPirmas skrydis 1952 m lapkricio 3 d prototipas P1150 Pradetas naudoti 1955 m Baigtas naudoti 1997 m Busena dar naudojami 2 vnt Pagrindiniai naudotojai Svedijos oro pajegosPagaminta vnt 450 Saab 32 Lansen dvivietis sturmo lektuvas kurį gamino SAAB nuo 1955 iki 1960 m Svedijos oro pajegoms sved Flygvapnet Ginkluoteje buvo ilgai naudotas kaip naikintuvas zvalgybos lektuvas elektronines kovos lektuvas taikiniu vilkikas Projektavimo istorija1948 m SAAB buvo paprasytas sukurti turboreaktyvinį kuris turejo pakeisti iki tol Svedijos oro pajegose naudotus senstelejusius sturmo ir zvalgybos lektuvus bei naktinius naikintuvus Saab B 18 S 18 J 21R A 21R ir J 30 de Havilland Mosquito Pradinis variantas buvo pavadintas P1150 Svedijos oro pajegu reikalavimai lektuvui P1150 buvo rimti Turejo pakiles is salies centro po valandos galeti atakuoti priesa bet kurioje Svedijos kranto linijos jos ilgis apie 2000 km vietoje Jis turejo tikti skraidyti bet kuriuo oru tiek diena tiek naktį Turejo buti ginkluotas keturiomis 20 mm kalibro patrankomis raketomis bombomis ir ar naujomis prieslaivinemis raketomis Rb 04 kurios tuo metu buvo kuriamos Lektuvo elektronika turejo buti integruota su lektuvo ginklais Projektuotuju komanda sukure liekna korpusa aptakiomis linijomis varoma variklio Rolls Royce Avon Series 100 gaminto pagal licencija Atgal palinke sparnai buvo sukurti naudojant pirmasias kompiuterines technologijas 35 kampu atgal atlenkti sparnai buvo isbandyti sumontuoti lektuve Saab Safir Buvo pagaminta nedidele serija P1150 prototipo lektuvu kurie naudoti baigiant derinti konstrukcija ir įvertinimo bandymuose 1953 m pradeta lektuvo serijine gamyba o lektuvas buvo pavadintas Saab J 32 Lansen J reiskia sved jakt naikintuvas o sved lansen ietis Mokomojo sio lektuvo varianto nebuvo Naudojimo istorijaĮ ginkluote priimti A 32A pakeite stumoklinius bombonesius SAAB B 18 Netrukus 1953 m spalio 25 d serijines gamybos lektuvas Saab J 32 lekstai pikiruodamas virsijo garso greitį Naikintuvai Saab J 32 buvo ginkluoti keturiomis 30 mm o sturmuotuvai Saab A 32 keturiomis 20 mm Bofors m 49 patrankomis lektuvo nosyje ir prieslaivine raketa tai buvo viena pirmuju prieslaiviniu raketu Vakaru salyse Paprastai Saab 32 Lansen gabendavo dvi tokias raketas taciau galedavo paimti dar ir trecia tokia raketa Sie lektuvai buvo numatyti kaip atkirtis galima TSRS invazijai į Svedijos teritorinius vandenis Buvo planuota kad Saa A 32A gales panaudoti branduolinį ar cheminį ginkla XX a 6 7 desimtmecius Svedija vykde branduoliniu ginklu kurimo programa bet jokiu branduoliniu ginklu nesukure Saab A 32 Lansen buvo paskutinis specializuotas Svedijoje konstruotas sturmuotuvas Svedu lakunai lansenus apibudindavo kaip malonius pilotuoti Palaipsniui siuos lektuvus eme keisti modernesni modeliai taciau Saab 32 buvo naudoti iki XX a pabaigos Iki siol jie dar tebenaudojamai du paskutiniai lektuvai naudojami Svedijos radiacines saugos zinybos sved Stralsakerhetsmyndigheten atmosferiniams matavimams Siais lektuvais is aukstuju atmosferos sluoksniu ima oro eminius tyrimams 2010 m balandzio ir geguzes menesiais sie lektuvai rinko eminius vulkaniniu pelenu kiekio ore matavimams VariantaiLektuvas Saab 32 Lansen Svedijos Oro pajegu muziejuje Linsiopinge A 32A sausumos ir juros sturmuotuvas 1955 1957 m buvo pagaminti 287 tokie lektuvai Sie lektuvai is ginkluotes isbraukti 1978 m Buvo ginkluoti keturiomis nosinemis 20 mm Boforso patrankomis tai pagal licencija gamintos 20 mm patrankos ir raketomis SAAB 304 arba nevaldomu raketu konteineriais J 32B visoris naikintuvas pradzioje naudotas tik kaip ar blogo oro naikintuvas 1958 1960 m buvo pagaminti 2 prototipai ir 118 serijiniu kurie is ginkluotes isimti 1973 m Buvo ginkluoti keturiomis 30 mm ADEN patrankomis Rb 24 raketomis tai pagal licencija gamintos raketos Galejo naudoti radaru valdomas ar 75 mm nevaldomu raketu konteinerius J 32B buvo varomas galingesnio Svenska Flygmotor RM 6A Rolls Royce Avon Mk 47A variklio S 32C specializuotas jurinis ir fotografines zvalgybos lektuvas sukurtas is A 32A Gaminti 1958 1959 m buvo pagaminti 45 vienetai Turejo padidinto nuotolio radara PS 432 A ir keturius fotoaparatus du SKa 17 ir du SKa 18 J 32D taikiniu vilkikas 1997 m buvo pagaminti 6 vienetai perdirbus J 32B J 32E elektronines kovos lektuvas Pagaminti perdirbus keturiolika J 32B Is ginkluotes isimti 1997 m Lektuvai buvo aprupinti sistemomis G 24 skirtomis blokuoti antzeminius ir laivu radarus Papildomi konteineriai su įranga Adrian ir Petrus buvo naudojami pries orlaiviu radarus J 32AD 1953 m dieninio naikintuvo projektas Tai buvo lengvesnis variantas neturejes radaro ginkluotas keturiomis 20 mm ir viena 30 mm patrankomis nosyje ir kitokiomis raketomis Nepagamino ne vieno tokio lektuvo vietoj to buvo nupirkta 120 naikintuvu J 32U 1954 m naikintuvo projektas raide U reiske sved utveckling vystymas turejes buti efektyvesnis uz J 32B Turejo tureti galingesnį variklį Rolls Royce RA 19R ir tobulesnes konstrukcijos sparnus CharakteristikosTipasEkipazas 2 pilotaiKeleivines vietosIlgis 14 94 mAukstis 4 65 mSparnu mojisSparnu tipas StreliskasSparnu kampas 35 Sparnu plotas 37 4 m Tuscioji mase 7500 kgPilnoji mase 13500 kgMaksimali mase 13500 kgVariklis iai 1 Svenska Flygmotor RM 6ATraukos jega 47 0 kN su forsazu 65 3 kNKreiserinis greitisDidziausias greitis 1200 km hMachSkrydzio lubosDidziausias aukstis 15000 mSkrydzio nuotolis 2000 kmKovinis skrydzio nuotolisKilimo greitis 100 m sKuro atsargoskrydzio trukme Ginkluote 4 30 mm ADEN patrankos kiekviena su 90 soviniu 4 Rb 24 raketos oras oras 4 75 mm raketu oras oras konteineriaiVikiteka Saab 32 Lansen vaizdine ir garsine medziagaNuorodosAgrell Wilhelm Svenska Forintelsevapen Utvecklingen av Kemiska och Nukleara Stridsmedel 1928 1970 Lund Sweden Historiska Media 2002 ISBN 91 89442 49 0 Alpman Marie 6 May 2010 Askprovtagning gors med Lansen svedu NyTeknik Suarchyvuotas originalas 2010 05 07 Nuoroda tikrinta September 2 2010 Forsgren 2010 pp 68 69

Naujausi straipsniai
  • Liepa 31, 2025

    Nevino Poplavskiai

  • Liepa 30, 2025

    Nevino Lešne

  • Liepa 30, 2025

    Neveronių herbas

  • Rugpjūtis 01, 2025

    Nevardas Žemas

  • Rugpjūtis 01, 2025

    Nevardas Aukštas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje