Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

SI sutrump pranc Le système international d unités tarptautinė matavimo vienetų sistema priimta 1960 m 11 oje Tarptautin

SI (sistema)

  • Pagrindinis puslapis
  • SI (sistema)
SI (sistema)
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

SI (sutrump. pranc. Le système international d’unités) – tarptautinė matavimo vienetų sistema, priimta 1960 m. 11-oje Tarptautinėje matų ir svorių konferencijoje (pranc. Conférence Générale des Poids et Mesures, CGPM), kurioje dalyvavo 36 valstybės (įskaitant JAV). Sistema SI turi septynis pagrindinius vienetus – metrą, kilogramą, sekundę, amperą, kelviną, kandelą ir molį.

2018 m. lapkričio 26 d. CGPM nutarė pakeisti sistemos SI pagrindinių fizikinių dydžių vienetų apibrėžimus ir susieti juos su patikslintomis fundamentaliųjų gamtos konstantų vertėmis. Naujoji SI įsigaliojo 2019 m. gegužės 20 d.

Istorija

Dešimtainės metrinės matų sistemos idėja priskiriama vienam iš Londono karališkosios draugijos įkūrėjų, filosofui ir dvasininkui (1614–1672). Tačiau idėja buvo įgyvendinta tik po revoliucijos Prancūzijoje, kai jos Konstitucinė asamblėja 1795 m. nutarė įvesti visai naują ir daug patogesnę matų sistemą, kurios kartotinių vienetų santykiai būtų dešimties pagrindu (pvz., 1 kg = 1000 g). Tikėtasi, jog  naujos sistemos įvedimas sutiktų mažiau pasipriešinimo nei vienos kurios šalies matų primetimas kitoms šalims. 1799 m. Respublikos archyve Paryžiuje buvo įkurdinti pirmieji du platininiai etalonai – metro, kurio ilgis susietas su Žemės perimetru, ir kilogramo, lygaus litro vandens masei esant +4 °C temperatūrai. Vėliau sistema papildyta sekunde, apibrėžta remiantis astronominiais reiškiniais. Atsirado sistema CGS, kurios pagrindas – centimetras, gramas ir sekundė.

1875 m. septyniolika šalių pasirašė Metro konvenciją. Metro konvencija įkūrė (pranc. Bureau International des Poids et Mesures, BIPM), pavaldų (pranc. Conférence Générale des Poids et Mesures, CGPM) ir prižiūrimą (pranc. Comité International des Poids et Mesures, CIPM). Be to, Generalinė konferencija numatė nuolatinę organizacinę struktūrą, kuria remdamosi valstybių narių vyriausybės išvien veiks visais matavimo vienetų klausimais.

Po Konvencijos imta kurti naujus metro ir kilogramo prototipus, kuriuos 1889 m. patvirtino I CGPM. Kartu su astronomine sekunde šie vienetai sudarė sistemą MKS (metras, kilogramas, sekundė). Vėliau sistema papildyta elektros srovės stiprumo vienetu amperu. Sistema MKSA patvirtinta 1946 m. 1954 m. ji papildyta temperatūros vienetu kelvinu ir šviesos intensyvumo vienetu kandela. 1960 m. sistemai suteiktas Tarptautinės vienetų sistemos (pranc. Système International d’Unités), arba tiesiog SI, vardas. Galiausiai po ilgų diskusijų 1971 m. SI buvo papildyta medžiagos kiekio vienetu moliu ir nuo to laiko SI turi septynis pagrindinius vienetus. 2018 m. lapkričio 26 d. CGPM nutarė sistemos SI pagrindinių fizikinių dydžių vienetų apibrėžimus pakeisti ir nuo 2019 m. gegužės 20 d. susieti juos su patikslintomis fundamentaliųjų gamtos konstantų vertėmis.

Pagrindinių sistemos SI vienetų apibrėžimai, įsigalioję 2019 m. gegužės 20 d

Pavadinimas Simbolis Dydis Apibrėžimas
Metras m Ilgis Metras apibrėžiamas nustatant, kad šviesos greičio vakuume c skaitinė vertė yra fiksuota ir lygi 299 792 458, greitį išreiškus vienetu m/s, kur sekundė apibrėžiama remiantis ∆νCs verte.
Kilogramas kg Masė Kilogramas apibrėžiamas nustatant, kad Planko konstantos h skaitinė vertė yra fiksuota ir lygi 6,626 070 15 × 10-34, Planko konstantą išreiškus vienetu J s, kuris lygus kg m² s-1, kur metras ir sekundė yra apibrėžti remiantis c ir ∆νCs vertėmis.
Sekundė s Laikas Sekundė apibrėžiama nustatant, kad cezio dažnio ∆νCs – cezio-133 atomo pagrindinės būsenos hipersmulkiosios sandaros nesutrikdyto šuolio dažnio – skaitinė vertė yra fiksuota ir lygi 9 192 631 770, dažnį išreiškus vienetu Hz, kuris lygus s-1.
Amperas A Elektros srovės stipris Amperas apibrėžiamas nustatant, kad elementariojo krūvio e skaitinė vertė yra fiksuota ir lygi 1,602 176 634·10-19, elementarųjį krūvį išreiškus vienetu C, kuris lygus A s, sekundę apibrėžiant remiantis ∆νCs verte.
Kelvinas K Termodinaminė temperatūra Kelvinas apibrėžiamas nustatant, kad Bolcmano konstantos k skaitinė vertė yra fiksuota ir lygi 1,380 648×10-23, Bolcmano konstantą išreiškus vienetu J K-1, kuris lygus kg m² s-2 K-1, kilogramą, metrą ir sekundę apibrėžiant remiantis h, c ir ∆νCs vertėmis.
Kandela cd Šviesos stipris Kandela apibrėžiama nustatant, kad 540 × 1012 Hz dažnio vienspalvės spinduliuotės šviesinio veiksmingumo Kcd skaitinė vertė yra fiksuota ir lygi 683, šviesinį veiksmingumą išreiškus vienetu lm W-1, kuris lygus cd sr W-1, arba cd sr kg-1 m-2 s3, kilogramą, metrą ir sekundę apibrėžiant remiantis h, c ir ∆νCs vertėmis.
Molis mol Medžiagos kiekis Vieną molį sudaro tiksliai 6,022 140 76 × 1023 elementariųjų dalelių. Šis skaičius yra fiksuota Avogadro konstantos NA skaitinė vertė, išreikšta vienetu mol-1 ir vadinama Avogadro skaičiumi.

Sistemos medžiagos  kiekis (simbolis – n) yra nurodytų  elementariųjų dalelių kiekio matas. Elementarioji dalelė gali būti atomas, molekulė, jonas, elektronas arba bet kuri kita dalelė ar nurodyta dalelių grupė.

Patikslintos fundamentaliųjų gamtos konstantų, kuriomis nuo 2019-05-20 grindžiami sistemos SI pagrindinių vienetų apibrėžimai, vertės

Konstanta Simbolis Skaitinė vertė Vienetas
Cs hipersmulkiosios sandaros šuolio dažnis ∆νCs 9 192 631 770 Hz
šviesos greitis vakuume c 299 792 458 m s–1
Planko konstanta h 6,626 070 15 x 10–34 J s
elementarusis krūvis e 1,602 176 634 x 10–19 C
Bolcmano konstanta k 1,380 649 x 10–23 J K–1
Avogadro konstanta NA 6,022 140 76 x 1023 mol–1
šviesinis veiksmingumas Kcd 683 lm W–1

Tai tikslios konstantų vertės; jos neturi neapibrėžties. Hercas, džaulis, kulonas, liumenas ir vatas, kurių simboliai yra atitinkamai Hz, J, C, lm ir W, yra susiję su sekunde, metru, kilogramu, amperu, kelvinu, moliu ir kandela, kurių simboliai yra atitinkamai s, m, kg, A, K, mol ir cd, šiais sąryšiais: Hz = s–1, J = kg m² s–2, C = A s, lm = cd m² m–2 = cd sr ir W = kg m² s–3. Simboliu sr žymimas erdvinio kampo vienetas steradianas.

Išvestiniai vienetai

Iš pagrindinių vienetų, imant jų įvairių laipsnių sandaugas, galima sudaryti išvestinius vienetus. Šiuo metu oficialiai priimti 22 išvestiniai vienetai, turintys savo pavadinimus:

Pavadinimas Simbolis Dydis Ryšys su pagrindiniais vienetais
radianas rad kampas rad = m/m
steradianas sr sr = m²/m²
hercas Hz dažnis Hz = s-1
niutonas N jėga N = m·kg·s-2
paskalis Pa slėgis Pa = m-1·kg·s-2
džaulis J darbas, energija, šilumos kiekis J = m²·kg·s-2
vatas W galia, W = m²∙kg∙s−3
kulonas C elektros krūvis C = s·A
voltas V elektrinių potencialų skirtumas V = m²·kg·s-3·A-1
faradas F elektrinė talpa F = m-2·kg-1·s4·A²
omas Ω elektrinė varža, impedansas Ω = m²·kg·s-3·A-2
simensas S elektrinis laidumas S = m−2∙kg−1∙s³∙A²
vėberis Wb Wb = m²·kg·s-2·A-1
tesla T magnetinio srauto tankis (magnetinė indukcija) T = kg·s-2·A-1
henris H induktyvumas H = m²·kg·s-2·A-2
Celsijaus laipsnis °C Celsijaus temperatūra °C = K
liumenas lm šviesos srautas lm = cd∙sr
liuksas lx apšviestumas lx = cd∙sr m-2
bekerelis Bq radioaktyvumas (skilimų skaičius per laiko vienetą) Bq = s-1
grėjus Gy jonizuojančiosios spinduliuotės dozė, kerma Gy = m²∙s−2
sivertas Sv jonizuojančiosios spinduliuotės dozė Sv = m²∙s−2
katalas kat katalizės aktyvumas kat = mol∙s−1

Kiti susiję vienetai

Iš pagrindinių vienetų bei išvestinių vienetų, turinčių savo pavadinimus, imant jų įvairių laipsnių sandaugas, galima sudaryti be galo daug kitų vienetų, kurie savo atskirų pavadinimų, tokių kaip voltas ar omas, neturi. Toliau pateikti kai kurie tokių vienetų pavyzdžiai:

Vienetas Simbolis Dydis Ryšys su pagrindiniais vienetais
kvadratinis metras m² plotas m²
kubinis metras m³ tūris m³
metras per sekundę m/s greitis m·s-1
kubinis metras per sekundę m³/s tūrinis srautas m³·s−1
metras per sekundę kvadratu m/s² pagreitis m·s-2
radianas per sekundę rad/s kampinis greitis, kampinis dažnis s−1
radianas per sekundę kvadratu rad/s2 kampinis pagreitis s-2
niutonas sekundė N·s judesio kiekis, impulsas kg·m·s−1
niutonas metras sekundė N·m·s judesio kiekio momentas kg·m²·s−1
niutonas metras N·m jėgos momentas kg·m²·s−2
atvirkštinis metras m−1 m−1
kilogramas kubiniam metrui kg/m³ tankis m-3·kg
kubinis metras kilogramui m³/kg kg−1·m³
molis kubiniam metrui mol/m³ medžiagos kiekio koncentracija m−3·mol
kubinis metras moliui m³/mol molinis tūris m³·mol−1
džaulis kelvinui J/K šiluminė talpa, entropija kg·m²·s−2·K−1
džaulis kelvinui moliui J/(K·mol) molinė šiluminė talpa, molinė entropija kg·m²·s−2·K−1·mol−1
džaulis kelvinui kilogramui J/(K·kg) savitoji šiluminė talpa, savitoji entropija m²·s−2·K−1
džaulis moliui J/mol molinė energija kg·m²·s−2·mol−1
džaulis kilogramui J/kg savitoji energija m²·s−2
džaulis kubiniam metrui J/m³ energijos tankis kg·m−1·s−2
niutonas metrui N/m = J/m² paviršiaus įtemptis kg·s−2
vatas kvadratiniam metrui W/m² šilumos srauto tankis, energinė apšvieta kg·s−3
vatas metrui kelvinui W/(m·K) šiluminis laidis kg·m·s−3·K−1
kvadratinis metras sekundei m²/s kinetinė klampa, koncentracinės difuzijos koeficientas m²·s−1
paskalis sekundė Pa·s = N·s/m² dinaminė klampa kg·m−1·s−1
kulonas kubiniam metrui C/m³ elektros krūvio tankis m−3·s·A
amperas kvadratiniam metrui A/m² elektros srovės tankis A·m−2
simensas metrui S/m savitasis elektrinis laidumas kg−1·m−3·s³·A²
omas metras Ω·m savitoji elektrinė varža kg·m³·s−3·A−2
faradas metrui F/m dielektrinė skvarba kg−1·m−3·s4·A²
henris metrui H/m magnetinė skvarba kg·m·s−2·A−2
voltas metrui V/m = N/C elektrinio lauko stiprumas m·kg·s-3·A-1
amperas metrui A/m magnetinio lauko stiprumas m-1·A
kandela kvadratiniam metrui cd/m² skaistis cd·m−2
kulonas kilogramui C/kg apšvita (Rentgeno ir gama spindulių) kg−1·s·A
grėjus per sekundę Gy/s greitis m²·s−3

Priešdėliai

Pagrindinis straipsnis – SI sistemos priešdėliai.

Jei prieš vieneto pavadinimą prirašytas vienas šių priešdėlių, tai reiškia, kad vienetas sudaro atitinkamą dalį to vieneto/kiekį tų vienetų, jei jis būtų be priešdėlio:

Daliniai dydžiai Kartotiniai dydžiai
Reikšmė Simbolis Pavadinimas Reikšmė Simbolis Pavadinimas
10–1 d deci- 101 da deka-
10–2 c centi- 10² h hekto-
10–3 m mili- 10³ k kilo-
10–6 µ mikro- 106 M mega-
10–9 n nano- 109 G giga-
10–12 p piko- 1012 T tera-
10–15 f femto- 1015 P peta-
10–18 a ato- 1018 E eksa-
10–21 z zepto- 1021 Z zeta-
10–24 y jokto- 1024 Y jota-

Nuorodos

  • Tarptautinis svorių ir matų biuras (Bureau International des Poids et Mesures, BIPM)
  • Matavimo vienetų perskaičiavimo įrankis Archyvuota kopija 2019-05-30 iš Wayback Machine projekto.
   Šis straipsnis apie matavimo vienetus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Bir, 2025 / 12:37

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie SI (sistema), Kas yra SI (sistema)? Ką reiškia SI (sistema)?

SI sutrump pranc Le systeme international d unites tarptautine matavimo vienetu sistema priimta 1960 m 11 oje Tarptautineje matu ir svoriu konferencijoje pranc Conference Generale des Poids et Mesures CGPM kurioje dalyvavo 36 valstybes įskaitant JAV Sistema SI turi septynis pagrindinius vienetus metra kilograma sekunde ampera kelvina kandela ir molį Salys kurios oficialiai nepatvirtinusios SI sistemos JAV Liberija ir Mianmaras 2018 m lapkricio 26 d CGPM nutare pakeisti sistemos SI pagrindiniu fizikiniu dydziu vienetu apibrezimus ir susieti juos su patikslintomis fundamentaliuju gamtos konstantu vertemis Naujoji SI įsigaliojo 2019 m geguzes 20 d IstorijaDesimtaines metrines matu sistemos ideja priskiriama vienam is Londono karaliskosios draugijos įkureju filosofui ir dvasininkui 1614 1672 Taciau ideja buvo įgyvendinta tik po revoliucijos Prancuzijoje kai jos Konstitucine asambleja 1795 m nutare įvesti visai nauja ir daug patogesne matu sistema kurios kartotiniu vienetu santykiai butu desimties pagrindu pvz 1 kg 1000 g Tiketasi jog naujos sistemos įvedimas sutiktu maziau pasipriesinimo nei vienos kurios salies matu primetimas kitoms salims 1799 m Respublikos archyve Paryziuje buvo įkurdinti pirmieji du platininiai etalonai metro kurio ilgis susietas su Zemes perimetru ir kilogramo lygaus litro vandens masei esant 4 C temperaturai Veliau sistema papildyta sekunde apibrezta remiantis astronominiais reiskiniais Atsirado sistema CGS kurios pagrindas centimetras gramas ir sekunde 1875 m septyniolika saliu pasirase Metro konvencija Metro konvencija įkure pranc Bureau International des Poids et Mesures BIPM pavaldu pranc Conference Generale des Poids et Mesures CGPM ir priziurima pranc Comite International des Poids et Mesures CIPM Be to Generaline konferencija numate nuolatine organizacine struktura kuria remdamosi valstybiu nariu vyriausybes isvien veiks visais matavimo vienetu klausimais Po Konvencijos imta kurti naujus metro ir kilogramo prototipus kuriuos 1889 m patvirtino I CGPM Kartu su astronomine sekunde sie vienetai sudare sistema MKS metras kilogramas sekunde Veliau sistema papildyta elektros sroves stiprumo vienetu amperu Sistema MKSA patvirtinta 1946 m 1954 m ji papildyta temperaturos vienetu kelvinu ir sviesos intensyvumo vienetu kandela 1960 m sistemai suteiktas Tarptautines vienetu sistemos pranc Systeme International d Unites arba tiesiog SI vardas Galiausiai po ilgu diskusiju 1971 m SI buvo papildyta medziagos kiekio vienetu moliu ir nuo to laiko SI turi septynis pagrindinius vienetus 2018 m lapkricio 26 d CGPM nutare sistemos SI pagrindiniu fizikiniu dydziu vienetu apibrezimus pakeisti ir nuo 2019 m geguzes 20 d susieti juos su patikslintomis fundamentaliuju gamtos konstantu vertemis Pagrindiniu sistemos SI vienetu apibrezimai įsigalioje 2019 m geguzes 20 dPavadinimas Simbolis Dydis ApibrezimasMetras m Ilgis Metras apibreziamas nustatant kad sviesos greicio vakuume c skaitine verte yra fiksuota ir lygi 299 792 458 greitį isreiskus vienetu m s kur sekunde apibreziama remiantis nCs verte Kilogramas kg Mase Kilogramas apibreziamas nustatant kad Planko konstantos h skaitine verte yra fiksuota ir lygi 6 626 070 15 10 34 Planko konstanta isreiskus vienetu J s kuris lygus kg m s 1 kur metras ir sekunde yra apibrezti remiantis c ir nCs vertemis Sekunde s Laikas Sekunde apibreziama nustatant kad cezio daznio nCs cezio 133 atomo pagrindines busenos hipersmulkiosios sandaros nesutrikdyto suolio daznio skaitine verte yra fiksuota ir lygi 9 192 631 770 daznį isreiskus vienetu Hz kuris lygus s 1 Amperas A Elektros sroves stipris Amperas apibreziamas nustatant kad elementariojo kruvio e skaitine verte yra fiksuota ir lygi 1 602 176 634 10 19 elementarujį kruvį isreiskus vienetu C kuris lygus A s sekunde apibreziant remiantis nCs verte Kelvinas K Termodinamine temperatura Kelvinas apibreziamas nustatant kad Bolcmano konstantos k skaitine verte yra fiksuota ir lygi 1 380 648 10 23 Bolcmano konstanta isreiskus vienetu J K 1 kuris lygus kg m s 2 K 1 kilograma metra ir sekunde apibreziant remiantis h c ir nCs vertemis Kandela cd Sviesos stipris Kandela apibreziama nustatant kad 540 1012 Hz daznio vienspalves spinduliuotes sviesinio veiksmingumo Kcd skaitine verte yra fiksuota ir lygi 683 sviesinį veiksminguma isreiskus vienetu lm W 1 kuris lygus cd sr W 1 arba cd sr kg 1 m 2 s3 kilograma metra ir sekunde apibreziant remiantis h c ir nCs vertemis Molis mol Medziagos kiekis Viena molį sudaro tiksliai 6 022 140 76 1023 elementariuju daleliu Sis skaicius yra fiksuota Avogadro konstantos NA skaitine verte isreiksta vienetu mol 1 ir vadinama Avogadro skaiciumi Sistemos medziagos kiekis simbolis n yra nurodytu elementariuju daleliu kiekio matas Elementarioji dalele gali buti atomas molekule jonas elektronas arba bet kuri kita dalele ar nurodyta daleliu grupe Patikslintos fundamentaliuju gamtos konstantu kuriomis nuo 2019 05 20 grindziami sistemos SI pagrindiniu vienetu apibrezimai vertesKonstanta Simbolis Skaitine verte VienetasCs hipersmulkiosios sandaros suolio daznis nCs 9 192 631 770 Hzsviesos greitis vakuume c 299 792 458 m s 1Planko konstanta h 6 626 070 15 x 10 34 J selementarusis kruvis e 1 602 176 634 x 10 19 CBolcmano konstanta k 1 380 649 x 10 23 J K 1Avogadro konstanta NA 6 022 140 76 x 1023 mol 1sviesinis veiksmingumas Kcd 683 lm W 1 Tai tikslios konstantu vertes jos neturi neapibrezties Hercas dzaulis kulonas liumenas ir vatas kuriu simboliai yra atitinkamai Hz J C lm ir W yra susije su sekunde metru kilogramu amperu kelvinu moliu ir kandela kuriu simboliai yra atitinkamai s m kg A K mol ir cd siais sarysiais Hz s 1 J kg m s 2 C A s lm cd m m 2 cd sr ir W kg m s 3 Simboliu sr zymimas erdvinio kampo vienetas steradianas Isvestiniai vienetaiIs pagrindiniu vienetu imant ju įvairiu laipsniu sandaugas galima sudaryti isvestinius vienetus Siuo metu oficialiai priimti 22 isvestiniai vienetai turintys savo pavadinimus Pavadinimas Simbolis Dydis Rysys su pagrindiniais vienetaisradianas rad kampas rad m msteradianas sr sr m m hercas Hz daznis Hz s 1niutonas N jega N m kg s 2paskalis Pa slegis Pa m 1 kg s 2dzaulis J darbas energija silumos kiekis J m kg s 2vatas W galia W m kg s 3kulonas C elektros kruvis C s Avoltas V elektriniu potencialu skirtumas V m kg s 3 A 1faradas F elektrine talpa F m 2 kg 1 s4 A omas W elektrine varza impedansas W m kg s 3 A 2simensas S elektrinis laidumas S m 2 kg 1 s A veberis Wb Wb m kg s 2 A 1tesla T magnetinio srauto tankis magnetine indukcija T kg s 2 A 1henris H induktyvumas H m kg s 2 A 2Celsijaus laipsnis C Celsijaus temperatura C Kliumenas lm sviesos srautas lm cd srliuksas lx apsviestumas lx cd sr m 2bekerelis Bq radioaktyvumas skilimu skaicius per laiko vieneta Bq s 1grejus Gy jonizuojanciosios spinduliuotes doze kerma Gy m s 2sivertas Sv jonizuojanciosios spinduliuotes doze Sv m s 2katalas kat katalizes aktyvumas kat mol s 1Kiti susije vienetai Is pagrindiniu vienetu bei isvestiniu vienetu turinciu savo pavadinimus imant ju įvairiu laipsniu sandaugas galima sudaryti be galo daug kitu vienetu kurie savo atskiru pavadinimu tokiu kaip voltas ar omas neturi Toliau pateikti kai kurie tokiu vienetu pavyzdziai Vienetas Simbolis Dydis Rysys su pagrindiniais vienetaiskvadratinis metras m plotas m kubinis metras m turis m metras per sekunde m s greitis m s 1kubinis metras per sekunde m s turinis srautas m s 1metras per sekunde kvadratu m s pagreitis m s 2radianas per sekunde rad s kampinis greitis kampinis daznis s 1radianas per sekunde kvadratu rad s2 kampinis pagreitis s 2niutonas sekunde N s judesio kiekis impulsas kg m s 1niutonas metras sekunde N m s judesio kiekio momentas kg m s 1niutonas metras N m jegos momentas kg m s 2atvirkstinis metras m 1 m 1kilogramas kubiniam metrui kg m tankis m 3 kgkubinis metras kilogramui m kg kg 1 m molis kubiniam metrui mol m medziagos kiekio koncentracija m 3 molkubinis metras moliui m mol molinis turis m mol 1dzaulis kelvinui J K silumine talpa entropija kg m s 2 K 1dzaulis kelvinui moliui J K mol moline silumine talpa moline entropija kg m s 2 K 1 mol 1dzaulis kelvinui kilogramui J K kg savitoji silumine talpa savitoji entropija m s 2 K 1dzaulis moliui J mol moline energija kg m s 2 mol 1dzaulis kilogramui J kg savitoji energija m s 2dzaulis kubiniam metrui J m energijos tankis kg m 1 s 2niutonas metrui N m J m pavirsiaus įtemptis kg s 2vatas kvadratiniam metrui W m silumos srauto tankis energine apsvieta kg s 3vatas metrui kelvinui W m K siluminis laidis kg m s 3 K 1kvadratinis metras sekundei m s kinetine klampa koncentracines difuzijos koeficientas m s 1paskalis sekunde Pa s N s m dinamine klampa kg m 1 s 1kulonas kubiniam metrui C m elektros kruvio tankis m 3 s Aamperas kvadratiniam metrui A m elektros sroves tankis A m 2simensas metrui S m savitasis elektrinis laidumas kg 1 m 3 s A omas metras W m savitoji elektrine varza kg m s 3 A 2faradas metrui F m dielektrine skvarba kg 1 m 3 s4 A henris metrui H m magnetine skvarba kg m s 2 A 2voltas metrui V m N C elektrinio lauko stiprumas m kg s 3 A 1amperas metrui A m magnetinio lauko stiprumas m 1 Akandela kvadratiniam metrui cd m skaistis cd m 2kulonas kilogramui C kg apsvita Rentgeno ir gama spinduliu kg 1 s Agrejus per sekunde Gy s greitis m s 3PriesdeliaiPagrindinis straipsnis SI sistemos priesdeliai Jei pries vieneto pavadinima prirasytas vienas siu priesdeliu tai reiskia kad vienetas sudaro atitinkama dalį to vieneto kiekį tu vienetu jei jis butu be priesdelio Daliniai dydziai Kartotiniai dydziaiReiksme Simbolis Pavadinimas Reiksme Simbolis Pavadinimas10 1 d deci 101 da deka 10 2 c centi 10 h hekto 10 3 m mili 10 k kilo 10 6 µ mikro 106 M mega 10 9 n nano 109 G giga 10 12 p piko 1012 T tera 10 15 f femto 1015 P peta 10 18 a ato 1018 E eksa 10 21 z zepto 1021 Z zeta 10 24 y jokto 1024 Y jota NuorodosTarptautinis svoriu ir matu biuras Bureau International des Poids et Mesures BIPM Matavimo vienetu perskaiciavimo įrankis Archyvuota kopija 2019 05 30 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie matavimo vienetus yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Birželis 15, 2025

    Dumblialaiškiečiai

  • Birželis 15, 2025

    Dumblialaiškiažiedžiai

  • Birželis 13, 2025

    Drevinė bitininkystė

  • Birželis 12, 2025

    Dirvožemis

  • Birželis 14, 2025

    Dinozauras

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje